- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 1-780-443/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamasis A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Š., Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių vaikų, dirbantis staklininku UAB “M.” lentpjūvėje, (duomenys neskelbtini), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika
kaltinamasis A. P. 2020 m. vasario 2 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), prie seniūnijos pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė buteliu mažiausiai vieną smūgį V. G. į galvą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairio smilkinio spenio-užausio srityje, gilius odos nubrozdijimus kairėje ausyje, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių kairio pusrutulio sumušimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą, – tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
I. Į., kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino bei paaiškino, kad 2020 m. vasario 3 d. su draugais T. J., V. G. vyko į šokių klubą „M.“ J. rajone. Vykstant į klubą mašinoje mėtėsi degtinės buteliai. Nuvyko į klubą, sėdo prie bendro staliuko – prie jo dar sėdėjo dvi nepažįstamos moterys. Kadangi kaltinamasis buvo vienas rūkantis, tai nueidavo į klubo rūkomąjį parūkyti. Ten susipažino su asmeniu, kuris prisistatė L., pavardės nesakė, pasakė, kad yra iš P. kaimo. Sakė, kad dirba Danijoje. Su juo kalbėjo apie darbą Danijoje, apsikeitė telefono numeriais – jo numeris yra (duomenys neskelbtini), jis šviesių garbanotų plaukų. Po pokalbio kaltinamasis grįžo pas draugus, tai yra pas D. D., T. J., V. G. Ėjo šokti prie scenos. Vienu metu V. G. pasiskundė kaltinamajam, kad prie jo prisikabino ir kvietė eiti prie baro. Su V. G. jis nuėjo prie baro ir atsistojo prieš asmenį, kurį paskui atpažino „Facebook“ – tai buvo T. A.. V. G. jam trenkė smūgį į veidą, smūgis nebuvo stiprus, T. A. neparkrito, trenkė V. G. atgal. L. trenkė į nosį kaltinamajam – jo striukė dar iki šios kraujuota. Kaltinamasis pamatė kaip T. A. paėmęs nuo stalo butelį trenkė V. G. į galvą. V. G. tuo metu parkrito ant grindų – kaltinamasis padėjo V. G. atsistoti. Kaltinamasis nuėjo pas T. J. prie staliuko, paklausė, kur yra apsauga. Jam nurodė, kad lauke. Nuėjo pas apsaugos darbuotojus – dirbo du darbuotojai. Vienas iš jų pasakė, kad kaltinamasis eitų nusiplauti nosį. Parėjo nusiplovęs nosį pas apaugos darbuotojus ir paklausė, kur buvo filmavimo kameros. Pasakė, kad sumušė draugą, kad jis gavo iš butelio į galvą. Vienas iš apsauginių nuėjo į vidų, parėjęs pasakė, kad liepė sušluoti šukes ir pasakė, kad policijos nekvies – jeigu reikės, kreiptis patiems. Po kelių minučių išėjo T. J., D. D., V. G. Paskui išėjo mušeikos – T. A. ir dar vienas su labai didele nosimi. Kaltinamasis nuėjo pas draugus ir pasakė, kas nutiko, kad V. G. gavo iš butelio į galvą – jam buvo prakirsta galva, matėsi iš ausies bėgo kraujas. Kaltinamasis pasisakė, kad gavo į nosį. Paprašė T. J., kad V. G. nuvežtų į J. ligoninę, bet V. G. atsisakė. Kaltinamasis dar pagrįžo į klubą, pasiėmė savo striukę ir įsėdo visi keturi į automobilį. Kaltinamasis su V. G. sėdėjo gale automobilyje. Vykstant namo automobilyje pastebėjo, kad V. G. stipriai prikraujavo ant galinės pasostės. Automobilio salonas yra veliūrinis, kraujas įsigeria. Jie išvažiavo visi namo į S. T. J. sustojo prie S. pašto, V. G. išlipo iš automobilio ir kaltinamasis išlipo. V. G. išlipęs sudaužė butelį ir sakė nori grįžti atgal į klubą atsiskaityti tiems, kas jį sumušė. Kaltinamasis jam pasakė, kad negrįš, jį ramino. Įsėdo su V. G. atgal į automobilį ir prašė, kad abudu parvežtų namo. T. J. atsisakė. V. G. iš automobilio pasiėmė vieną degtinės butelį. Nuėjo prie Sintautų kavinės, prie fontano, ten taip pat filmuoja dvi filmavimo kameros. V. G. išgėrė degtinės, kaltinamasis tuo metu negėrė. Dar jo klausė, ar reikia greitosios pagalbos. Jis aiškino, kad nereikia, jeigu reikės, tai iškvies mama, kai jis grįš namo. Ė. V. gatve, V. G. dar norėjo išgerti alkoholio, todėl jie dar nuėjo pas kaltinamąjį į kiemą (duomenys neskelbtini). Į vidų neužėjo. V. G. dar išgėrė degtinės ir A. P. išgėrė. Klausė, ar jam gerai. V. G. paskambino T. J., kad atvažiuotų jį parvežti namo. V. G. pasakė, kad T. J. tegu pasikeičia automobilį ir atvažiuoja į kaltinamojo kiemą. T. J. atvažiavo už penkiolikos minučių su raudonu automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) V. G. įsėdo į priekį, butelį užsikišo už striukės ir išvažiavo. Kaltinamasis nuėjo namo. Kaltu neprisipažįsta, nusikaltimo nepadarė, V. G. nemušė (2 t., b. l. 102-103).
Kadangi kaltinamojo A. P. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
A. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltę neigė ir parodė, kad V. G. nemušė. 2020 m. vasario 1 d. vakare apie 21 val. su draugais V. G., T. J., D. D. vyko į šokius G. kaime, šokių klube ,,M.", J. rajone. Vežė T. J. su savo mašina ,,K.". Važiuojant į J. rajoną matė, kad T. J. automobilyje turėjo dar tris degtinės butelius. Tame šokių klube ,,M." buvęs ne kartą, kai nuvyko klube buvo daug žmonių – buvo gal apie 30 žmonių, grojo muzika. V. G. pirko 0,5 l brendžio butelį, išgėrė visi, T. J. negėrė. Kažkuriuo momentu bešokant prie jo priėjo V. G. ir pasakė, kad prie jo prisikabino, kad eitų prie baro. Kas dėl ko prikibo prie V. G., jis nesakė – neklausė, nuėjo prie baro, už kurio dirbo dvi barmenės, viena padavėja buvo vyresnė – šviesių plaukų, kita – raudonų, ta padavėja buvo jaunesnė. Prie baro V. G. atsistojo priešais tą jaunuolį, kurį atpažino Facebook, tai yra T. ir V. G. nieko nesakęs jam trenkė kumščiu į veidą, šis neparvirto, nes smūgis pasirodė nestiprus, tuo labiau V. G. jau buvo gerai išgėręs, buvo apsvaigęs. Š. T. buvęs L. dar trenkė pačiam smūgį kumščiu į nosį, dėl to jam jokių pretenzijų neturi. Kodėl jis trenkė, juk tą vakarą su juo draugiškai pasikalbėjo – nežino, ir tada po smūgio pamatė, kaip V. mušė L., T. ir tas kitas, suduodami smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o po to T. trenkė V. G. buteliu į galvą, kurį pagriebė nuo šalia buvusio stalo. T. T. tuo buteliu sudavė tik vieną kartą, koks tai buvo butelis nežino, tik matė, kad po smūgio pabiro daug stiklinių šukių, o V. G. nuo smūgio parkrito ant grindų. Abi barmenės tuo metu stovėjo už baro, tada pats pakėlė V. G. nuo grindų, matėsi, kad jam kraujavo virš ausies, ir jis nuėjo link staliuko, dar barmenėms pasakė, kad kviestų apsaugą, sakė, kad eitų pats ieškoti ir rado juos du apsaugos darbuotojus prie išėjimo durų. Jie, pamatę, kad kraujuoja iš nosies, liepė eiti ją nusiplauti, paskui nusiprausęs grįžo pas apsauginius ir pasakė, kas nutiko. Pasakė, kad draugas gavo iš butelio į galvą, dar klausė, ar tikrai, pasakė, kad tikrai, pasakė, kad draugas gavo iš butelio prie baro, sakė, kad eitų žiūrėti. Vienas apsaugos darbuotojas – stambus ir aukštesnis už tą, su kuriuo pats liko, nuėjo link to baro pažiūrėti. Jis grįžęs nuo baro abiems pasakė, kad tikrai prie baro yra šukių ir jis liepė barmenėms sušluoti ir pasakė, kad prie baro niekas jau nesimuša. Čia jau buvo praktiškai šokių pabaiga, ir taip bestovint su abiems apsaugos darbuotojais pamatė, kaip iš salės lauk išeidinėjo su juo atvažiavę asmenys, atrodo, kad pirmas išėjo T., o D. D. ėjo su V. G., dar apsaugos darbuotojams parodė, kuris gavo buteliu į galvą, tai tas mažesnis apsauginis pasakė, kad tikrai, kad čia matyt. Jie išėjo į lauką, pats dar stovėjo viduje ant laiptų ir matė, kaip iš klubo išėjo mušeikos ir dar apsaugai pasakė, kad šitie sumušė jo draugą, tai dar jie sako, kad įsidėmėtų juos, pasakė, kad jau juos įsidėmėjau. Nuėjus prie mašinos pasakė T. ir D., kad V. sumuštas, kad gavo į galvą buteliu, dar pašvietė telefonu V. į galvą. T. pasakė, kad čia nieko baisaus, kad praeis, o be to, ir V. sakė, kad nereikia. T.s irgi nevežė V. į greitąją, sakė, kad paliks G., jeigu pats kam skambins. Dar grįžinėjant automobilyje, V. vis sakė, kad reikia grįžti atgal, kad reikia duot snukių tiems, kas davė jam buteliu jam į galvą. R. V., mašinoje nekonfliktavo, T. jį ir V. iš pradžių paleido prie pašto, iš mašinos išlipo visi trys, pats, V. ir T., nes V. prieš išlipdamas sudaužė butelį, tai T. išlipo pažiūrėti ar nesugadino jo mašinos ir pan. Prašė, kad T. dar pavežtų toliau iki namų, abu su V. įlipo į mašiną ir tada T., kad ir labai nenorėdamas dar pavežė apie 30 m ir išleido prie sankryžos, V. išlipdamas iš T. pasiėmė degtinės butelį, išlipęs pasakė, kad jis tą butelį nukniaukė iš T. mašinos. Paskui abu ėjo prie kavinės, dar jam sakė, kad eina namo, tačiau V. norėjo dar išgerti. Nuėjo prie kavinės, prie kultūrnamio, prie įėjimo V. gėrė vienas tą degtinę, pats negėrė, dar klausė, ar jam reikia greitosios, tai sakė, kad nereikia. Paskui abu su V. ėjo link namų V. gatve, dar V. sakė, kad jis bijo mamos, ką jam mama pasakys, nes jis buvo sumuštas, nuėjo pas jį į kiemą, matė, kad V. varvėjo kraujas ant peties iš galvos, sakė, kad jam nereikia pagalbos. Abu gėrė tą degtinę, V. paskambino T. ir prašė, kad šis parvežtų jį iš kaltinamojo kiemo iki jo namų. A. T. gal už 15 min. raudonu automobiliu ,,O. C." ir išvežė V. namo, su tuo nugertu degtinės buteliu. Tą dieną V. vilkėjo džemperį su kapišonu. Kaltu neprisipažįsta, nes jokių smūgių V. G. nesudavė (1 t., b. l. 130-132).
