Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinimais nesutinka. Jis vadovavo „(duomenys neskelbtini)“, buvo direktorius ir susitiko su L. P., seniai su juo buvo pažįstami. 2016 m. buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo, o būtent dėl tarpininkavimo perkant ir parduodant sūrio produktus. „(duomenys neskelbtini)“ užduotis buvo nupirkti tuos sūrius ir parduoti. Visus pirkėjus ir pardavėjus pateikdavo L. P. Schema buvo tokia, kad L. P. atveždavo pinigus, pagrinde pinigai buvo grynieji, jis juos atveždavo iš Rusijos. Jis prašė pateikti tų pinigų kilmę, jis pateikdavo deklaracijas, kad tikrai atvežė tuos pinigus. Tie pinigai buvo iš karto įnešami į banko sąskaitą, pagrinde buvo įnešama į bankomatus, t. y. Swedbanko, Konstitucijos pr. esančiuose bankomatuose. Niekada nebuvo atidavęs L. P. kortelės, o kartu su juo, dėl saugumo, kadangi sumos buvo pakankamai didelės, nuvykdavo į banką ir su kortele įnešdavo tuos pinigus. Po to buvo apiforminami visi lydintys dokumentai, t. y. kasos pajamų orderis (toliau KPO), kuriuos pateikė į bylą, taip pat ir deklaracijos. Vėliau buvo įnešami pinigai, L. P. nurodydavo, iš kur turėjo būti perkami sūriai, t. y. ar iš užsienio pirkėjų, būdavo Vokietijos ar Italijos įmonės. Šias įmones, prieš pervedant pinigus, jis patikrindavo, ar jie tikrai yra PVM mokėtojai. Tos įmonės nesukėlė abejonių, kadangi buvo seniai veikiančios įmonės, būtent ta veikla užsiimančios ir sutikrindavo sąskaitas, ar tikrai tiems subjektams išeina, o pavedimai buvo atliekami pagal jų išrašytus „invoisus“. Kai buvo nuperkami tie sūriai, jie iš karto buvo parduodami kitiems ūkio subjektams, t. y. dėl kurių yra kaltinamas šioje byloje, kad tų subjektų nebuvo arba tie subjektai neįsigijo tuos sūrius, tačiau prieš parduodant tuos sūrius, jis sutikrindavo, ar jie vykdo veiklą. Per internetą, VMI puslapį, rasdavo PVM kodus ir jam nebuvo abejonių, kad jie yra pirkėjai. Sūriai buvo perkami ir parduodami būtent gamintojo sandėlyje. Jokių veiksmų su transportavimu, su logistika, su krovimu, iškrovimu, „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo. Susipažinęs su baudžiamąja byla, kodėl tie subjektai neigia teikę sūrius, negali pasakyti, bet byloje surinkti įrodymai tai patvirtina, kad būtent jie įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ tuos produktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors valdybos narys Estas, jis neigia, kad jisai prekiavo aplamai su sūriais, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šita įmonė ne vieną kartą ir ne du kartus vykdė šitą prekybą, t. y. 5 t. nuo 2-60 b. l. yra eilė dokumentų patvirtinančių tų sūrių disponavimą, t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuos sūrius išveždavo iš Lietuvos. Buvo pasirašyta muitinės tarpininkavimo sutartis, buvo pildomi CMR važtaraščiai ir ji kaip savininkas tuos sūrius išveždavo iš Lietuvos. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad ji tais sūriais disponavo ir įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra su įmone (duomenys neskelbtini), kur irgi yra patvirtinimas, kad tuos sūrius įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra muitinės dokumentai ir prekių savininkai būtent nurodami šitos įmonės. Dėl įmonės, kuriai buvo parduoti sūriai, „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tai jis buvo ne iš karto apklaustas, tai yra žmogus, ne vokietis, o iš NVS šalies, kur jisai ne vieną kartą vykdė eksporto procedūras ir būtent prekiavo tais sūriais, tai yra patvirtinta, bet kodėl jisai neigė pirkęs iš „(duomenys neskelbtini)“ tuos produktus, negali pasakyti. Dėl CMR važtaraščių, kuriuos pateikė VMI, tai jų neišrašinėjo, jie jam buvo visiškai nereikalingi, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ neužsiėmė nei eksportavimu, nei vežimu, nei krovimu, nei pervežimu. Jų pareikalavo VMI, todėl jis kreipėsi į L. P. dėl šitų dokumentų pateikimo. L. P. šiuos dokumentus atsiuntė, o jis automatiškai pateikė VMI. Šitų dokumentų jis nesurašinėjo, jų buhalterinėje apskaitoje nenaudojo, ir jie iš vis nesusiję su įmonės veikla. Visos tos muitinės procedūros, kad buvo savininkai būtent tos įmonės, kurioms buvo parduotas sūris patvirtina ir liudytojas G. J., kuris pildė tas muitines procedūras, jis savo paaiškinime tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad tos įmonės įsigijo tuos produktus ir jos kaip savininkai eksportavo iš Lietuvos. „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisinė veikla, tačiau kai L. P. kreipėsi į dėl pagalbos, būtent dėl tarpininkavimo, perkant ir parduodant tuos sūrius, tai čia buvo vienintelė išimtis, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš tų sandorių turėjo nedidelę maržą, gal iki procento. Jokios rizikos nematė sudarydamas tuos pirkimus-pardavimus, t. y. buvo perkami ir parduodami tie sūriai be transportavimo. Iš tos veiklos nauda nedidelė. Marža apie 1 procentą, skirtumas tarp „invoisų“, kuriuos išrašė sūrių pardavėjai, ir kuriuos įsigijo „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjams, sudarė nedidelę sumą, t. y. 1-1,5 procento. Tai buvo visiškai pelnas ir nematė jokios rizikos, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apmokėjimą išankstinį ir būdavo pirkimas, ir pardavimas. Rizikos šitoje vietoje nematė, todėl ir marža buvo nedidelė. Sūrių kainos buvo nustatomos pardavėjų, jie pateikdavo „invoisus“ ir nuo tų „invoisų“ buvo apskaičiuojama ta marža. Į bankomatą įnešinėjo nemažomis sumomis, tai būdavo ir po 50 000 per vieną kartą, būdavo ir daugiau, kadangi į bankomatą galima buvo įdėti ne daugiau kaip 50 000, todėl ir buvo įnešama per kelis kartus, tai buvo bankomato riba. L. P. vienas negalėjo įnešti pinigus, nes jam niekada nebūdavo duodama kortelė, o jis važiuodavo kartu, duodavo pinigus ir tuos pinigus laikydavo, kol įdėdavo į bankomatą, o tai gali patvirtinti kameros. Pagal invoisus jis apmokėdavo užsienio gamintojams už sūrius ir iš karto būdavo parduota. Jis išrašydavo sąskaitą faktūrą, pardavimą. Jis tų sūrių netransportavo, juos iš karto parduodavo. Akivaizdu, kad jie būdavo parduodami pardavėjo sandėliuose. Apie sūrių gabenimą nieko negali pasakyti, niekad nebuvo susidūręs, tik iš bylos duomenų mato, kad dėl sūrių gabenimo buvo atsakingi tretieji asmenys