Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) bauda;

2) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 2 mėnesių viešaisiais darbais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 mėnesių viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda; viešųjų darbų bausmę atlikęs, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.???

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinimas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą pasitvirtino – 2024 m. liepos 13 d. apie 00.00 val., K. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nemažiau kaip du kartus savo artimam giminaičiui – broliui A. Š. į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, dešinio antakio srityje, apatinėje lūpoje, dešinės akiduobės apatinės, medialinės sienų lūžius, žandinio ančio priekinės sienos impresinį lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl dešinės akiduobės apatinės, medialinės sienų lūžių, žandinio ančio priekinės sienos impresinio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų (nukentėjusiajam suduotų smūgių kumščiu į veidą) ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo K. Š. veiksmų, jis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau sąmoningai suprato, kad ne vieną kartą kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam į veidą, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (artimo giminaičio – brolio) sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir tokių padarinių siekė. Kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą. Kaltinamasis ir nukentėjusieji yra artimi giminaičiai – broliai, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 168-173), dirba, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1 t., b. l. 179). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedama visa Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) bauda (BK 65 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m gruodžio 29 d. nuosprendį.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, dirba, sutinka dalimis atlyginti Ligonių kasos civilinį ieškinį. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, po įvykio nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė su juo, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 184,91 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 28-32).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam Kauno klinikose buvo atlikta kompiuterinė tomografija, suteiktos radiologo konsultacijos bei skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga dėl akies voko ir periokulinės srities žaizdos. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 32). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 125-128), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, paskirtą ir neatliktą baudos bausmę, ir paskirti K. Š. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo ir 34 MGL (trisdešimt keturių minimalaus gyvenimo lygio) dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus - viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą galutinę bausmę (1 700 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas ir/ar išieškotas įmokas) pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m gruodžio 29 d. nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos ir/ar išieškotos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. Š. 184,91 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 91 ct) turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.