Kaltinamasis A. P. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, kaltinamasis paaaiškino, kad iki to laiko kaltinamojo ir V. G. santykiai buvo geri, niekada nebuvo jokių pykčių, jis nežino, kodėl nukentėjusysis kaltina A. P., mano, tiesiog neatsimena, kur buvo sumuštas. Su T. J. mažai bendraudavo, jie nėra draugais. Jis minėjo kaltinamajam, kad klubo savininką gerai pažįsta. Nežino, ar T. J. apkalba ar ne kaltinamąjį, į tą klausimą jis negali atsakyti. T. J. tiesiog nutylėjo, kad V. G. buvo sumuštas klube. Gal atsakomybės bijojo – kaltinamasis jo prašė, kad V. G. nuvežtų į J. ligoninę, tai gal T. J. vengė atsakomybės. Kaltinamasis prašė, o jis nesutiko. Po muštynių D. D. pritarė, kad V. G. reikia nuvežti į ligoninę, bet paskui pritarė T. J., kad V. G. bus gerai ir jo vežti į ligoninę nereikia. Mano, kad liudytojai visi meluoja, kad nebuvo klube jokio konflikto. Vaizdo įrašą pats žiūrėjo iš klubo, kur kamera yra ant laiptų. Tame įraše kaltinamojo nematyti, kai jis kalba su abiem apsaugos darbuotojais. Su apsaugos darbuotojais jis kalbėjo, beje, jie dirbo du. Kaltinamasis pasakė teisme tai, ką atsimena, kas įvyko tą vakarą. Atsimena netgi tiksliau laiką, nes turi laikrodį ant kairės rankos, tos muštynės įvyko apie 0.30 val. Visi kiti asmenys nuslėpė tą konfliktą, norėdami išsaugoti klubo įvaizdį. Galimas toks variantas, kad kaltinamąjį paaukojo dėl klubo įvaizdžio. Kaltinamasis neserga psichinėmis ligomis – jam depresija, gydėsi M. ligoninėje, dabar jaučiasi geriau. Mano, kad dabar gali dalyvauti teismo posėdyje, gali duoti parodymus. Stresas kilo dėl teismo, dėl to, kad jį nekaltai apkaltino – po tų muštynių jam buvo stresas. Negali paaiškini, kodėl L. G. sakė, kad jis prašęs jos, jog ji nesikreiptų į policiją – kaltinamasis jai taip nesakė. L. G. labai ant jų pyko, nes jis su V. G. išgerdavo alaus. Kaltinamasis nesakė, kad jiems bus problemų, jeigu kvies policiją. T. A. įsidėmėjo klubo rūkomajame, prie baro per muštynes ir vėliau išeinant įsidėmėjo tuos asmenis. Vėliau per „Facebook“ M. G. atpažino iš nuotraukos, nes jie yra drauguose. Ir kiek atsimena, duodamas parodymus, jis pasakė, kad M. G. nėra jo „Facebook“ drauguose. Tai šioks toks įrodymas, kad jis tikrai ten buvo ir žino tą klubą. A. P. įsitikinęs, kad V. G. sužalojo T. ir L., kuris ir prieš kaltinamąjį smurtavo. Tie asmenys anksčiau nebuvo jam matyti, jis jų nepažįsta. Paties L. A. klube nebuvo, bet jo „Facebook“ drauguose yra asmuo, kuris jam trenkė į nosį. „Facebook“ tinkle kaltinamasis rado tą asmenį, kuris mušė V. G. A. P. per savo „Facebook“ paskyrą ėjo į T. A. paskyrą, tikrino L. A. paskyrą ir jo nuotraukose rado tą asmenį, kuris tą vakarą trenkė kaltinamajam į nosį. Jis tyrėjai sakęs apie tą asmenį ir telefono numerį pateikęs. Ta informacija buvo jo telefone, apie tai taip pat sakė tyrėjai ir rodė savo telefono duomenis. Kaltinamojo telefono iš jo nepaėmė. Jis sakė, kad jie apsikeitė telefono numeriais, kad jis “pamajakino” kaltinamajam, tačiau telefono iš A. P. policija nepaėmė. Automobilis buvo T. J. Tyrėjai kaltinamasis minėjo, jog mašinoje buvo prikraujuota ir paaiškino apie savo striukę, bet jam pasakė, kad gali plauti striukę ir viskas čia gerai. Kuo daugiau praėjo po įvykio, tuo daugiau detalių atsimena, gal tyrėjai ir ne viską paminėjo, todėl dabar nori viską pasakyti. Telefone buvo likęs laikas 23.17 val., telefono numerį nurodė – buvo užrašęs ant lapuko ir padavęs tyrėjai S. Nežino, kodėl į apklausos protokolą tai neįrašyta. To asmens, kuris jam trenkė klube į nosį, žino telefono numerį – kai vyko pas tyrėją apklausai, tą telefono numerį žinojo mintinai. Tas numeris telefone yra, tačiau skambučių registre jo nėra. Kaltinamasis apklausos metu tai paminėjo. Apklausos protokolą perskaitė pats ir pasirašė. Neapsižiūrėjo, kad tas numeris neįrašytas apklausos protokole (2 t., b. l. 103-104).
Nukentėjęs V. G., laisva forma bei atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, parodė, kad su kaltinamuoju dabar jokių santykių nėra, po įvykio santykiai jų nepablogėjo. Iki įvykio santykiai buvo geri, jie tada bendravo. Jis susitiko su D. D. ir išgėrė 0,7 l brendžio buteliuką. D. D. pasiūlė važiuoti į šokius, V. G. sutiko. Po kiek laiko atvažiavo T. J., dar vėliau prisijungė A. P. – visi draugiškai leido laiką, šoko, linksminosi. Nukentėjusiojo niekas kavinėje nemušė. Kai pasakė, kad jau važiuojam namo, tai V. G. kartu su jais išėjo. Kai jie sėdo į mašiną, A. P. buvo labai nervingas. Mašinoje jis prie nukentėjusiojo kabinėjosi ir kai jiedu išlipo Sintautuose iš mašinos, jis trenkė V. G. per galvą – smūgis buvo stiprus. V. G. parėjo namo, tada jo mama iškvietė medikus – stipriai kraujavo. Civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 25-26).
Kadangi nukentėjusio V. G. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nukentėjęs V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 21 val. kartu su draugais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), t. y. D. D., A. P. ir T. J., pastarojo vairuojamu automobiliu, važiavo į šokius, su tikslu pasilinksminti, gerai praleisti laiką. Važiavo kažkur link S., J. r., į kavinę „M.“, kur vyko šokiai. Prieš išvažiuojant su D. D.dviese pas jį išgėrė brendžio butelį, buvo susitarę, kad T. J. vakare nuveš į šokius. A. P. prie jų prisijungė jau prieš pat išvažiuojant, ar jis buvo išgėręs, šito nežino. Nei prieš išvažiuojant, nei kelionės metu, tarp jų nebuvo jokių konfliktų, visi buvo draugiškai nusiteikę. Kavinėje su D. ir A. dar gėrė alkoholinių gėrimų (alaus ir brendžio). Šokių metu taip pat viskas buvo gerai, jokių konfliktų su niekuo nebuvo. Galiausiai, jau galėjo būti prieš 1 val., tiksliau laiką pasakytų T., nes jis nevartojo alkoholio, nusprendė važiuoti į namus. Pats buvo išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo toks girtas, kad neprisimintų. A. į automobilį atėjo kažkoks susinervinęs, įniršęs, jis atsisėdo į automobilio galą šalia jo. Bevažiuojant, kiek pamena, A. nieko blogo nesakė ir nedarė. Jis be jokios pateisinamos priežasties pradėjo jį pulti, t. y. netikėtai sudavė keletą smūgių dešiniu kumščiu į veidą, tiksliau į kairę veido pusę ir kairę ausį, dėl ko jautė fizinį skausmą ir iš ausies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Dengėsi rankomis galvą, gynėsi, galbūt gindamasis ir galėjo pataikyti A. kažkur, bet tiksliai negali pasakyti. A. dar apdraskė nagais veidą, tempė už kairės ausies. Galiausiai jis nustojo mušęs ir prašė T., kad sustotų ir jį išleistų iš automobilio, bet kadangi buvo jau netoli S., tai T. prašė pakentėti, liepė nesimušti. Netrukus sustojo (duomenys neskelbtini), esančioje centrinėje aikštėje, su A. išlipo laukan. Aplink pašalinių asmenų nematė, buvo tamsu. N. A. paklausė, kas jam darosi, kodėl jis be priežasties puola. Ar jis ką nors atsakė, nepamena, tiesiog staiga ir netikėtai pajuto ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Pirmas buvo labai stiprus, ar smūgis suduotas ranka ar kokiu nors daiktu daiktu, tuo metu nesuprato. Tada atsitiesė ir pajuto antrą smūgį į tą pačią vietą, smūgis buvo jau silpnesnis, galimai suduotas kumščiu, tiksliai negali pasakyti, nematė. Smūgius sudavė A. Ar tai matė D. su T., nežino, nematė, kuriuo metu jie išvažiavo namo. Jam toliau bėgo kraujas iš kairės ausies, jautė stiprų skausmą joje. A. matė, kaip pasišalina, dar jį šaukė, bet jis jį paliko vieną. Ar buvo praradęs sąmonę, tiksliai nepamena, bet kad „vaizdas trūkinėjo“ tai tikrai (tarpais nepamena). Galiausiai susivokė, kad pats netoli savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl ėjo skubiai namo. Grįžus, pamatė mama L. G., kuri labai išsigando, nes buvo visas kruvinas, greitai iškvietė medikus. Tėvai pamatė, kad striukės gobtuve yra stiklo šukių, jie paklausė iš kur čia jos, bet nesugebėjo atsakyti, buvo išsigandęs ir šoke. Mano, kad jos galėjo atsirasti nuo smūgio su galimai stikliniu buteliu. GMP pristatė į Šakių ligoninę, o iš ten buvo netrukus pervežtas į Kauno klinikas, kur jį hospitalizavo, atliko tyrimus ir t. t. Buvo gydomas savaitę, diagnozavo trauminę subarachnoidinę hemoragiją (stiprus smegenų sutrenkimas). Dar bebūnant ligoninėje, paskambino A., paklausė, kaip jaučiasi. Atsakė, kad gydosi, priminė jam, kad jis jį sumušė, tačiau jis tai neigė. Jis pasakė, kad yra kavinės, kurioje buvo, vaizdo įrašai ir yra užfiksuota kaip neva kažkas kitas trenkė prie baro su buteliu, A. neva irgi kažkas puolė. Nors tai yra tikrai netiesa, dar kartą tvirtina, kad bare su niekuo nekonfliktavo, buvo ramus, ten niekas jo nemušė. Ar A. su kuo nors konfliktavo šokių metu, nežino – nematė ir negirdėjo. Dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdyta sveikata, iki šiol nedarbingume, jaučia nuolatinį galvos ir kairės ausies skausmą, dažnai svaigsta galva. Kadangi A. P. neigė prieš jį smurtavęs, net neatsiprašė, todėl nori, kad jis dėl savo netinkamo elgesio atsakytų pagal įstatymus (1 t., b. l. 10-16);
nukentėjęs V. G. papildomos apklausos metu patikslino savo duotus parodymus. Parodė, kad 2020 m. iš vasario 1 d. į vasario 2 d. buvo su draugais klube ,,M.", J. rajone. Ten klube gėrė brendį ir alų, jau į patį klubą atvažiavo išgėręs su D. D.dvi bonkas brendžio 0,5 l ir 0,7 l talpos. Paskui nuvažiavus į tą klubą iš pradžių išgėrė po bokalą alaus, po to nupirko brendžio ,,G. C." 07 l talpos, kurį išgėrė su D. ir T., dar pora stikliukų to brendžio pavaišino ir to klubo padavėjas. Sėdėjo visi klube prie staliuko netoli scenos, tą vakarą dainavo du vaikinai. Atrodo, kad tas vakaras klube praėjo gerai, šoko su visais rate ir jokio konflikto tame klube nepamena, kad būtų vykęs. Tik pamena, kad jau važiuojant iš klubo T. mašinoje su A. kažko žodžiu konfliktavo, gal jam kam ką pasakė ar pan. Ir atrodo, kad A. puolė vis, atsimena, kad jis pradrėskė veidą, gal dabar, kai pagalvoja jis to smūgio mašinoje nesudavė, o kai Tomas išleido su A. S., atrodo, kad jis davė dar du smūgius į veidą, vienas buvo skaudus, kitas mažiau skaudus. Kad būtų davęs smūgį buteliu – to nepamena, tačiau grįžus į namus, mama pamatė kapišone stiklo šukių, o galva buvo kruvina, tuo metu žiauriai bėgo kraujas, tai reiškia, kad smūgis buvo suduotas visai neseniai. Dar parodo, kad galėjo būti suduota tuo brendžio buteliu, kurį pirko tame klube ir kurio buvo nugėrę, o išlipus iš mašinos tą butelį pasiėmė. Po A. suduoto smūgio dar pasipurtė, dar jį atstūmė nuo savęs ir tas A. dingo tamsoje. P. A.dėl padaryto sumušimo neturi, prašo tyrimo neatlikti ir tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 19-20).
Teisiamajame posėdyje, siekiant su nukentėjusiojo pagalba išsiaiškinti dokumento turinio atsiradimo aplinkybes, pagarsintas Marijampolės AVPK Šakių RPK tyrėjos I. S. 2020 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 2 d. 3.18 val. komisariate gautas pranešimas, jog į VšĮ Šakių ligoninė priėmimo skyrių buvo pristatytas V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurį J. rajone sumušė nepažįstami asmenys; alkotesteriu V. G. 3.34 val. nustatytas 2,10 promilės girtumas (1 t., b. l. 4-5).