ir su jais nieko bendro neturi. Šitą informaciją sužinojo tik teismo posėdžio metu ir iš bylos medžiagos. L. P. apie gabenimą nieko nesakydavo. L. P. paprašė CMR, todėl, kad jam davė nurodymą VMI pateikti tų prekių gabenimo dokumentus, todėl į jį ir kreipėsi, kad pateiktų tuos visus dokumentus, kreipėsi ne vieną kartą ir tai užtruko keletą mėnesių kol juos jam persiuntė. Kur yra CMR originalai, nežino. Kodėl CMR surašyti lietuvių kalba, negali pasakyti. Su L. P. seniai pažįstami ir jis žadėjo pirkti nekilnojamą turtą ir buvo net sudarytos preliminarios sutartys. L. P. kreipėsi į jį paslaugos, minėjo, kad jam reikalinga įmonė, kuri gali pirkti ir parduoti sūrius. Jis nei supranta tų sūrių prekybos, nesupranta nei tos logistikos, todėl ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kad jis įsipareigojo visą atsakomybę dėl apmokėjimų už sūrius, kad būtų visą laiką išankstiniai mokėjimai. Išsilavinimas yra aukštasis, sritis teisinė, ekonominė. L. P. negalėjo tuo užsiimti, nes jis neturėjo Lietuvoje įmonės, jis gyveno Maskvoje ir ten vykdė veiklą, o čia jis paprašė tarpininkauti, kad būtų kaip tarpininkavimas, pirkimas -pardavimas. V. J. su pardavėjais ir pirkėjais nebendraudavo niekada. Prieš atliekant pavedimus patikrino, ar pirkėjai turi PVM kodus, ar jie vykdo veiklą ir tik tada atlikdavo pavedimus. Lygiai tai pat ir su pardavėjais. Prieš išrašant PVM sąskaitą faktūrą jiems patikrindavo, ar jie yra PVM mokėtojai, ar jie vykdo veiklą. Sūrius rasdavo L. P. ir jis pateikdavo kontaktus kam išrašyti PVM sąskaitas faktūras. 2017 m. įmonėje dirbo nuo 2 iki 3 asmenų, vienas dirbdavo, įvairiai, nedidelė įmonė. Jo funkcija buvo tarpininkavimas perkant ir parduodant sūrius. Kontaktų nei su pirkėjais, nei su pardavėjais, nei su vežėjais neturėjo. Jo tarpininkavimas buvo toks, kad nupirkdavo tuos sūrius ir iš karto parduodavo. Nupirkdavo sūrius pavedimu. Viskas buvo daroma išankstiniais mokėjimais, niekada „(duomenys neskelbtini)“ nerizikavo savo pinigais sumokėdamas iš anksto. Kai tik gaudavo pinigus iš L. P., juos įnešdavo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kartu su juo dalyvaudavo įnešime, nes jis turėjo įmonės bankinę kortelę, prie bankomato įnešdavo pinigus. Buvo išrašomas KPO, o po to buvo išrašoma PVM sąskaita-faktūra. L. P. pateikdavo tų įmonių invoisus, ten buvo viskas matoma, kas turėjo būti įsigyjama. Sūrių jis pats nematė. Kai įnešami pinigai į sąskaitą, tai jie būna sąskaitoje ir tada būdavo daromi pavedimai, V. J. juos atlikdavo. Po pinigų įnešimo buvo daromi pavedimai ir tai keleto dienų klausimas. L. P. perduodavo kontaktinius duomenis kam pervesti pinigus ir gyvai, ir siuntė el. paštu. Dėl sūrių būdavo apmokėjimas pagal invoisą ir būdavo išrašoma sąskaita kaip pardavimas. Prekių įsigijimą patvirtindavo du dalykai, tai būdavo pinigų pervedimas ir invoisas. Pradžioje gaudavo išankstinį apmokėjimą, o po to gaudavo invoisą. Kad yra sūrių savininkas, įrodydavo sąskaitos. Būdavo daroma taip, jis gaudavo pinigus ir jau L. P. pasakydavo, kad bus pirkėjas sūriams, juos reikia įsigyti, V. J. juos įsigydavo, padarydavo pavedimą ir iš karto buvo