- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- ATP-421-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00158-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 56.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas advokato S. Š. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimu V. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 8 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. vasario 5 d. 21.20 val. Kėdainių r. sav., Basanavičiaus g. 103, vairavo automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 p..
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui advokatas S. Š. prašo panaikinti 2015 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Skunde nurodoma, kad pats V. S. galimai nesuvokia bei nesupranta savo teisinės padėties, į kontaktą su atstovu, t.y. advokatu S. Š., neina, todėl šiuo atveju būtina nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo, nes jis, pasak advokato, dėl savo psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundo.
Advokato teigimu, į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme V. S. atvykęs nebuvo, todėl apylinkės teismui iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nebuvo galimybės įvertinti paties V. S. suvokimo, kokius jis neteisėtus veiksmus atliko ir atitinkamai, kokios pasekmės gresia už tai. Pastebima, jog V. S. psichinės būklės netyrė ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnas. Remiantis V. S. tėvo J. S. teigimu, jo sūnus ne mažiau dviejų kartų dėl savo agresyvumo, nesuprantamo, neprognozuojamo bei protingumo kriterijų neatitinkančio elgesio, nesuvokimo, kad gali sužaloti ne tik kitus, bet ir save, buvo stacionariai gydomas atitinkamo pobūdžio gydymo įstaigoje. Tėvai jo priversti vartoti vaistus, jokių galimybių neturi. Esant šioms aplinkybėms, advokato S. Š. teigimu, V. S. neturėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į advokato S. Š. skundą nebuvo gauta.
Advokato S. Š. skundas paliekamas nenagrinėtas.
LR ATPK 302² str. inter alia nustatyta, jog apylinkių teismų nutarimus šio kodekso 291 str. nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Atitinkamai ATPK 302³ str. numato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme.
Sutinkamai su LR ATPK 291 str. nuostatomis, subjektais, galinčiais skųsti nutarimus laikytini: asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundo.
Šalies argumentai
Aptartų teisės normų kontekste analizuojant aukštesniajam teismui pateikto skundo turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d. ir 130 str. 1 d., apygardos teismui pateikė advokatas S. Š., traktuodamas save kaip V. S. atstovą, tačiau prie skundo nėra pateikti jokie duomenys patvirtinantys, jog tarp advokato S. Š. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. S. būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl atstovavimo. Remiantis pateikto skundo duomenimis, pats V. S. su advokatu nebendrauja, o skundas buvo pateiktas jo tėvo - J. S. prašymu, tačiau su skundu nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog J. S. galėtų būti laikomas savo pilnamečio sūnaus V. S. atstovu.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. ATP-421-594/2015 kreipėsi į VĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, prašydamas pateikti duomenis apie V. S. psichinę būklę. Atsakydamas į pateiktą užklausimą, VĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras 2015 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-1226 informavo Kauno apygardos teismą, kad V. S. nuo 2009 m. liepos 15 d. yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto (toliau – Psichikos sveikatos kabinetas) priežiūros grupėje; jam diagnozuota nediferencijuota šizofrenija; nuo 2014 m. sausio 17 d. Psichikos sveikatos kabinete V. S. nesilanko. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik tai, jog asmeniui yra diagnozuotas tam tikras psichikos sutrikimas, negali būti pagrindu išvadai, jog asmuo nesuvokia poreikio ir galimybės apskųsti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, juolab, kad atsižvelgiant į gydymo įstaigos pateiktus duomenis V. S. nuo 2014 m. sausio 17 d. Psichikos sveikatos kabinete nesilanko ir todėl šiuo metu nėra galimybės įvertinti jo psichinės sveikatos būklės. Pažymėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, jog V. S. sveikatos būklė nesutrukdė jam naudotis J. S. priklausančiu automobiliu, nebuvo kliūtis įgyti vairuotojo pažymėjimą.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad V. S. tėvas J. S., manydamas, kad jo sūnus dėl savo psichinės būklės, nesugeba suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, gali civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo V. S. ir globėjo jam paskyrimo – tokiu atveju (jei J. S. būtų paskirtas globėju) advokato S. Š. apeliacinis skundas būtų pateiktas tinkamo asmens ir aukštesniajame teisme būtų nagrinėtinas.
Kaip minėta anksčiau, įstatymas kategoriškai numato atitinkamą reikalavimą, jog atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Šiuo atveju, nenustačius, jog V. S. dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundo, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesant duomenų, kad V. S. būtų raštu išreiškęs sutikimą, jog advokatas S. Š. paduotų apeliacinį skundą, laikytina, kad nustatytas apeliacinio skundo pateikimo trūkumas (skundas paduotas asmens neturinčio tam teisės) sudarė pagrindą atsisakyti apylinkės teismui priimti apeliacinį skundą (ATPK 302⁶ str. 3 d. 1p.). Kadangi apeliacinis skundas priimtas nepagrįstai ir pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl jis negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme. Remiantis šiais argumentais, advokato S. Š. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 str., 302² str., 302³ str.,
nutaria:
Advokato S. Š. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.