Nukentėjęs V. G. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jo ir jie yra teisingi. Apklausos metu buvo pasimetęs. Turtinių pretenzijų neturi A. P. K. V. G. niekas nemušė, ten su niekuo nebuvo jokių konfliktų. Mašinoje dėl ko kilo konfliktas su A. P. – neatsimena, jis pradėjo kabinėtis, o dėl ko – neatsimena. Jiedu su A. P. seniai pažįstami, nukentėjęs V. G. neturi ant jo jokių piktumų, nieko iš jo nereikalauja – nepyksa ant jo ir atleidžia. Šį mėnesį nori išvykti į užsienį. A. P. automobilyje jam sudavė smūgį, kai išlipo Sintautuose iš automobilio, jis V. G. iš karto prie automobilio vėl sudavė smūgį. Jam taip atrodė, kad iš karto – tik išlipus, sudavė. Po smūgio sunkiai susiorientavo ir parėjo namo. Iš klubo išvyko gal apie 1 val. nakties. Apklausos metu laiką pasakė apytiksliai. Ligoninėje ką kalbėjo apie tai, kas nurodyta pagarsintame policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime – prisimena labai sunkiai, nes buvo pasimetęs, neblaivus, ten jam dar suleido raminamųjų. Nelabai ir atsimena, ką ten kalbėjęs. Kai jam A. P. skambino, jis jau gulėjo Kaune ligoninėje, atrodo, kitą dieną po įvykio. Jo brolis M. G. žiūrėjo klubo kameros įrašus ir ten matėsi, kad jokių konfliktų klube nebuvo, matėsi, kaip jie šoko. Pats V. G. to įrašo nematė, sakė jo brolis matęs (2 t., b. l. 26).
Liudytojas T. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra gimęs ir gyvena S., savarankiškai ūkininkaujam, turi savo ūkį – 60 hektarų žemės, kurios didžioji dalis nuomojama, yra baigęs 10 klasių. V. G. pažįstamas, abu iš vieno kaimo, su juo nėra didelis draugas – pažįsta kažkiek, bendrauja, santykiai su juo normalūs. A. P. taip pat iš to paties kaimo. Nei su A. P., nei su V. G. per daug artimai nebendrauja. Santykiai su jais beveik vienodi – nėra pagrindo kažkurio nemėgti, meluoti teisme. Susitarė su kitu tuo draugu – D. D., važiuoti vakare į šokius. Buvo 2020 m., čia gal prieš kokius 2 mėnesius, gal daugiau, gal 3 mėnesius, liudytojas tiksliai neatsimena tų dienų ir tų mėnesių. Metų laikas buvo žiema gal – taip, vasaris buvo, šeštadienis. Susitarė su tuo D. D. dieną važiuoti į tuos šokius, į G. J. r. Susitarė ir apie 9 val. vakaro išvyko, nes ten 10 val. vakaro pradžia. V. G. kartu su D. D. gėrė kažką – nežino ką. Paskui kažkuris iš jų, nežino kuris, pasikvietė A. P. ir tas klausė ar gali važiuoti ir važiavo tada kartu. Liudytojas dėl važiavimo tarėsi su D. D., o šis – su jais, o A. P. kuris pasikvietė – nežino, kuris informavo, kad jie važiuos. Išvyko į tuos G., bet pirmiausia dar buvo sustoję Maximoje Šakiuose, nusipirko atsigerti ir tada atvyko į G. G. buvo tame vadinamame klube, ten šoko, linksminosi. Po to, kai vakaras pasibaigė, išvažiavo visi namo – laikas gal buvo po 12 val., nes gal 12 val. baigiasi, tai jie galėjo kažkur grįžti pusę pirmos, nes dar grįžti galiukas. A. P. ir V. G. paleido miestelyje prie seniūnijos pastato, kur yra seniūnijos ženklas, liko mašinoje jis su D. D. Kai važiavo atgal, jie dar mašinoje prieš grįžtant vartojo alkoholį, bet nežino, kiek kuris gėrė, nes liudytojas vairavo, tai ne viską matė taip tiksliai. Juos paleido ir išsiskyrė visi. Liudytojas su D. D. išvažiavo namo (2 t., b. l. 41-42).
Kadangi liudytojo T. J. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet buvo tikrai šeštadienis, vakare savo automobiliu ,,K. C.", valstybinio numerio nežino mintinai, juodos spalvos, su draugais D. D., A. P. ir V. G. apie 21.30 val. išvažiavo į šokius G. kaime, J. rajone. Pats vairavo automobilį, alkoholio nevartojo, draugai, kai išvažiavo, buvo blaivūs, bent taip atrodė. Kai važiavo į tuos šokius, A. su V. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, o D. – priekyje. A. su V. yra bendradarbiai, kartu dirba lentpjūvėje pas M. Važiuojant į šokius jokio konflikto tarp V. ir A. nebuvo. Kai nuvažiavo į tą šokių klubą ,,M.", esantį G. kaime, sėdėjo prie staliukų, draugai prie staliuko vartojo alkoholį, ėjo kartas nuo karto vis pašokti. Jokių konfliktų ar muštynių kol buvo tame klube nematė, ir nei vienas iš jo pažįstamų niekuo nesiskundė, nematė, kad būtų kuris nors iš jų buvęs sužalotas, kraujuotų ar pan. Apie 2 val. nakties išvažiavo namo link Sintautų, kur visi ir gyvena. Pažįstami jau buvo gerokai apgirtę, matė, kad D., sėdintis priekyje, dar turėjo stiklinį butelį brendžio ,,G. C." 0,7 l, pats jo atsigėrė ir padavė tą nugertą butelį į automobilio galą sėdintiems A. ir V. – kuriam konkrečiai padavė, nematė, nes vairavo. Dar grįžinėjant nuo J. V. užsimanė valgyti, dar norėjo stoti picų už K., bet tuo laiku jau niekas nedirbo, todėl važiavo tiesiai link namų. Jau pasukus nuo Š. link I., A. pradėjo ginčytis su V., garsiau kalbėjo lyg tai V. Kaip suprato, juodu konfliktavo kažką dėl darbo. Tas juodviejų žodinis ginčas vis stiprėjo, girdėjo, kaip kažkuris vienas kitam sakė ar “gausi”, “ateik” ir pan., tipo kviečia muštis kažkuris kažkurį ir pan., pačių muštynių garsų, pliaukštelėjimų negirdėjo, tačiau girdėdamas, kad ten jiedu gale vienas kitą kviečia galimai eiti muštis, pasakė, kad nebūtų čia muštynių, kad išleis juos į laukus ar kažką pan. Tada įvažiavęs į S. paleido juos abu, tai yra A. ir V. prie S. seniūnijos ir nuvažiavo su D. iki jo namų. Kai išlipo V. iš automobilio nematė, kad jis būtų buvęs sužalotas, ar būtų kuo skundęsis, nesakė, kad skauda jam ką ar sumušė jį ir pan. K. D. paleido prie jo namų P. gatvėje, jis atsidaręs duris ir lipdamas iš automobilio sakė, kad rėkauja miestelyje kažkas. Kas rėkauja, D. nesakė, apie tuos du, A. ir V., kuriuos buvo tik paleidęs prieš kelias minutes, tuo metu nepagalvojo. Kitą dieną kaime iš gandų sužinojo, kad susimušė V. su A. Tačiau pats nieko nežino, nematė, jokių muštynių nematė, tik patvirtina, kad iš klubo ,,M." jo akimis V. išėjo nesumuštas ir jis tikrai niekuo nesiskundė (1 t., b. l. 54-55).
Liudytojas T. J. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jo ir jie yra teisingi – juose nieko netaisytų, viską pasakė taip, kaip buvo perskaityta. Gal dabar teisme ne viską pasakė, o čia jo žodžiai, galima jais vadovautis. Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad vėliau nesužinojo, kas tą V. G. sumušė, kaime visokių gandų sklandė, visokių buvo pasakojimų. Kaime kalbėjo, kad kaltinamasis jį sumušė, bet pats to nematė. Liudytojas tikrai tuomet negėrė. G. liudytojas nematė jokio konflikto, ten yra staliukas, tai jis sėdėjo prie to staliuko su D. D. A. P. su V. G., kaip ir įprasta klubuose, kažkur vaikščiojo, ėjo nusipirkti ten kažko, šoko – na visi ir buvo prie vieno staliuko, tačiau ir buvo išsiskyrę. Nematė jokio piktumo tarp A. P. ir V. G., visi ten linksminosi. Nematė, kad kiti kažkur muštųsi – mažai vaikščiojo, buvo tik vieną kartą nuėjęs atsigerti nusipirkti. Važiuojant namo niekas nieko nesakė, kad kažkas vyko klube, kad muštynės buvo ar kas. Paleido kaltinamąjį ir nukentėjusįjį prie S. seniūnijos, ten kur pagrindinis kelias ties seniūnija, kur yra parduotuvė „Aibė“, – vienas kelias į V., o kitas važiuoti tiesiai, priešais kultūros namus. Ten yra invalidų ženklas – ties tuo ženklu ir paleido, jeigu taip tiksliai. Dvejos durelės yra, tiksliai nepamena kuris pirmas per kurias išlipo. Iš karto nuvažiavo juos paleidę, buvo jau vėlu, liudytojas norėjo miego, ryte reikėjo šerti gyvulius, tai iš karto nuvažiavo į namus, o namai nuo ten dar kokie gal 400 metrų. Dar prieš tai nuvežė D. D. namo – jis gyvena netoli liudytojo. D. D. pirma paleido ir iš karto namo nuvažiavo. Tą pačią naktį tų asmenų daugiau nematė. Dabar dėl tų skambučių – su niekuo tą naktį nekalbėjo. Negali dabar atsakyti – tą naktį su niekuo nekalbėjo, bet dėl praleistų skambučių – dabar nežino, neatsakys. Tik rytojaus ar užporytojaus dieną jam skambino V. G. brolis, klausinėjo. Jo vardas lyg M., pavardė – G., tiksliai nežino. Klausė kur tas V. G., kas sumušė, kur sumušė. Atsakė jam taip pat, kaip ir čia kalbėjo – nematė kaip ir kas mušė, tai kaip jis gali pasakyti. Tą vakarą važiavo su savo automobiliu „K. C.“. Taip, turi dar ir kitą automobilį „O. C.“, valstybinio numerio negali pasakyti, reikia eiti žiūrėti – su juo važinėja tik vietoje, pas gyvulius ta prasme. Iš matymo kelis asmenis gal iš Šakių, gal ir ne, pažinojo buvus tą vakarą toje kavinėje, bet nežino, iš kur jie yra (2 t., b. l. 42-44).
Liudytojas D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra gimęs S., gyvena S., dirba UAB “S.“ – skerdyklos darbuotoju. Pažįsta V. G., yra dirbęs su juo kartu, po to išėjo iš to darbo, nelabai artimai toliau bendravo. Santykiai su V. G. yra draugiški, o su A. P. irgi draugiški. Taip, vienodai draugiški tiek su V. G., tiek su A. P. Važiavo tą kartą į šokius praleisti vakarą ir tiek, nelabai atsimena, nes keli mėnesiai atgal buvo. Metų laikas buvo pavasaris, neatsimena. Važiavo į G., į šokius už Jo. Buvo T. J., V. G., A. P. ir liudytojas, keturiese. Ne viską atsimena. Prieš važiuojant buvo išgėrę su V. G. brendžio silpniausio butelį 0,5 litro dviese, pas liudytoją namuose. Važiuoti sugalvojo liudytojas, buvęs su V. G. – paskambino ar parašė T. J. dėl važiavimo. Vyko su T. J. mašina, kurios pavadinimas retas, raudona mašina, neatsimena markės dabar. A. P. prisijungė prie jų jie išėjoį lauką, prie liudytojo keliuko laukė T. J. ir jie įlipo į mašiną ir A. P. sėdėjo jau – liudytojas nežino, kaip ir iš kur. Jie jo nekvietė, gal parašė kas. Ne, ne liudytojas buvo iniciatorius, kad važiuotų A. P. kartu. Kai važiavo, tai liudytojas sėdėjo priekyje, puikiai atsimena, o T. J. vairavo. A. P. gale su V. G. sėdėjo. Jokių priešiškumų važiuojant tarp jų nebuvo. Liudytojas ne pirmą kartą važiavo į „M.“. Visą laiką ten viskas buvo kaip įprasta – šokiai, išgėrimas, muzika. Kažkokių išskirtinių muštynių ar kitų įsimintinų nutikimų ten nebuvo tikrai. Gali taip tvirtinti, nes tokius dalykus būtų atsiminęs. Apie pusę 12 val. išvažiavo iš ten – tiksliai neatsimena, keli mėnesiai čia praėjo. Tikrai nematė išeinant iš klubo ant V. G. kūno ar veido jokių sumušimų. Važiuojant žodinių konfliktų tarp jų buvo, kažką gal apsiginčijo ir viskas, muzika garsiai grojo, tai nelabai jie ten girdėjosi (2 t., b. l. 44-45).
