Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1A-527-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00311-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. A., M. J., J. K.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-527-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00311-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėja Daiva Jankauskienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, gynėjams advokatams Loretai Daukšienei, Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo;

M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nubaustas:

pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 5 (penkeriais) metais laisvės atėmimo;

pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – 3 (trejais) metais ir 8 (aštuoniais) mėnesiais laisvės atėmimo; bausmės subendrintos, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (šešeri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteista J. K., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Priteista solidariai iš J. K., D. A. ir M. J. 1000 (vienas tūkstantis) litų turtinei žalai ir 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti Z. A. H..

Priteista iš M. J. 8 000 (aštuoni tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti V. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. ir M. J. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. už tai, kad jie ir J. K. 2011-05-21, apie 02.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, D. A. ir M. J. būnant apsvaigus nuo psichotropinių, narkotinių medžiagų ir alkoholio, D. A. ir M. J. veikiant bendrininkų grupėje bendravykdytojais su padėjėja J. K., kuri pagal išankstinį susitarimą sustabdė nukentėjusiojo Z.A.H. vairuojamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė parvežti ją namo ir tuo metu siųsdama SMS žinutes ir skambindama telefonu M. J., informavo nusikaltimo bendrininkus, kurie pribėgo prie nukentėjusiojo, D. A. sudavė jam daugybinius smūgius rankomis į veidą bei kairįjį žastą, M. J. papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą, o M. J. išeinant už susitarimo ribų, dūrus peiliu į sėdmenis ir į dešinę šlaunį Z.A.H., bendrais D. A. ir M. J. veiksmais padarant poodines kraujosruvas veide, kairiajame žaste, o M. J. veiksmais durtines – pjautines žaizdas sėdmenyse, dešinėje šlaunyje ir dėl jų susidariusias poodines kraujosruvas sėdmenyse, dešinėje kojoje ir šiais veiksmais nesunkiai sutrikdžius sveikatą Z.A. H., pavartojant fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą - nukentėjusiojo Z.A.H. 5000 Lt vertės automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 150 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia", 10 litų vertės automobilinį mobilaus ryšio pakrovėją, 500 litų vertės elektroninę cigaretę, 160 litų vertės juodos spalvos dirbtinės odos švarką, 100 litų vertės FM bangų retransliatorių, 250 litų vertės vyrišką laikrodį „Ozon", 350 litų vertės vyriškus akinius nuo saulės, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimas buvo užkardytas asmenų vykdančių piliečio pareigą.

M. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad jis 2011-05-21 apie 2 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, siekdamas sutrukdyti V. R. vykdyti piliečio pareigas – sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamus asmenis, t.y. pats siekdamas pabėgti iš nusikaltimo vietos ir padėti tai padaryti bendrininkui D. A., durdamas peiliu į įvairias kūno vietas ir tuo padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą dešinio sėdmens srityje, paviršines žaizdeles-odos nubrozdinimus krūtinėje, tuo dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo nesunkiai sutrikdė sveikatą V. R..

Šalies argumentai

Nuteistasis D. A. apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jis tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, kadangi jis buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., tačiau nuteistas pagal antrą šio straipsnio dalį. Jis prisipažino kaltu dėl pirmoje dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Apylinkės teismas, įvertinęs tik visas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi neįvertino. Nuteistojo manymu, jis nubaustas per griežtai.

Nuteistasis M. J. apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir taip pat prašo jį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra akivaizdžiai per griežtas, nepakankamai pagrįstas ir prieštarauja teisingumo principui. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos ir įvertintos esminės bylos aplinkybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo metu parodymai yra prieštaringi. Byloje neįrodyta, kad buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, o tik pateikė vieną iš daugelio nukentėjusiojo versijų. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis geranoriškai ir sąžiningai prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Nuosprendis priimtas vadovaujantis išankstiniu įsitikinimu dėl nuteistojo kaltės. Teismas nurodė, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, tačiau iš byloje pateiktos specialisto išvados matyti, kad jokių minėtų medžiagų jo kūne nerasta. Nukentėjusysis A. Z. H. priekabiauti prie J. K. ėmė tada, kai ši gamtinių reikalų atlikti nuėjo į bromą, kas vėliau tapo įvykusio konflikto priežastimi be jokio išankstinio susitarimo. D. A. ir J. K. nuosekliai ir įtikinamai paaiškino visas įvykio aplinkybes, o iš nukentėjusiojo versijos akivaizdžiai matyti, kad jis meluoja, teikdamas, kad jį J. K. sustabdė važiuojantį. Tokia aplinkybė neužfiksuota niekur byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ne kartą keitė savo parodymus, melavo, ką patvirtina liudytojos A. N. duoti parodymai, kuriai jis yra sakęs, kad su J. K. susipažino bare, kur ji paprašiusi parvežti ją namo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes jis niekur nevažiavo, be to, jis pats pirmas užkabino J. K.. Nuteistasis prisipažino neadekvačiai sureagavęs į susiklosčiusią situaciją, sužalojo ir bandė apiplėšti A. Z. H.. Tai įvyko spontaniškai, nukentėjusiajam pačiam spontaniškai išprovokavus konfliktinę situaciją. Apiplėšti jį nebuvo jokio išankstinio susitarimo. Apeliantas sutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, pripažįsta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirado žala, kurią pagal galimybes stengsis atlyginti, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašė tenkinti nuteistųjų skundus, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. A. ir M. J. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo D. A. apeliacinio skundo

Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde nekelia nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo, jis skundžiasi dėl pernelyg griežtos bausmės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė nuteistajam bausmę. Skirdamas bausmę D. A., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Teismas įvertino tai, kad D. A. praeityje teistas 9 kartus, jis turi tris neišnykusius teistumus, tačiau ir vėl įvykdė tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimą, kuriuo kaltinamas šioje byloje padarė praėjus vos dviems mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors nuteistasis nesutinka su tokia teismo pozicija, prašo pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia aplinkybe, tačiau tam pagrindo nėra. Šiuo aspektu pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis savo kaltės neprisipažino, jis iš viso atsisakė duoti parodymus, o dalinis kaltės pripažinimas teisme negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prisipažinimas ir gailėjimasis teisminėje praktikoje pripažįstama lengvinančia aplinkybe, kai jau ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis duoda nuoširdžius ir teisingus parodymus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas įvertino tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. D. A. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip nerodantis noro taisytis, pažeidinėjantis pataisos įstaigos tvarką asmuo. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 56 str. D. A. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė visiškai pagrįstai (BK 56 str.). BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. A. skirtinos bausmės dydis parinktinas didesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tačiau mažintinas nuo bausmės maksimumo įvertinus tai, jog nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde kelia nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą ir dar jis skundžiasi dėl pernelyg griežtos bausmės. Jo manymu, byloje netinkami įvertinos faktinės aplinkybės, neteisingai ištirti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Nors kaltinamasis M. J. kaltę pripažino dalinai, tai, kad jis įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo Z.A.H. duotais parodymais, kad jis buvo užpultas ir sumuštas D. A. ir M. J., kuriuos sulaikyti mėginęs nukentėjusysis V. R. patvirtino, kad jis išgirdęs pagalbos šauksmą ( „help me“), kartu su draugu nubėgo į tą skersgatvį, matė ant žemės gulintį vyriškį, automobilį ir jame du žmones, kurie bandė automobilį užvesti, tačiau jis neužsivedė. Priėjęs prie mašinos, paklausė ką jie čia daro ir tada abu vaikinai puolė ant V. R. ir jo draugo. Liudytojai T. M., A. N. patvirtino jo parodymus. Įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas R. Č., kuris matė Birštono gatve bėgant du jaunuolius ir iš paskos kitus du besivejančius, kurie pradėjo kovoti tarpusavyje. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusieji atpažino M. J. ir D. A.. Nors nuteistasis neigia, kad tarp jų buvo susitarimas įvykdyti užpuolimą, kad pati J. K. buvo užpulta Z.A.H. ir šaukė dėl to, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta. Nukentėjusiojo V. R. bei liudytojo T. M. parodymais nustatyta, kad jokio merginos balso prieš kaltinamiesiems nueinant link skersgatvio – negirdėjo. Šiuos jų parodymus patvirtina ir nukentėjusysis Z.A. H., teigdamas, jog mergina rankose turėjo telefoną ir galimai rašė žinutes, ar skambino, šaukti jai nebuvo dėl ko. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šios aplinkybės patvirtintos objektyviais bylos duomenimis, o būtent telefono skambučių išklotinėmis, kuriomis nustatyta, jog J. K. skambino M. J. (nors M. J. neigia šią aplinkybę). Visa tai įvertinus, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad J. K., iš anksto susitarus su D. A. ir M. J. pagrobti nukentėjusiojo automobilį, sustabdė jį, užkalbino nukentėjusįjį ir apie tai pranešė M. J.. M. J. ir D. A. laukė J. K. ženklo, ką patvirtino liudytojai T. M. bei V. R., kurie dar iki nukentėjusiojo pagalbos šauksmo atkreipė dėmesį į kaltinamuosius, kurie jiems pasirodė įtartini, kadangi žiūrėjo ne į laukiamą troleibusą, o į skersgatvį. Be šių paminėtų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, M. J. ir jo bendrų kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga, tai yra tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti protokolais, kita medžiaga. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad M. J. yra apkalbėtas Z.A.H., ar kad teismas buvo šališkas jo atžvilgiu. Ir nors skunde teigiama, kad nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo metu parodymai yra prieštaringi, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, todėl skundo motyvas nepagrįstas. Nukentėjusiojo Z.A.H. teisminio nagrinėjimo metu išdėstytos įvykio aplinkybės abejonių nekelia, jas patvirtino kiti byloje surinkti duomenys, ko pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visetą. Įrodymai šioje byloje įvertinti, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nepagrįstai M. J. skundžiasi dėl pernelyg griežtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė teisingai. Skirdamas bausmę M. J., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Teismas įvertino tai, kad jis M. J. nusikalto turėdamas 4 neišnykusius teistumus už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus, kuriais kaltinamas šioje byloje padarė praėjus vos dviems savaitėms po paleidimo iš įkalinimo vietos, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip pažeidinėjantis pataisos įstaigos tvarką, nenorintis taisytis asmuo. M. J. padaryti nusikaltimai tyčiniai, smurtiniai, priskiriami sunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistasis nesutinka su tokia teismo pozicija, prašo pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia aplinkybe, tačiau tam pagrindo nėra. Šiuo aspektu pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis savo kaltės neprisipažino, ir jis iš viso atsisakė duoti parodymus, o dalinis kaltės pripažinimas teisme negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas įvertino tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų (ką pats pripažįsta). Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis LR BK 56 str. M. J. paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Pagal BK 180 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimas iki 7 metų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes M. J. bausmės dydis nustatytas, viršijant sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bausmę mažinant nuo jos maksimumo, įvertinus tai, jog jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma D. A. ir M. J. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtus nusikaltimus. Todėl nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų D. A. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Gytis VečerskasAlgerdas Urbšys