Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant ieškovei A. Z., jos atstovui advokatui V. G., atsakovui R. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui R. G. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, suinteresuotas asmuo A. Z., institucija, teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Jis su ieškove jau daug metų kartu nebegyvena, nepalaiko jokių ryšių, nors jų santuoka ir nėra nutraukta. Jis ir anksčiau žinojo, kad ieškovė pagimdė dukrą, tačiau, kad jis dokumentuose yra įrašytas vaiko tėvu, sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Jis tikrai nėra ieškovės dukros A. tėvas, o mergaitė nėra jo dukra. Prašo ieškinio reikalavimus tenkinti (18 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus - Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas A. Z., motina – A. Z. (8 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kadangi vaikas gimė ieškovei ir suinteresuotam asmeniui esant santuokoje, ką patvirtina byloje esantis 2001-01-20 jų santuokos liudijimas (11 b.l.), todėl vaiko gimimo liudijime A. Z. buvo įrašytas tėvu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus po santuokos nutraukimo trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis).

Tiek ieškovė, tiek suinteresuotas asmuo nurodė, kad jie kartu nebegyveno jau apie aštuonerius metus ir A. Z. negali būti vaiko tėvu. Tai patvirtino ir atsakovas R. G., kuris nurodė, kad jis su atsakove jau eilė metų gyvena kaip šeima ir A. yra jo vaikas, jis ją išlaiko, ja rūpinasi, DNR ekspertizės atlikti neprašo. Iš pažymų matyti, kad A. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), šeimoje yra dukra A. Z. (9, 10 b.l.).

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes, yra pagrindo spręsti, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko tėvystės nėra. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, iš esmės suinteresuotas asmuo ir atsakovas neprieštaravo, kad jo tėvystė vaikui būtų nuginčyta bei nustatyta, kad vaikas yra atsakovo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas, ar teisė žinoti savo kilmę, ar socialinės tėvystės nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius ir sprendžiama vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

Konkrečiu atveju atsakovas R. G. nurodė, kad vaikas A. yra jo, jis nuo pat gimimo mergaite rūpinosi, gyveno kartu ir šiuo metu tebegyvena su ieškove kaip šeima. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino. Vaikas su gimimo dokumentuose nurodytu tėvu A. Z. nebendravo nuo gimimo, jis vaiku nesirūpino ir iki įteikiant jam teismo dokumentus, jis nežinojo, kad yra mergaitės gimimo dokumentuose įrašytas tėvu. Vaiko interesais teikti prioritetą asmeniui, su kuriuo nėra jokio ryšio, o tik teisinis įregistravimas, netikslinga. Nors biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, tačiau nėra pagrindo išlaikyti formalių tėvo teisių ir pareigų asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja, nebuvo ir nėra jokio bendravimo, tarpusavio ryšio. Valstybinės institucijos Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pateikė išvadą, kad ieškinį patenkinus, vaikui nekyla grėsmė likti be vieno iš įstatyminių atstovų. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Šalims pripažinus ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodžius, kad A. Z. negali būti ieškovės dukros A., gim. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu, nustatytina, kad jis nėra vaiko tėvas (CK 3.150 str., 3.151 str.). Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į institucijos išvadą ir sprendžia, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, nes A. Z. su vaiku nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, jis neteikia jokios paramos. Bylos duomenimis yra pagrindo spręsti, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo, ką ir pripažino pats atsakovas R. G. (CK 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis). Byloje esantys duomenys apie vaiko tėvą leidžia manyti, kad nuginčijus tėvystę vaikas neliks be tėvo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas taip pat sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Šalys nurodė, jog dukrą A. augina kartu, R. G. laiko save biologiniu tėvu, išlaiko, prižiūri ir rūpinasi vaiku. Šalys atsisakė DNR ekspertizės tėvystės nustatymui, ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo įrodytas, todėl jis tenkintinas (CK 3.147 str., 3.148 str.).

CK 3.137 str. 2 d. nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 str. įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.192 str. nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Todėl pareiga išlaikyti dukrą iki jos pilnametystės tenka ne tik vaiko motinai, bet ir atsakovui – vaiko tėvui R. G..

CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė prašo, o atsakovas sutinka dukros išlaikymui mokėti po 200 Lt dydžio kas mėnesį. Toks dukrai mokamas išlaikymas laikytinas proporcingu, išlaikymo priteisimo momentas, sutinkamai su pateiktais duomenimis, laikytinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Ieškovei 2012-10-22, atsakovui 2013-01-25 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais Nr.SP-3850-(7.3103), Nr.SP-290-(7.0266) skirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. (5-6, 21 b.l.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 399 str., 96 str., 99 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnametės A. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Z. nėra A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. Z. yra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Per tris darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.