Kadangi liudytojo D. D. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, žino, kad buvo šeštadienis, kartu su savo draugais T. J., V. G. ir A. P. T. automobiliu, markės jo ir numerių nežino, nuvažiavo į klubą ,,M.", esantį J. rajone, Girdžių kaime, kur vyksta kiekvieną šeštadienį šokiai pagal gyvą muziką. Važiuojant pats sėdėjo automobilio priekyje šalia Tomo, kuris vairavo automobilį, o gale sėdėjo A. su V. Su V. prieš tai buvo išgėręs šiek tiek brendžio 0,5 l, tai su Viktoru jau buvo šiek tiek “apsinešę”. Atrodė, kad ., kai važiavo į J., vartojęs alkoholio nebuvo, bent taip atrodė. Kadangi su A. ir V. anksčiau dirbęs, tai žino juos abu šiek tiek. A. išgėręs vis mėgdavo ieškoti priekabių. Kai nuvažiavo į J. rajoną, į tuos šokius, galėjo būti jau apie 23 val. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, A. su V. gėrė brendį, o pats gėrė alų. T. alkoholio negėrė, nes jis buvo vairuotojas. Šokių metu jokių konfliktų nematė, A. vis nueidavo parūkyti į rūkomąjį patalpos viduje, o V. tai eidavo į tualetą ir pan. Nematė, kad juodu būtų konfliktavę, ar kas nors būtų mušęs V., jis niekuo vakarėlio metu nesiskundė ir tikrai nesimatė ant jo jokių sužalojimų. Apie 1.30 val. išvažiavo iš G. kaimo, sėdėjo priekyje, o A. su V. automobilio gale. Atrodė, kad V. su A. jau buvo gerokai pasvaigę, nes jie gėrė ten ne tik brendį, bet ir alų. Matė, kaip V. tame klube pirko brendžio butelį 0,7 l talpos, kurio jie per šokius išgerti nespėjo – tą nugertą butelį įsidėjo pas save ir išsinešė į automobilį, kai važiavo namo link S. Jau grįžinėjant nuo Š. link S., kažkur netoli I. kaime esančios autobusų sustojimo aikštelės, A. su V. pradėjo automobilio gale garsiai šūkauti, kad jie muštųsi to nematė taip ir nepagalvojo, pagalvojo, kad išgėrę garsiai kalba ir tiek. Tačiau vairuotojas T. juos paramino, sakė, kad jie baigtų, o jeigu ne, tai išleis juos abu laukuose, tai matyt jau jam nebuvo panašu tas jų ginčas į girtų asmenų pašūkavimus. D. T. taip pasakęs šiek tiek ir pristabdė automobilį, tai abu gale ir nutilo. Dar prieš tai, išvažiavus iš to klubo, turėtą brendžio butelį padavė į galą, kad juodu gertų, pats irgi šiek tiek gėrė, po to jie grąžino tą nugertą butelį, o kai T. A. su V. paleido prie S. seniūnijos pastato, tada V. pasakė, kad grąžintų jam tą nugertą brendžio butelį – jam jį ir atidavė. Kai juodu išlipo, jokių nusiskundimų iš V. negirdėjo, jis kaip tik džiaugėsi, kad buvo šokiuose ir pan. T. nuvežė iki liudytojo namų Pentos gatvėje ir jį ten išleido, atsidaręs automobilio duris išgirdo kažkokį rėkavimą nuo tos pusės, kur išleido A. su V. Suprasti kažko aiškiau nėjo, tiesiog tai buvo garsus šūkavimas. Nepagalvojo, kad ten kažkas mušasi, pagalvojo, kad ten juodu girti parėkaus ir viskas tuo baigsis, tik kitą dieną kaime sužinojo, kad A. galimai sumušė V. Apie patį konfliktą smulkiau nei iš Viktoro, nei iš A. nieko negirdėjo, tik A. kažkurio pokalbio metu sakė, kad jis neatsimena nė kur jį išleido, “mėtėsi” vietas ir pan. – vieniems A. sakė, kad jį parvežė namo tiesiai, nors to tikrai nebuvo, tai duoda suprasti, kad jis dėl savo girtumo gerai neatsimena to vakaro eigos, aplinkybių (1 t., b. l. 60-63, 65-67).
Liudytojas D. D., atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jo ir jie yra teisingi – nieko neatsisakytų iš to, kas buvo balsu perskaityta. Liudytoją nustebino, kai sužinojo, kad galimai A. P. sumušė V. G. – išgirdo ir nepatikėjo tuo. Iš vakaro važiuojant automobiliu jie pašūkavo ir tiek. Fizinių veiksmų tai nebuvo tarp jų – atrodė draugiškai šūkavo. A. P. išgėręs mėgdavo ieškoti priekabių – gal dėl alkoholio pavartoto. A. P. yra kiek konfliktiškas asmuo, kai pavartoja alkoholio. A. P. pavartojęs alkoholio mėgdavo ieškoti priekabių – pasiginčyti mėgdavo. Išgėrę žmonės būna kai kurie tokiais. Pasiginčydavo A. P. būdavo, kai gerdavo su V. G., bet žodžiais – liudytojas nesako, jog jie mušdavosi. Pats prisiminė apie butelio sudužimą, kai buvo antra apklausa. L. A. nepažįsta. Kavinėje tą vakarą pažįstamų asmenų iš Šakių rajono nematė – buvo daug žmonių (2 t., b. l. 45-46).
Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad gyvena S., kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta – juos žino tik iš matymo. Dirba klubuose, baruose apsaugos darbuotoju – tokia liudytojo profesinė veikla dabar ir tokia buvo vasario mėnesį. Pamena, kad buvo žiema. Žmonės buvo atvažiavę, pabaliavojo klube, jau gerai buvo įkaušę ir išvažiavo – viskas. Ten vyksta renginiai šeštadieniais, kiekvieną šeštadienį. Turėjo sutartį tuomet su klubo savininku, nes dabar neveikia klubas dėl pandemijos. Ne, nematyti tie asmenys, nes jie nepastovūs klientai, galima sakyti. Šitas įsimintinas žmogus (parodo į salėje sėdintį liudytoją T. J.) tankiau būdavo. Tas vasario 1 d. vakaras buvo įprastas. Konfliktų nebuvo jokių, ramu. Ten visad pažįstama publika, daugmaž pastovūs klientai, tai ten ramu būna. Taip, klube tikrai nebuvo konfliktų. Prie klubo taip pat nebuvo jokių konfliktų. Niekas nesiskundė, absoliučiai. Nematė sužalotų žmonių. Liudytojas juos išlydėjo, jiems tą vakarą pasakė, kad jiems jau pakaks alkoholio, gero vakaro, viso gero, nes vienas iš jų jau svirduliavo – nepasakys kuris, kadangi buvo tokie dviese, sunku suprasti, kuris čia buvo. Jei jis būtų pastovus klientas, pasakytų. Negali pasakyti, kad tarp jų išeinančių būtų buvusi konfliktinė situacija. Jie tarpusavyje kalbėjo apsikabinę. Šiaip liudytojas pasiima dar vieną žmogų su savimi, kuris jam padeda prižiūrėti, tai jeigu vyksta konfliktas pribėga ir išskiria. Geriausia išskirti žmones tik konfliktui užsimezgus, o ne kai muštynės prasideda. Taip, liudytojas stebi tą aplinką. Dažniausiai stovi lauke, nes jam priklauso ir įleidimas žmonių – jei per daug prigėręs žmogus, jo jau neįleidžia į vidų. Nerealu, kad jeigu vyktų muštynės, liudytojas to taip ir nesužinotų. Vykdomas video stebėjimas prie įėjimo durų, salėje ir laiptinėje – nėra stebėjimo kamerų. Dabar tiksliai nepasakys kuris, bet vienas iš jų buvo išėjęs parūkyti į lauką, ir liudytojas jau pasakė – viskas, tau pakaks šiandien alkoholio, viso gero. Jisai pasakė – “einu dar draugą pasiimti, striukę ir važiuojam”. Liudytojas dirba pagal individualios veiklą pažymą – išrašo įmonės savininkui čekį ir jis sumoka liudytojui pinigus ir iš to liudytojas moka mokesčius. Nuo sausio 13 d. dirba „Eurocash“, dar plaukiojo laivuose. Vasario 1-2 d. liudytojas dar nedirbo „Eurocash“, dirbo po Švedijos grįžęs – dar atvažiavo į klubą vienam pabudėjimui, nes pasaugoti paprašė savininkas. Gali būti, kad individualią veiklą jau buvo tuomet užsidaręs – tuomet užsidarinėjo, nes tuo jis nuėjo į „Eurocasch“ ir jam nereikėjo jau to patento (2 t., b. l. 46-47).
Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų papildomus klausimus parodė, kad kartais atsiveža savo gyvenimo draugę, kad ji prižiūrėtų – atsiveža R. V. Ji prižiūri, ji nedirbo, papraščiausiai sako, pažiūrėk gal tas konfliktuoja ar tas. Ne, kito apsauginio tą vakarą nebuvo, liudytojas vienas buvo tuo metu, tą vakarą. Kitą kartą, kai didesni koncertai, tada atvažiuodavo apsauginis kitas, bet tą dieną liudytojas buvo vienas. Draugė buvo – liudytojas turi cukraligę, jam su rega blogai, naktį ji ir mašiną parvairuoja, nes toks prastas matomumas, kai grįžta paryčiais į Skuodą. Draugė R. V. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su liudytoju (2 t., b. l. 50).
Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena J., yra K. M. individualios įmonės savininkas. Nepažįstu asmeniškai nukentėjusiojo ir kaltinamojo – nėra jokių santykių su jais. Poilsio vakarai vyksta šeštadieniais klube “M.”. Organizuojami tie poilsio vakarai vyresniojo amžiaus žmonėms, ne jaunimui, ir muzika atitinkama leidžiama. Tai organizuojama apie 15 metų gal, o su vyresniais žmonėmis – 10 metų. Šiuo metu vakarai dėl viruso nevyksta. Vasario mėnesį viskas dar normaliai vyko. T. yra matytas, kaip jo pavardė – nežino, nes dažnai būdavo, neblogas vaikinas, užsirekomendavęs, o jo draugų nepažįsta. Vasario 1 d. vakaras buvo eilinis, grupė koncertavo, lyg “Po du“ grupė, gyva muzika. T. buvo užsisakęs stalą, iš anksto pasiskambinęs, kad atvažiuos. Pamena, kad T. pirmas atėjo, o jo draugai atėjo vėliau. Liudytojas juos pasodino prie stalo, jo draugai truputį “šustravojo”, per daug buvo atsipalaidavę, truputį reikėjo juos pristabdyti – per daug įsilinksminę buvo, gal buvo truputį padauginę alkoholio. Ne, jų tarpusavio konflikto nebuvo – tik taip atsipalaidavę. Ten dvi merginos sėdėjo – mama ir dukra, tai liudytojas jiems liepė tik pusę stalo užimti, o jie ten užėmė visą stalą. S. su dukra pabėgo prie kito stalo. Per daug linksmai kompanija elgėsi. Jie tarpusavyje nekonfliktavo, nebuvo tokių atvejų (2 t., b. l. 47-48).