daromas tų sūrių pardavimas. Pardavimas buvo daromas nebūtinai tą pačią dieną, tai būdavo dienų klausimas, keletas dienų klausimas, būdavo, kad ir tą pačią dieną išrašo, tiksliai nepasakys, bet tai būdavo tikrai neilgas laiko tarpas. Dėl kainos nustatymo būdavo bendru susitarimu marža nustatoma, t. y. 1-1,5 procento. Su pirkėjais nebendravo. Jam kaip teisininkui tikrai nebuvo jokių rizikų, nes gaudavo pinigus, nupirkdavo prekes ir parduodavo, čia nemato jokios rizikos. Pirkdavo ir parduodavo prekes ir pinigai likdavo sąskaitoje, o jeigu kalbame apie maržą, tai marža likdavo sąskaitoje. Pinigus duodavo L. P., o jis pervesdavo pardavėjui. Kai L. P. įnešdavo pinigus, jis sakydavo, kad čia bus pirkėjas tas ir tas, ir to pirkėju vardu buvo perkami. L. P. gaudavo pinigus iš pirkėjo ir jam perduodavo, o jis tuos pinigus įnešdavo į sąskaitą. L. P. visą laiką išduodavo KPO. Po pardavimo negaudavo pinigų, nes gaudavo išankstinius apmokėjimus, todėl ir nebuvo rizikos. Už parduodamus, pinigus visą laiką gaudavo į priekį, t. y. išankstinį apmokėjimą. L. P. atėjęs sakydavo, čia yra pinigai pirkėjo, kuris iš jo pirks tuos produktus, t. y. jau gaudamas pinigus, išrašydamas sąskaitą faktūrą jis parduodavo tuos produktus. Kiek gali pasiimti pinigų, tai buvo bendru susitarimu su L. P., su juo derindavo šitą klausimą. Pinigai nebuvo L. P., bet jis tarpininkavo šitoje vietoje. Gali patvirtinti, kad sūris buvo nupirktas ir parduotas, už jį buvo apmokėta. Kad pirkėjas gaudavo sūrius, tai galima spręsti iš to, kad jam nebuvo niekada pareikšta pretenzijų. Jis nematė pirkėjo, su juo bendravo L. P., jis jokių pretenzijų apie tai, kad negautos prekės, nebuvo pareiškęs, iš dokumentų matosi, kad gauti sūriai, matosi ir iš bylos. Prekės būdavo, visos prekės išvažiuodavo iš Lietuvos, o tai patvirtina ir liudytojų parodymai, muitininkų tarpininkai, CMR visi ir abejonių nekyla dėl to, tos įmonės disponavo šitomis prekėmis. Kai vyko mokestinis ginčas, tuo metu nežinojo liudytojų parodymų, o jeigu būtų žinojęs tuos parodymus, juos būtų teikęs mokestiniam ginčui. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daugiau nei 5 sandorius. Tai buvo netipinė „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Buvo apskaitomi nuo sąskaitos faktūros ir mokėjimai buhalterinėje apskaitoje dėl sūrių įsigijimo iš pardavėjų. Jie buvo įtraukti į registrus, buvo turtas atvaizduotas, pelno nuostolio ataskaitose ir atskaitomybėse. Sūris kaip prekė buvo įtraukiama į apskaitą. Iš L. P. gaunami pinigai buvo apskaitomi KPO. Tie pinigai buvo skirti sūrių įsigijimui ir tie pinigai buvo užskaityti sūrio pardavėjams. Išankstiniais mokėjimais pirkėjams buvo užskaitytos tos sumos, kaip išankstinį mokėjimą po to kai buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, tai buvo ir išankstiniai mokėjimai iš vienos sąskaitos buvo perkeliami į pardavimą. Pirkėjų duomenis nurodydavo L. P., jis pateikdavo dokumentus, pagal kuriuos jis atlikdavo pavedimus, o vėliau pateikdavo ir sąskaitas faktūras, būtent tų pardavėjų, kurie parduodavo sūrius. „(duomenys neskelbtini)“ sandėliais nesirūpino, nes nedalyvavo logistinėje