Kadangi liudytojo K. M. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi savo įmonę, kuri teikia maitinimo, apgyvendinimo paslaugas G. kaime, J. rajone. Taip pat šeštadieniais savo patalpose nuo 2010 m. rengia šokių vakarus vyresniems. Kartais per šokius groja ir gyva muzika, pati patalpa, kur vyksta šokiai nėra filmuojama, tik filmuojamas laukas, o tiksliau, tai vieta ir aikštelė ant laiptų prie durų. Šokiuose dažniausiai būna daug žmonių, kai kurie renkasi gan dažna, i daug žmonių pažįsta jau iš veidų. Renkasi žmones iš įvairių rajonų: T., R., Š., dažniausiai būna apie 80-100 žmonių. Pas patį dirba, tiksliau padeda dažniausiai du apsaugos darbuotojai, vienas iš jų yra V. V., o jis su savimi dar atsiveda kokį žmogų jam padėti. Pats dirba prie muzikos, baigus groti gyvai muzikai leidžia fonogramas. 2020 m. vasario 1 d., šeštadienį, kaip visada prasidėjo šokiai 21 val. (jie baigiasi 2 val.), tą vakarą padėjo palaikyti tvarką du apsaugos darbuotojai, vienas iš jų V., pamena, kad grojo gyva muzika, atrodo, kad grojo ir dainavo vaikinų grupė ,,Po du". Toje šokių salėje stovi 13 staliukų, jie visi tą vakarą atrodo, kad buvo apsėsti, prie staliuko telpa nuo 6 iki 12 žmonių. Prie baro, kuris irgi yra šokių salėje tą vakarą dirbo žmona A. M., šviesiais plaukais ir giminaitė D. V. Pamena, kad prie vieno staliuko iš pradžių atėjo pažįstamas jaunuolis T., garbiniuotais plaukais, žino, kad jis yra Š. rajono. Jis iš pradžių prisėdo prie kito staliuko, esančio prie baro, po to, praėjus gal 1 valandai, prie T. atėjo kiti trys vaikinai, kaip suprato to T. draugai, ir tie draugai atėję iš karto prisėdo prie pažįstamos S. kompanijos. Kadangi staliukai yra rezervuojami, o S. buvo rezervavusi tą staliuką, tai pats priėjo prie jų staliuko ir paklausė ar gali tie vaikinai prie jų prisėsti, moterys sutiko ir sakė, kad jokių pretenzijų jos tiems vaikinams neturi, jie gali prie jų sėdėti. T. T. draugus šokiuose matė pirmą kartą, gal ir yra buvę, bet jie neatrodė įsimintini. T. T. draugai buvo linksmi atsipalaidavę, daug šoko, vakaro eigoje užėmė vos ne puse stalo, nors jiems buvo leidęs tik mažiau staliuko užimti, matėsi, kad jie buvo išgėrę, vakaro eigoje jie ir gėrė, ką nematė. Šokių aikštelė nuo scenos kaip vedančiam muziką buvo gerai matoma, tuos vaikinus stebėjo visą vakarą, šokių salėje nė vienas iš jų su žmonėmis nekonfliktavo, jų raminti nereikėjo, kitų karštų, įsiaudrinusių asmenų tą vakarą nebuvo. Pati vieta prie baro pačiam nuo scenos yra nematoma. 2 val. šokiai baigėsi, uždegama šviesa, tačiau T. kompanija iš salės išėjo anksčiau, pirmas išėjo T., o paskui turėjo išėjo ir jo draugai, nors pats kada išėjo – nematė, mano, kad galėjo būti apie 1.30 val. Apsaugos darbuotojai apie jokį konfliktą nepasakojo, pats nieko nematė, žmona ir giminaitė, kurios tą vakarą dirbo prie baro, taip pat tą vakarą apie konfliktą nieko nesakė (1 t., b. l. 84-87).
Liudytojas K. M. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jo ir jie yra teisingi. Liudytojas, atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad jokių prievartinių veiksmų, kad atlaisvintų stalą, prieš tą kompaniją nereikėjo imtis. Kitų draugų iš viso salėje nebuvo, kai atėjo pirmas T. – jie gal lauke buvo, gal automobilyje sėdėjo, jie atėjo vėliau, kažkur valandą vėliau nei T. Kai jie atėjo, jokių sužalojimų nebuvo. Paprastai net ir klientai praneša, jei kyla kokie konfliktai, apie darbuotojus nėra nei ką kalbėti. Apie 70 procentų į klubą atvykstančių žmonių yra pastovūs lankytojai. Tą vakarą jokių konfliktų, muštynių nebuvo. Video įrašą iš stebėjimo kameros pats žiūrėjo to vakaro. Matėsi, kad normaliai išeina ir viskas. Dėl to įrašo skambino tik policija – M. G. neskambino. Ką policija paprašė, tą liudytojas įrašė. Liudytojas nusiuntė įrašą policijai, atrinkęs laike – kur jie visi išeina iš klubo. Ta viena tik vieta filmuojama. Liudytojas peržiūrėjo to vakaro visą įrašą ir po to įrašė tik tą epizodą – viso vakaro neina įrašyti, netelpa. Be abejo, liudytojas pats peržiūrėjo, ką įrašęs. T. atpažįsta, o draugus tai maždaug tik taip (2 t., b. l. 48-49).
Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų papildomus klausimus parodė, kad tiksliai nepamena, ar buvo 2 apsauginiai tą vakarą. Jeigu buvo R. V., tai dviese jie tada buvo. Negali tiksliai pasakyti. Nenori meluoti nieko – netvirtina to, kuo nėra įsitikinęs (2 t., b. l. 50).
Liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmeniškai A. P. nepažįsta. Iš dalyvaujančių byloje asmenų nei vieno nepažįsta, tik tą garbanotą vyruką iš matymo (rodo į T. J.), ir tą su ūsiukais, bet vardo nežino. Liudytoja padeda savo vyrui laikinai bare šeštadieniais, todėl iš matymo žino. Taip, tą vakarą, vasario 1 d.. liudytoja ten buvo – dirbo už baro. Tas vakaras nebuvo išskirtinis, nes kai jau būna tie konfliktiniai, tai ilgam atsimena. Kartais būna konfliktinių vakarų. Kad prisigeria, tai būna ir šakiniai, bet, kad su muštynėmis – tai jurbarkiniai, seniai yra buvę. Negali pasakyti ar daug žmonių buvo tą vakarą, nes būna įvairiai. Tą vakarą konkrečiai liudytoja neatsimena, nes jai tas vakaras neišskirtinis. Kai atsitinka įvykis, pasako apsaugai, dažniausiai atvažiuoja policiją, jei reikia – ir greitoji pagalba. Tą vakarą tokio dalyko nebuvo. Atsimintų, jei būtų kviesta policija, ar kažkas ten. Nebuvo nei kraujo, tikrai ne. Santykiai su K. M. – šeima, liudytoja nėra tos individualios įmonės darbuotoja. Salės vaizdas nefilmuojamas – lauke prie durų filmuojama. D. V. yra liudytojos giminaitė – pusseserės marti. Taip, ji padėjo tą vakarą, nes būna kartais, kad ji padeda (2 t., b. l. 49-50).
Liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra A. M. pusseserės marti. Savo noru ateina padėti K. M. individualioje įmonėje, tiesiog prasiblaškyti. Darbo santykiuose su šia įmone nėra. Niekur nedirba, namie augina mergaites. Iki tol dirbo, bet jau ilgas laikas kai nedirba. Nieko negali pasakyti apie tą vakarą, nes neatsimena, kad jis būtų kuo išskirtinis. Negali pasakyti, nei kiek žmonių buvo tą vakarą, nei, kad būtų muštynės buvusios. Vakaras buvo, liudytoja ten padėjo, tai buvo eilinis vakaras, turbūt muzika grojo, bet nepasakys nei kokia muzika grojo, nei kas ten dainavo – tiesiog eilinis vakaras. Nieko neatsimena, kad būtų kažkas tai buvę ypatingo (2 t., b. l. 50-51).
Kadangi liudytojos D. V. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savaitgaliais padeda savo vyro giminaitės A. M. vyrui K. M. šokių klube “M.”, esančiame G. kaime, J. rajone. Ten vyksta gyvos muzikos koncertai ir šokių vakarai. Padeda K. M. prie baro su jo žmona A. M. Ten prekiauja alumi, traškučiais, kepta duona. Padeda ne kiekvieną savaitgalį, bet palyginti dažnai – stengiasi išeiti iš namų, nes niekur pati nedirba. 2020 m. vasario 1 d. vakare padėjo dirbti irgi prie baro, bet, pamena, tą vakara dainavo grupė “Pop du”. Dirbo kartu su A. M. Tų žmonių, jos akimis, tą vakarą nebuvo daug – gal buvo apie 50, mažai kada išvis būdavo tuščių staliukų. Asmenis, kurie lankosi dažnai šokiuose, pažįsta iš matymo. Parodo, kad jokio konflikto jai prie baro padedant A. M., tikrai nėra buvę, kad dužtų stiklo buteliai – to neprisimena. Yra sudužę stiklelių, taurių ar buteliukų, kurie nukrisdavo nuo stalo jos darbo metu, bet tikri tai nebuvo kokių tai muštynių pasekmė ar pan. Prie baro dega šviesa, ten nėra tamsu, po to, šalia baro – gal 3 m atstumu, yra stalas, prie kurio dega švieselė, bet prie to stalo retai kas ir sėdėdavo, nes nuo jo nematyti scenos ir apskritai nepatogi ten vieta klientams buvo. Apskritai jokių muštynių netoli baro nėra buvę – jeigu kas apsižodžiuodavo, tai ji iš karto eidavo apsaugos darbuotojui pasakyti, kuris ateidavo nuraminti. Apsaugos darbuotojai dažniausiai būdavo po du, paskutiniu metu gal tik būdavo vienas. Vienas apsaugos darbuotojas buvo V., o kito – nežino, nes jie keisdavosi. Ir dar parodo, kad jeigu kildavo koks didesnis konfliktas, tada iš karto salėje uždegdavo šviesą. Parodo, kad apie situaciją šokių metu vis pakalbėdavo su apsaugos darbuotoju – ta prasme, ar viskas gerai, ar nėra konfliktų. Atsimena, kad kažkurį vakarą apsaugos darbuotojas jai yra sakęs, jog kažkas nukrito nuo laiptų ir “paleido” nosį, nes dėl girtumo jie neišlaikydavo pusiausvyros. Dar kažkurį šokių vakarą – nepamena kurį, prie baro atėjo du vyriškiai, vienas garbanotais plaukais ir dar vienas vaikinas, tas vaikinas pasikabino striukę pas jas bare. Po kelių valandų tas vyriškis pasiėmė iš baro striukę – tas vyras, kiek pamena, girtas nebuvo. Tą vyrą yra mačiusi šokiuose ne kartą, jei reikėtų – atpažintų. Tas vyriškis pasiėmė striukę, jis neatrodė sužalotas, niekuo nesiskundė. Šiam vyrui iš salės išėjus, priėjo apsaugos darbuotojas ir sakė, kad tas vyras giminė ar lyg tai pažįsta kažką iš jo giminės ir pan. Tiesiog tai buvo trumpa kalba, nieko jis daugiau jai neaiškino. Rūkomasis yra netoli baro ir tą vietą liudytoja iš toliau matydavo, vos prasidėjus menkiausiam konfliktui eidavo kviesti apsaugą, todėl gali drąsiai sakyti, kad netoli baro jokio konflikto nebuvo, nes kas biški – tuoj kviesdavo apsaugą. Akimirkai nuo baro nueidavo tik surinkti vienkartinių indų, staliukų ar į tualetą, tačiau jau grįžus būtų turėjusi matyti šukes, kraują ir pan., tačiau tokio fakto tikrai neprisimena (1 t., 100-103).
Liudytoja D. V., atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jos ir jie yra teisingi – pasirašytų ir šiandien po jais. Negali pasakyti, kiek tiksliai apsaugos darbuotojų buvo tą vakarą, nes neatsimena būtent to konkretaus vakaro. Kada galėdavo, tada būdavo ten padėti bare – savaitgalis ir jei su šeima nieko nesuplanavusi, tai ji ir važiuodavo. G. J., koks atstumas nepasakys nuo J. iki G., nežino atstumo – gal kokie 9 kilometrai. Prie baro alų įpila, kavą įpila-padaro. Maisto ten nebuvo, tik traškučiai, duona, užkandžiai. Liudytoja tiesiog padėdavo – nueidavo į salę nuimti vienkartinius indus. Jokių darbo santykių su ta įmone nėra – tiesiog talka, nes namie augina dvi mergaites, tai rutina ir tiesiog pati norėdavo išvažiuoti, prasiblaškyti. Ne, užmokesčio ten negaudavo (2 t., b. l. 51).
Liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos sūnus V. G. gyvena kartu su tėvais – jų tarpusavio santykiai yra geri. Sūnus sveikatos problemų turi nuo mažens, turi neįgalumą – susirgimai psichiatrinio pobūdžio. Liga pasireiškia ir mokslo atsilikimu, ir dideliu jautrumu. Sūnus baigė S. pagrindinę mokyklą, o paskui mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centro K. N. skyriuje. V. G. vasario mėnesį išvažiavo su draugais į diskoteką kažkur link J. Išvažiavo linksmai nusiteikęs. Su kuriais draugais važiavo – nesakė, tik paminėjo, kad su D. D. Kiek žino, tai jis pirmą kartą važiavo į diskoteką. Gal po 2 val. nakties sūnus per duris įvirto ir pasakė: “mama, man bloga, aš mirštu“. Buvo labai daug kraujo. Liudytoja iš karto kvietėsi greitąją pagalbą. Tėvui pasakė, kad bandytų sustabdyti kraujavimą – tuo metu dar labai smarkiai bėgo kraujas. Greitoji pagalba atvažiavo gal po kokių 15 min. – iš pradžių išvežė į Š., o paskui tą pačią dieną išvežė į Kauno klinikas. Į ligoninę išlydėjo tėvas. Gydėsi savaitę laiko. Tuo metu sūnus buvo apsirengęs bliuzoną ir liudytoja kapišone rado stiklo šukių. Aiškiai matėsi, kad šukės nuo butelio ir smirdėjo alkoholiu. Sūnus iš karto prie sanitarų pasakė, kad tai A. P. jį sužalojo. Smulkiau jis liudytojai paaiškino ligoninėje – sakė, kad grįžtant iš diskotekos ant jo pradėjo A. P. pykti ir visą kelionę iki namų pyko. Su A. P. po to įvykio V. G. nebendravo. Dabar sūnus dirba su pusbroliu Škotijoje. Liudytoja A. P. darbe klausė, kas įvyko, tada jis pasakė, kad yra nekaltas ir būtų gerai, kad sūnus nesikreiptų į policiją. A. P. paaiškino, kad V. G. kažkas sumušė šokiuose (2 t., b. l. 61).
Kadangi liudytojos L. G. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus V. G. nuo pat mažumės gauna invalidumą, šiuo metu III neįgalumo grupę dėl psichinių problemų. 2020 m. vasario 1 d. vakare V., kuris gyvena kartu su ja, apie 18 val., pasidabinęs išėjo iš namų –pas ką jis konkrečiai eina, nesakė. Tik minėjo, kad važiuos į šokius J. rajone, kur pats dar nebuvo ten buvęs. Kadangi jis bendravo daugiausia su A. P., D. D., tai pagalvojo, kad sūnus galimai su tais draugais ir važiuos. Nakties metu apie 2 val., gal truputi po 2 val. į namus grįžo V., matė, kad jam stipriai kraujavo galvoje prie ausies, kurioje pusėje nepamena. Jis buvo apsivilkęs džemperį su gobtuvu ir pamatė, kad gobtuve buvo stiklo šukių. Matė, kad buvo butelio nuo alkoholio šukės. K. V. pasilenkė, jam kraujavo stipriai iš galvos, matėsi, kad jam kraujavo iš ausies. Žaizda ir kraujas buvo šviežios, viskas buvo įvykę tik tik. P. V., kas įvyko, kas jį sumušė, jis pasakė, kad jį sumušė A., pavardės nereikėjo, nes tą A. gerai žino. Po to iškvietė greitąją V., jį išsivežė į Š., po to jį pervežė Kauną, kur savaitę dar buvo gydomas klinikose, po to darbuvo gydomas jis ambulatoriškai. Pirmadienio rytą einant link parduotuvės prie S. seniūnijos rado to alkoholinio gėrimo butelio stiklinių šukių ir pagal popierėles, etiketes rastas pas Viktorą gobtuve, suprato, kad čia to pačio alkoholinio butelio šukės. Pirmadienio rytą nuėjus į darbą lentpjūvėje, kur dirba ir tas A., jis priėjo prie jos ir paklausus, kas įvyko, kodėl V. kaltina jį jo sumušimu, šis pasakė, kad jis neva nekaltas, kad Viktorą sumušė J. rajone šokiuose. Tik užstrigo A. žodžiai, kad Viktoras nesikreiptų į policiją, kad jis nenori turėti problemų, dar pati nusistebėjo, kodėl jis nenori turėti problemų, jeigu jis rankų pats prie V. sumušimo nėra prikišęs. Sužinojus tą A. versiją, kad sūnus galimai buvo sumuštas J. rajone šokių metu, tai vyriausiasis sūnus M., kuris šiuo metu išvykęs į užsienį, sužinojęs internetu to šokių klubo kontaktus, susiskambino su to klubo apsaugos darbuotoju, kuris patvirtino, kad jokio konflikto tą vakarą tikrai klube nebuvo, ir jis tikrai šokiuose sumuštas nebuvo. Kad prisimena tuos vaikinukus ir jie tikrai iš šokių klubo išėjo nesumušti ir pan. (1 t., b. l. 78-81).
Liudytoja L. G. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jos ir jie yra teisingi. Papildomai atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, liudytoja L. G. paaiškino, kad jai darbe kalbantis su A. P., šis pasakė, kad V. G. nesikreiptų į policiją, nes nenori turėti problemų. A. P. V. G. neatsiprašė. Į ligoninę su sūnumi važiavo jo tėvas V. G. (2 t., b. l. 62).
Liudytoja E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dirba MB „K.“ pardavėja. Kaltinamojo nepažįsta. Nieko su šiuo įvykiu sietino liudytojos atmintyje neišliko, tų asmenų nepažįsta, su jais nebendravo. Atsimena, kad su jais kartu sėdėjo prie stalo. Pati buvo tame klube su mama, kadangi neatvyko dvi liudytojos draugės, tai prie jų stalelio pasodino tuos vaikinus, kurie normaliai išgėrinėjo tą vakarą. Liudytoja klube buvo maždaug nuo 21 val. iki 2.30 val., jokių muštynių per tą laikotarpį tikrai nebuvo (2 t., b. l. 62).
Kadangi liudytojos E. S. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš karantiną dažnai lankydavosi šokių klube "M.". Iš matymo pažįstami šokiuose besilankantys asmenys. 2020 m. vasario 1 d. buvo šokių klube "M." su mama V. S., gyvenančia Norvegijoje, sėdėjo prie stalo. Prie jų sėdėjo dar keturi vaikinai, kurių nepažįsta. Vienas iš jų buvo stambaus sudėjimo, apvalaus veido, garbanotais plaukais, aukštas, kiti trys buvo apie 25-27 metų amžiaus, poaukščiai, kūdi, juodais plaukais. Tuos vaikinus matė pirmą kartą, jie vartojo alkoholinius gėrimus, nematė, kad jie su kažkuo konfliktuotų, jie ėjo šokti, su kažkuom bendravo, bet neįsidėmėjo. Nuo tos vietos kur tie vaikinai sėdėjo, matėsi baras, baras buvo už 10 metrų, apšvietimas buvo šviesos muzika, kitaip sakant buvo pritamsinta, kad žmonės nesidrovėtų šokti. Iš šokių vakaro išėjo apie 2 val. nakties, tie 4 jaunuoliai išėjo anksčiau už pačią. Nematė jokių konfliktų tame klube, kai matė tie jaunuoliai buvo sveiki, nesužaloti, jokių stiklo šukių ar kraujo dėmių nematė. Pati praktiškai visą laiką buvo klube, tik parūkyti išeidavo porai minučių į lauką, tačiau jokių muštynių nematė, todėl nemano, kad kažkas iš tos kompanijos klube galėjo būti sumuštas (1 t., b. l. 94-97).
Liudytoja E. S. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra tikrai jos ir jie yra teisingi, juos tvirtina. Papildomai atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, liudytoja parodė, kad kaltinamasis nepažįstamas, tikrai pirmą kartą jį mato. Tarp tų keturių vaikinų jo nebuvo – bet jeigu kitus vyrukus pamatytų, tai pasakytų tiksliai, na, kokiais 95 procentais, kad tikrai jis buvo ar nebuvo, bet dabar visiškai tuo neužtikrinta. Datą tiksliai prisimena todėl, kad kai tik prasidėjo tyrimas, tai jai paskambino klubo savininkas ir pasakė, kad toks įvykis buvo. Tai vienintelis atvejis, kai jos su mama buvo likusios vienos tenai, nes visada jų būdavo būrys. Klubo savininkas paskambino jau karantino gale, gal apie birželio pradžią. Kad tai buvo vasario 1 d. žino, nes liudytojos mama apie vasario 15 d. išvažiavo į Norvegiją (2 t., b. l. 62).
Liudytojas T. A. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad su kaltinamuoju nepažįstamas, pirmą kartą mato jį. L. A. yra liudytojo brolis – su broliu santykiai geri. Liudytojas šių metų vasario 2 d. buvo Lietuvoje, pas sugyventinę R. D., nors ilgą laiką metuose prabūna Švedijoje, kur dirba miškuose. Apie šokius J. rajone tik iš policijos sužinojo, nes buvo apklausoje. Žino, kad G. vyksta šokiai tiems, kam virš trisdešimt metų. Liudytojui yra dvidešimt keturi metai, jis ten niekada, tuose šokiuose nėra buvęs. Liudytojo visi savaitgaliai praleidžiami su sugyventine – anksčiau ji gyveno P. kaime, Š. rajone, dabar kelios dienos kaip gyvena J. Švedijoje buvo išvykęs nuo 2019 m. balandžio pradžios iki 2020 m. vasario pabaigos. Dirba ten prie miško sodinimo ir kirtimo darbų. V. G. liudytojui taip pat nepažįstamas. Apie tuos šokius liudytojas yra girdėjęs iš vyresnių žmonių kaime. Viena pažįstama iš kaimo ten dirbo. Turi „Facebook“ paskyrą, kurios nuotrauka – liudytojas stovi iškėlęs ranką, ta „Facebook“ paskyra naudojasi. Jungtinėje Karalystėje anksčiau buvo prisijungta prie jo paskyros, įsilaužiant į paskyrą. Kad įsilaužta, pastebėjo įsijungęs telefoną – ir per nustatymus galima matyti, kas buvo prisijungę. Tai buvo gal prieš du metus. Advokato prašomoje pridėti prie bylos “Facebook” paskyros pirmo lapo kopijoje – tikrai liudytojo paskyra. Kaip pas liudytoją drauguose atsirado “M. G.”, negali paaiškinti, gal nuo seniai ten yra. Liudytojas į draugus pas juos nesiprašė. Liudytojas niekada nėra buvęs G. šokiuose. Ten prieš kelis metus dirbo liudytojo pažįstama J., su kuria per „Facebook“ seniai bendravo, gal mėnesis atgal (2 t., b. l. 80, 82).
Liudytojas L. A. teisiamajame posėdyje parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, V. G. irgi nepažįsta. Liudytojas nieko nežino apie šokius Jurbarko rajone – šokiuose nesilanko, jam neįdomu. Apie tai, kad vyksta šokiai Jurbarke, žinojo iš interneto. Liudytojas laiką dažniausiai leidžia namuose. Buvo apklausoje dėl šio įvykio. Tyrėjas liudytojui parodė kaltinamojo nuotrauką, klausė dėl šokių. Liudytojas pasakė, kad nieko nežino. Konfliktų su V. G. neturėjo. Su kaltinamuoju taip pat konfliktų neturėjo. Liudytojo brolis jam nieko nekalbėjo apie šokius Jurbarke (2 t., b. l. 80).
Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjęs V. G. yra jo sūnus. Teisėjui išaiškinus, kad pagal BPK asmenys kurie yra proceso dalyviai ar šeimos artimieji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jeigu tai pakenktų jų artimam asmeniui, liudytojas V. G. sutiko duoti parodymus. Liudytojas parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jo sūnus V. G. gyveno kartu su tėvais – dabar sūnus išvykęs į Škotiją. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nebuvo apklaustas. A. P. pažįsta labai puikiai, su juo santykiai geri. Su sūnumi santykiai taip pat geri. Pažįsta sūnaus draugus: A. P., D. D., T. J.. 2020 m. vasario mėnesį sūnus buvo išvažiavęs į šokius – su kuo išvažiavo, liudytojas nežino. Tą naktį su sūnumi liudytojas nebendravo, neturi telefono. Apie 2 val. sūnus parėjo namo visas kruvinas – kraujas bėgo iš galvos. Sūnus buvo apsirengęs su džinsais ir dar kažkuo, neatsimena tiksliai. Rūbai buvo kruvini, žmona dar rado gobtuve stiklo šukių. Jis parėjęs pasakė, kad jį sužalojo A. P., sudavęs buteliu į galvą. Daugiau nieko nepasakojo. Žmona iškvietė greitąją pagalbą. Namie pagalbos nesuteikė, tik žmona truputį nuvalė kraują. Kraujas dar sunkėsi iš žaizdos. Liudytojas kartu važiavo su sūnumi į Šakių ligoninės priėmimo skyrių, o paskui važiavo kartu į Kauną. Sūnus priimamajame kalbėjo su gydytojais, bet labai sunkiai. Jis buvo truputį išgėręs. Ką sūnus kalbėjo su gydytojais, liudytojas negirdėjo. V. G. Kauno ligoninėje pragulėjo savaitę. Sūnus nesakė, kodėl jam sudavė A. P. Kur viskas įvyko – neklausinėjo. Sūnaus džemperio „kapišone“ žmona rado stiklo šukių. Sūnus nenorėjo kalbėti apie tą įvykį, o liudytojas ir neklausinėjo. Stiklo šukes rado žmona, liudytojas taip pat ir pats jas matė. Tą naktį su sūnumi liudytojas buvo visą laiką iki pat ryto (2 t., b. l. 81).
Liudytoja I. S. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate reagavimo skyriaus tyrėja. V. G. nepažįsta, A. P. irgi nepažįsta. Atsimena, kad tą naktį buvo gautas pranešimas iš ligoninės. Nuvykus paaiškėjo, kad pristatytas sužalotas asmuo. Nuvykus į ligoninę rado nukentėjusįjį, kuris atsisakė su pareigūnais bendrauti, nenorėjo nurodyti įvykio aplinkybių, asmenų kurie sužalojo. V. G. buvo girtas. V. G. tik nurodė, kad jį sumušė J. rajone, o daugiau nieko nekalbėjo, nenurodė asmenų, kurie jį sužalojo, tik minėjo, kad pats viską išsiaiškins. Paprastai apie tokius atvejus iš ligoninės telefonu pranešama Marijampolės VPK budėtojams, o paskui pareigūnus informuoja ir jie vyksta į vietą (2 t., b. l. 81-82).
Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK Reagavimo skyriaus 2020 m. vasario 10 d. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo V. G. pareiškė, jog 2020 m. vasario 2 d., apie 1 val., važiuojant atomobiliu iš J. link S. mstl., Š. raj., po šokių, automobilyje, suduodamas dešinės rankos kumščiu keletą smūgių į veidą, o vėliau – S. mstl., Š. raj., suduodamas galimai ne mažiau du smūgius buteliu į galvą, jį sužalojo pažįstamas A. P., dėl ko buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, V. G. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes – šie jo parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 10-15);
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020 m. vasario 6 d. pranešimu, jog pacientas V. G. gydomas LSMUL Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2020 m. vasario 2 d. dėl trauminės subdurinės hemoragijos, galvos smegenų ir emegenėliū kontuzijos; tęsiamas stacionarinis gydymas, planuojamas ambulatorinis gydymas po 2020 m. vasario 10 d. (1 t., b. l. 36);
teismo medicinos specialisto išvada Nr. G97/2020(10), kuria nustatyta, kad V. G. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdijimas kairio smilkinio spenio-užausio srityje, gilūs odos nubrozdijimai kairėje ausyje, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių kairio pusrutulio sumušimai. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu bei aštriais daiktais, neatmetama ir minimu buteliu bei jo šukėmis, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių sumušimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t., b. l. 42-43);
Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 796,37 Eur priteisimo iš kalto asmens A. P. dėl V. G. sužalojimo ir patirtų gydymo išlaidų, PSDF biudžetui padarytos žalos (1 t., b. l. 45-49);
Kitų objektų apžiūros 2020 m. gegužės 6 d. protokolu, kuriame užfiksuota K. M. pateikta stebėjimo kamerų filmuota medžiaga (pateikta CD laikmenoje), kurioje užfiksuotas vaizdas prie laukinių durų į šokių patalpos vidų, tačiau jokių konfliktų, sužalotų asmenų iš šio įrašo nenustatyta (1 t., b. l. 116-118);
nukentėjusio V. G. sveikatos būklę patvirtinančia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. Išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2 t., b. l. 22);
socialinio tinklo F. M. G. ir L. A. puslapių kopijomis, pateiktomis bei pridėtomis prie baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu (2 t., b. l. 69-77 ir 98-100);
Marijampolės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2020 m. spalio 27 d. pateikta kompaktine plokštele su 2020 m. vasario 2 d. 3.18 val. pokalbio tarp Šakių VšĮ “Šakių ligoninė” priėmimo skyriaus darbuotojos ir Marijampolės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresn. specialisto R. V. garso įrašu (2 t., b. l. 91-92).
I. Į. analizė ir vertinimas
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Kaltinamasis A. P. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir bylos teisme nagrinėjimo metu neigia savo kaltę. Pagal kaltinamojo versiją nukentėjęs V. G. buvo užpultas ir sumuštas šokių klube M., J. rajone. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti ir vertintini duomenys – pirmiausia objektyvios aplinkybės, tokios kaip medicines specialisto išvada nukentėjusiojo atžvilgiu, paties nukentėjusiojo ir visų liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad ne M. šokių klube ir ne kas kitas, o būtent kaltinamasis A. P. savo kaltais veiksmais jau S. mstl., Š. rajone padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismo medicinos specialisto išvadoje dėl nukentėjusiojo konstatuota, jog V. G. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdijimas kairio smilkinio spenio-užausio srityje, gilūs odos nubrozdijimai kairėje ausyje, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių kairio pusrutulio sumušimai ir nurodyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu bei aštriais daiktais, neatmetama ir minimu buteliu bei jo šukėmis, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku, sužalojimai padaryti mažiausia vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Būtent toks kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų eiliškumas ir intensyvumas matosi pirmiausiai iš paties nukentėjusiojo dar pačių pirmųjų, pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu fiksuotų parodymų – prie nukentėjusiojo buvo kaltinamojo A. P. be jokio akivaizdaus tam pagrindo priekabiaujama ir pradėta kaltinamojo rankomis smurtauti dar jiems sėdint automobilyje „K. C.“ ant galinės sėdynės, grįžinėjant 2020 m. vasario 2 d. naktį iš šokių, T. J. vairuojant, o D. D. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje ir galimai tiksliai nemačius ir negirdėjus, kas vyko jiems už nugaros – jie abu neabejodami patvirtino, kad užpakalyje sėdintys dėl kažko konfliktavo, girdėjosi jų pakelti balsai, grąsinimai, pažadai susduoti ir pan. Pasak nukentėjusiojo, A. P. netikėtai V. G. sudavė keletą smūgių dešiniu kumščiu į veidą, tiksliau į kairę veido pusę ir kairę ausį, dėl ko šis jautė fizinį skausmą ir iš ausies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nukentėjusysis dengėsi rankomis galvą, gynėsi, tačiau A. P. dar apdraskė nagais veidą, tempė už kairės ausies. Netrukus automobilis sustojo S. mstl., Š. r., esančioje centrinėje aikštėje, ten nukentėjusysis su kaltinamuoju išlipo laukant į tamsą, kur aplink jokių pašalinių asmenų nebuvo. Juos išleidęs automobilis su T. J. ir D. D. nuvažiavo. Nukentėjęs V. G. netikėtai pajuto ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Pirmas buvo labai stiprus, ar smūgis suduotas ranka ar kokiu nors daiktu daiktu, tuo metu jis nesuprato. Tada atsitiesė ir pajuto antrą smūgį į tą pačią vietą, smūgis buvo jau silpnesnis, galimai suduotas kumščiu, tiksliai negali pasakyti, nematė – jam smūgiavo A. P. V. G. toliau bėgo kraujas iš kairės ausies, jis jautęs stiprų skausmą joje. A. P. pasišalino, palikęs vieną nukentėjusyjį, kuris ar buvo praradęs sąmonę, tiksliai nepamena, bet kad tarpais visko nepamena – tą tai tikrai žino. Galiausiai susivokė, kad pats yra netoli savo namų (duomenys neskelbtini), todėl ėjo skubiai namo. Grįžus, jį tokį pamatė motina L. G., kuri labai išsigando, nes buvo visas kruvinas, tėvai greitai iškvietė medikus. Tėvai pamatė, kad striukės gobtuve yra stiklo šukių, kurios galėjo atsirasti nuo smūgio jam į galvą stikliniu buteliu. Iškviesta tėvų GMP, lydimą tėvo V. G., pristatė jį pirmiausiai į Šakių ligoninę, o iš ten buvo netrukus pervežtas į Kauno klinikas, kur jį hospitalizavo, atliko tyrimus ir t. t. Buvo gydomas savaitę.
Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad V. G. buvo sumuštas ne nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, bet dar šokių klube Jurbarko rajone, paneigtos absoliučiai visų gausių liudytojų, kurie buvo tą vakarą klube ir kaip svečiai, ir kaip darbuotojai ir patvirtino, kad jokio net panašaus incidento tą vakarą ten neįvyko, dalis liudytojų matė visus keturis vyrus iš Šakių rajono besilinksminančius, tris iš jų (visus, išskyrus tą kartą vairavusį T. J.) vartojusius alkoholinius gėrimus, be jokių matomų kūno sužalojimų išvykusius namo. Kad neužfiksuota jokių konfliktų, patvirtina ir CD su vaizdo įrašais iš klubo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymų objektyvumu, kadangi jie, iš esmės artimai nepažinoję nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, neturėjo jokių motyvų duoti šališkus parodymus. Teismas atmeta kaip nepagrįstas kaltinamojo ir jo gynėjo nurodomas aplinkybes, jog liudytojų parodymai suderinti, neteisingi, nes nepranešant apie muštynėmis pasibaigusšį konfliktą, taip buvo siekiama gelbėti klubo reputaciją bei išvengti atsakomybės dėl nelegalaus apsaugos darbuotojo V. V. ir padavėjos D. V. darbo. Teismui byloje nepateikti jokie duomenys, jog minimą vakarą tikrai buvo padaryti kažkokie darbo ar mokesčių srities pažeidimai, galimai užtraukę klubo savininkui atsakomybę. Be to, dauguma teisme apklaustų liudytojų jau buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, tad akivaizdu, jog kažkokių galimų pažeidimų slėpimui nebeliktų nei pagrindo, nei motyvo – jie jau būtų iškilę į viešumą, o prisiekusiems liudytojams teikiant žinomai melagingus parodymus, jiems nustatyta tvarka iškiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. O kad klubo savininkas ir darbuotojai dėl klubo gero vardo nenuslepia panašių incidentų, patvirtina jų parodymai, kad kartais klube renginių metu pasitaiko konfliktiniai atvejai, kai tenka įsikišti apsaugos darbuotojams ar kviesti policiją – tokia to verslo specifika.
Be to, tą aplinkybę, kad klube nebuvo jokio konflikto, patvirtina ir klube tik svečiavusis E. S. bei patys kartu atvykę kaltinamojo draugai T. J. ir D. D., kurie taip pat neturėjo jokio pagrindo duoti neteisingus parodymus. Kaltinamojo ir jo gynėjo nurodomą aplinkybę, kad T. J. ir D. D. neva nuslėpė konfliktą klube, nes nevežė nukentėjusiojo iš karto į Jurbarko ligoninę pagalbos suteikimui, kaip tai neva buvo siūlęs daryti kaltinamasis, teismas atmeta, kaip nepagrįstą – nei V. G. sužalojimo laipsnis, nei nurodytų liudytojų nurodyti veiksmai net ir kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis neužtrauktų liudytojams jokios atsakomybės ir neverstų juos duoti melagingų parodymų, už ką numatyta ir griežta baudžiamoji atsakomybė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjo neteisingai interpretuojamus liudytojos E. S. parodymus, neva “ši liudytoja net nematė A. P. klube, bet tai nereiškia, kad jis ten nebuvo”. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, buvęs saugiu atstumu nuo kitų proceso dalyvių, paprašytas trumpam pasirodyti liudytojai be apsauginės medicininės kaukės, ką jis ir padarė. Liudytoja E. S. parodė, kad “kaltinamasis nepažįstamas, tikrai pirmą kartą jį mato. Tarp tų keturių vaikinų jo nebuvo – bet jeigu kitus vyrukus pamatytų, tai pasakytų tiksliai, na, kokiais 95 procentais, kad tikrai jis buvo ar nebuvo, bet dabar visiškai tuo neužtikrinta.” Taigi, liudytojos E. S. parodymų nėra pagrindo vertinti kaip kategorišką jos tvirtinimą, kad ji nepažįsta ir esant tam tikroms aplinkybėms neatpažintų kaltinamojo.
Ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų T. J. ir D. D. parodymais paneigta ir kita kaltinamojo versija, neva po išlipimo iš automobilio “K. C.” S. mstl., jiedu abu su V. G. dar gėrė degtinę, V. G. paskambino T. J. ir prašė jo, kad šis parvežtų nukentėjusyjį iš kaltinamojo kiemo iki jo namų ir kad atvažiavo T. J. gal už 15 min. Jau kitu – raudonu automobiliu ,,O. C." ir išvežė V. G. namo. Tokias aplinkybes apie neva pakeistus atomobilius nurodo tik vienas kaltinamasis, palaiko ją ir jo advokatas, šios versijos sustiprinimui teikęs prašymą ištirti automobilį „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį T. J., siekiant nustatyti ar automobilio salono apmušimuose nėra nukentėjusiojo V. G. kraujo – tai būtų objektyvus įrodymas, kuris patvirtintų arba paneigtų vienos ar kitos pusės įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį pirmiausia į procesiškai nesavalaikį prašymą, kuris galėjo būti teikiamas kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip nagrinėjimo teisme pradžioje, tačiau ne baigiant bylos nagrinėjimą, kas sukelia pagrįstą manymą apie galimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo užvilkinimą. Tačiau esant aptartoms aplinkybėms, toks tyrimas kaip tik ir neatsakytų į advokato keliamą klausimą ir ne vien dėl praėjusio ilgio laikotarpio nuo įvykio ir dėl galimai jau pašalintų kraujo pėdsakų, o dėl paties kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi šiame automobilyje galėjo kraujo pėdsakų atsirasti dėl iš V. G. ausies pradėjusio stipriai bėgti kraujo, o ne dėl to, kad jis jau sužeistas važiavo iš Jurbarko rajono. Toks kaltinamojo pusės prašymas posėdyje ir nebuvo tenkintas.
L. G., kaltinamojo motina, be kitų svarbių aplinkybių – apie iš ką tik grįžusio sūnaus galvos tekantį šviežią, tai yra dar nesukrešėjusį kraują, kas būtų neišvengiama, jei sužalojimas būtų buvęs padarytas ankstesniu laiku, nei jis buvo padarytas, apie sūnaus tuo pat metu pasakymą, jog tai padarė jiems abiems gerai žinomas A. P., papildomai atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino analogiškai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jai darbe kalbantis su A. P., šis pasakė, kad jos sūnus V. G. nesikreiptų į policiją, nes jis nenorįs turėti problemų. Kaltinamasis neigia šią aplinkybę – buvus tokiam pokalbiui, tačiau teismui nėra pagrindo liudytojos Liucijos parodymus kitų įrodymų kontekste vertinti kaip melagingus.
Kaltinamasis ir jo gynėjas kaip bylos nagrinėjimo metu, taip ir baigiamojoje kalboje akcentavo dokumento (1 t., b. l. 4-5) turinio atsiradimo aplinkybes, vertino jį kaip kaip išskirtinai reikšmingą ir patvirtinantį kaltinamojo versiją bei įrodantį jo nekaltumą. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsintas Marijampolės AVPK Šakių RPK tyrėjos I. S. 2020 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 2 d. 3.18 val. komisariate gautas pranešimas, jog į VšĮ Šakių ligoninė priėmimo skyrių buvo pristatytas V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurį J. rajone sumušė nepažįstami asmenys; alkotesteriu V. G. 3.34 val. nustatytas 2,10 promilės girtumas. Dėl šios aplinkybės detalaus išsiaiškinimo buvo apklausiamas pats nukentėjusysis, liudytojas V. G., lydėjęs sūnų į ligoninę, buvo iškviesta ir posėdyje apklausta liudytoja I. S., išreikalautas ir posėdyje išklausytas garso įrašas, kaip iš VšĮ Š. ligoninė priėmimo skyriaus buvo pranešta apie įvykį Marijampolės AVPK Šakių P. V. G. paaiškino, kad dėl savo buvusio girtumo, streso, vaistų poveikio ir skausmo sukelto šoko, galėjo ir pasakyti, jog buvo sužalotas J. rajone, nors taip tikrai ir nebuvo. Iš teismo posėdyje perklausyto garso įrašo girdisi, kad net ne pats nukentėjusysis tai pasakė – jog buvo sumuštas J., o iš ligoninės priėmimo skyriaus pranešant RPK atitinkamai perpasakoma, kad jį lydintis asmuo, šiuo atveju V. G., kuris akivaizdžiai rėmėsi ne kokiais kitais informacijos šaltiniais, o būten aptartos būsenos sūnaus pasakymu. Taigi, kitų bylos duomenų kontekste, nurodytas toks vienkartinis V. G. cituotas pasakymas nekeičia aplinkybių visumos vertinimo, kad nukentėjęs V. G. buvo sumuštas būtent kaltinamojo ir ne J. rajone, o S. mstl., kaltinime nurodomomis aplinkybėmis.
Be to, savo teiginiams pagrįsti byloje kaltinamojo gynyba teikė dokumentus kaip kaltinamojo buvo išsiaiškintas ir nustatytas neva tikrasis kaltininkas ir pateikti kaip dokumentai socialinio tinklo „Facebook“ atitinkamų puslapių kopijos. Teismui buvo bandoma įrodyti, kad socialinio tinklo dalyvis M. G. ir liudytoju apklaustas T. A. yra tam tikrame statuse “Draugai”, todėl įžvelgtas jo ryšis su šokių klubu ir net nurodomas dalyvavimas ten minėtą vakarą. T. T. A. “Facebook” puslapyje prie M. G. yra įrašas, kuriame aiškiai parašytas tik „Pridėti prie draugų“. Be to, teismo pastebėjimu, net ir toks minėtų subjektų buvimas santykiuose “Draugai”, niekaip neįrodytų nei liudytojais apklaustų T. A. ir L. A. buvimo tą vakarą klube, ką jie kategoriškai ir neigia, o tuo labiau – jų dalyvavimo konflikte, kurio, pagal bylos įrodymus, klube net ir nebuvo.
Kaltinamasis A. P., pasinaudojęs įstatymo jam suteikta teise duoti parodymus jau po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų, parodė, kad yra įsitikinęs, jog V. G. sužalojo T. A. ir L. A. „Facebook“ drauguose esantis tyrimo nenustatytas asmuo, kuris ir jam, kaltinamajam, klube trenkė į nosį. Paties L. A. klube nebuvę, bet „Facebook“ tinkle kaltinamasis radęs tą asmenį, kuris mušęs V. G., tyrėjai sakęs apie tą asmenį ir net jo telefono numerį pateikęs – ta informacija buvusi jo telefone, apie tai taip pat sakęs tyrėjai ir rodęs savo telefono duomenis, tačiau telefono iš A. P. policija nepaėmusi. Tuo pat metu, kaltinamasis, atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus apie jo atminties ypatumus ir vis naujas prisimenamas įvykį liečiančias detales, A. P. paaiškino, jog kuo daugiau laiko praeina po įvykio, tuo daugiau detalių jis atsimena. Į klausimą dėl savalaikio aplinkybių nenurodymo ikiteisminio tyimo metu, kaltinamsis paaiškino, kad gal tyrėjai ir ne viską paminėjo, todėl dabar nori viską pasakyti. Telefono numerį nurodė – buvo užrašęs ant lapuko ir padavęs tyrėjai S. Nežino, kodėl į jo apklausos protokolą tai neįrašyta. To asmens, kuris jam trenkė klube į nosį, žino telefono numerį – kai vyko pas tyrėją apklausai, tą telefono numerį žinojo mintinai. Tas numeris telefone yra, tačiau skambučių registre jo nėra. Nors kaltinamasis apklausos metu tai paminėjo, bet tai į protokolą tyrėja neįrašė. Apklausos protokolą kaltinamasis perskaitė pats ir pasirašė – neapsižiūrėjo, kad tas numeris neįrašytas apklausos protokole.
Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo akivaizdžiai nelogiškus aiškinimus apie vis naujų detalių ir aplinkybių atsiminimą, praeinant vis daugiau laiko nuo įvykio, apie net mintinai išmokstamą telefono numerį, kuris per apklausą pasakomas tyrėjai, tačiau po to susipažįstant su apklausos protokolu kartu nepastebint jame neįrašytų svarbių teiginių. Teismas akcentuoja kaltinamojo parodymuose, vis naujų įrodymų išreikalavimo teikiamuose teismui prašymuose bei jau išreikalautų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplikybių vertinime išryškėjusią bendrą tendenciją – ne nuoširdų kaltinamojo ir jo gynėjo siekį nustatyti byloje tiesą, bet tik bandymą manipuliuoti faktais, neigti akivaizdžius įrodymus, taip siekiant kaltinamojo išteisinimo bet kuria kaina.
Teismas vertina, kad atskirų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymuose esantys nežymūs neatitikimai dėl to, kuriuo laiku išvykta iš šokių klube namų link, kas kam ir ką pasakė, vykstant atgal automobilyje, kokios girtumo būklės kas kam atrodė ir pan., – yra tik subjektyvios įvykyje dalyvavusių asmenų nuomonės, galimai apspręstos jų neblaivumo, praėjusiu netrumpu laikotarpiu ir su tuo susijusiais skirtingais įvykio aplinkybių vertinimais bei atkūrimu. Teismas atskirai neaptaria ir nevertina liudytojų, nebuvusių betarpiškai įvykio vietoje parodymų arba liudytojų mažareikšmių parodymų, kuriuose neišryškėja jokie esminiai prieštaravimai – nei tarpusavyje, nei su kitais byloje surinkatis įrodymais.
Taigi, baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo A. P. padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo A. P. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi kaltinamojo parodymų prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, įpareigoja teismą abejoti jais ir vertinti kaltinamojo parodymus kaip nepatikimus, kaip duotus tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą.
IV. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir teismo padarytos išvados
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė buteliu mažiausiai vieną smūgį V. G. į galvą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairio smilkinio spenio-užausio srityje, gilius odos nubrozdijimus kairėje ausyje, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių, smegenėlių kairio pusrutulio sumušimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nebuvo laikinai sulaikytas, jam neskirta jokia kardomoji priemonė.
Byloje nėra informacijos, kad A. P. būtų gydytas psichiatro arba įrašytas atitinkamon įskaiton, kaip ir nėra duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytas dėl šių ligų. Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas.
Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 796,37 Eur priteisimo iš kalto asmens A. P. dėl V. G. sužalojimo ir patirtų gydymo išlaidų, PSDF biudžetui padarytos žalos (1 t., b. l. 45-49).
Nukentėjęs V. G. civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje nereiškia.
K. K. teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta ir nėra atlyginęs.
Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Kauno teritorinė ligonių kasa, Marijampolės AVPK Šakių RPK vyresniosios tyrėjos J. S. 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu, reiškia civilinį ieškinį 796,37 Eur sumai ir nurodo, kad už pacientui V. G. VšĮ Š. ligoninė ir LSMU Kauno klinikose suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto sumokėta 796,37 Eur, kurie, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, turi būti atlyginti dėl padaryto suluošinimo ar kitokio sužalojimo atsakingo asmens. CK 6.280 straipsnis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu pagrindu iš kaltinamojo A. P. priteistini 796,37 E. K. teritorinei ligonių kasai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimas nesunkus (BK 138 straipsnio 1 dalis); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl girtavimo, nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į tai, kad kaltinamasis, be jokios aiškios tam priežasties pats pradėjo nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra pilnametis, anksčiau neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, neturi nepilnamečių išaikytinių, dirba staklininku UAB “M.” lentpjūvėje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad nepripažįsta civilinio ieškinio dėl turtinės žalos ir jokios jo dalies nėra atlyginęs.
Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), kurios trukmė būtų artima įstatymo numatytam bausmės maksimumui. Tokia bausmė kaltinamajam suteiktų galimybę atitinkamai toliau dirbti, užsidirbti ir užtikrintų greitesnį civilinio ieškinio atlyginimą. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgus į tai, kad tokia kaltinamojo padėtį sunkinanti bausmė, lyginant ją su galiojusia veikos padarymo metu, įsigaliojo tik nuo 2020 m. liepos 1 d., kaltinamajam nepaskirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo neigiamas savybes, į jo nemotyvuotai agresyvų elgesį nusikaltimo padarymo metu, taikydamas BK 72² straipsnį, BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktą įpareigoja kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, kaltinamasis įpareigotinas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo civiliniam ieškovui atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu kaltinamajam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 1 m. 9 mėn. (vieneriems metams devyniems mėnesiams), įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant tą programą per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš A. P. 796,37 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai, Aukštaičių g. 10, Kauno m., kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.