veikloje. Dėl įmonės įsigytų sūrių transportą ir sandėliavimą organizavo sūrių pirkėjai. Su pirkėjais bendraudavo L. P. Iki šios bylos pradžios D. K. įmonės pavadinimas jam nebuvo girdėtas. „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių nurodymų dėl sūrių įvežimo, nei dėl perkrovimo, nei dėl muitinės deklaracijų, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ transportavimu nėra niekaip susijęs. Kai formindavo pardavimus, būdavo išrašomos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros ir apmokėjimo dokumentai, t. y. KPO. Sūrių pardavimas buvo apiforminamas pagal „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, o pirkimas būdavo apiforminamas pagal sūrio pardavėjo užsienio sąskaitas, t. y. invoisus. Sąskaitas faktūras už sūrio pardavimus įteikdavo L. P., būdavo ir gyvai, ir el. p. persiųsdavo sąskaitą. Tie CMR, kurie buvo pateikti mokesčių administratoriaus su „(duomenys neskelbtini)“ veikla visiškai nesusiję, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ tų produktų nevežė, netransportavo ir jie nesusiję su įmonės veikla. Bankai jam nekėlė klausimų dėl pinigų kilmės, pinigų įnešimo, todėl jis ir apsidrausdamas dėl banko reikalaudavo iš L. P. pateikti pinigų įvežimo į Lietuvą deklaracijas. Pinigų kilmė jam buvo žinoma, nes tai buvo pirkėjų pinigai. „(duomenys neskelbtini)“ neužsiėmė jokia logistine veikla, o CMR pildomi tada, kada yra krovinių pervežimas. Tų CMR niekada nepildė ir neišrašinėjo, ir nei vienas CMR nėra panaudotas „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, ir nėra tarp dokumentų. Nupirkęs sūrius, „(duomenys neskelbtini)“ trumpą laikotarpį buvo sūrių savininkas, bet paskui parduodavo. Kas įsigydavo iš „(duomenys neskelbtini)“ sūrius, tos įmonės nurodytos, tai tos įmonės ir sudarydavo sandorius dėl vežimo su vežėjais.

Liudytoja Liudytoja L. T. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreditorių sprendimu nuspręsta taikyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, ji buvo paskirta bankroto administratore. Ji veikė ne kaip advokatė. Bankrotas tik prasidėjo ir iš karto, tą patį mėnesį, VMI pradėjo patikrinimą ir didžiąją dalį dokumentų perdavė VMI. Po to, po kažkiek mėnesių perduota FNTT. Realiai ji tik perėmė dokumentus ir juos atidavė arba VMI, arba FNTT, daugiau jokių veiksmų neatliko, kadangi laukė, kuo baigsis tiek mokestinis patikrinimas, tiek FNTT tyrimas, nes nuo to priklauso, kaip keisis kreditorių sąrašas. Tai prasidėjo 2019 m. rugsėjo mėn., ją paskyrė kreditoriai V. J. ir „(duomenys neskelbtini)“. Perėmė dokumentus rugsėjo mėnesio pabaigoje, perėmė gal 7 segtuvus su dokumentais, tai sutartis, sąskaitas, darbo užmokesčio dokumentus, skolininkus ir pan., nieko ypatinga. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitoje įrašytos sąskaitas faktūros ir žino, kad jos tokios yra, bet ji realiai nespėjo peržiūrėti visų dokumentų perėmus tą įmonę, kadangi reikėjo rugsėjo mėn. pabaigoje, gavus iš VMI laišką, kad perduoti dokumentus. Ji tada bendravo su mokesčiais, o po to visus dokumentus, visa apimtimi, ji perdavė FNTT. Ji dokumentų nevertino. Apie išrašytus CMR nieko nežino. Dokumentus VMI perdavė spalio pabaigoje, lapkričio mėnesį ir po to, dar po kelių mėnesių, kreipėsi FNTT ir tada jiems visus perdavė. Žinojo apie „(duomenys neskelbtini)“ tik tiek, kiek užsakydavo kai kurias teisines paslaugas, kaip advokatė teikti, skolininkai kažkokie, o šiaip, kuo vertėsi ir kokia pagrindinė veikla buvo, tikrai nesidomėjo. Tyrimo metu buvau apklausiama FNTT dėl dokumentų, buvo atnešusi visus segtuvus ir atidavė tyrėjai ir ji surašė. Tuos dokumentus jai perdavė V. J. iškėlus bankroto bylą ir tuos pačius perdavė. Jokios dokumentų analizės ji neatliko. Iki bankroto teikė teisines paslaugas „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta teisinė paslaugų sutartis. Sąskaitas išrašinėjo „(duomenys neskelbtini)“. Paslaugos buvo dėl skolų išieškojimo. V. J. vėliau kreipėsi dėl bankroto bylos, ar sutiktų būti bankroto administratore. Turėjo su V. J. teisinių paslaugų sutartį pasirašiusi kaip fiziniu asmeniu, nes jį atstovavo civilinėje byloje, bet tai nebuvo susiję su „(duomenys neskelbtini)“ veika. Kai buvo inicijuotas bankrotas, tai paslaugų sutartis buvo neterminuota, o ar ji galiojo, reikia žiūrėti, bet sutartys dažniausiai neterminuotos buvo. Šiuo konkrečiu atveju, kokia buvo sutartis, neatsimena. Buvo perduoti 7 segtuvai, bet tiksliai nepasakys, bet byloje yra dokumentų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodyta kiek ir ko perduota. Pasirašant priėmimo perdavimo aktą neskaičiavo, kiek lapų buvo segtuvuose. Kai pradėjo mokesčio administratorius mokestinį patikrinimą, iš jos pareikalavo konkrečių dokumentų per kelis kartus. Dokumentus su Latvijos įmonėm, Vokietijos įmonėm, ar pateikė pareikalavus iš karto, nežino. PVM sąskaitas faktūras teikė gal kopijas. Prieš teikiant dokumentus dėl šitų dokumentų, dėl sandorių aplinkybių bendravo su V. J., nes nebuvo CMR ir ji prašė, klausė, kad duotų paaiškinimus kai čia yra ir po to pateikė kopijas, tada ji nunešė mokesčiams. Nebuvo krovinio važtaraščio, nebuvo taip pat jokių sandorių dėl vežimo, tik vėliau pateikė V. J. Matyt jis kreipėsi į tas bendroves. Dėl važtaraščių, tai V. J. pats, nei „(duomenys neskelbtini)“ tų krovinių nevežė, vežimo paslaugos neužsakė, visą tai darė patys pirkėjai, tai todėl ir nėra jokių dokumentų apie tai. Jie ir neprivalėjo būti, nes vyko tik pirkimas pardavimas, o už vežimą buvo atsakingas pats įsigijėjas, kuris viską organizavo. Jos paprašė šitų dokumentų mokesčių administratorius, ji paprašė, davė, pateikė. Ji nevertino mokesčių reikalavimo pagrįstumo, ji tų aplinkybių nežino. Krovinių važtaraščiai nebuvo atvaizduoti, bet ji nėra visų tų dokumentų fiziškai perskaičius ir peržiūrėjusi. FNTT buvo apklausiama, pateikė dokumentus, bet pateikiau tuos dokumentus, kuriuos prašė. Dokumentų originalus, CMR važtaraščių, nematė. V. J., kai perdavė dokumentus, nebuvo pasirašytas priėmimo perdavimo aktas, tarp jų nebuvo pasirašytas kažkoks dokumentas. Kaip bankroto administratorius, ji neteikė V. J. jokių pretenzijų dėl dokumentų perdavimo, nes laukią, kol pasibaigs tyrimai.

Liudytoja E. D. parodė, kad 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. OOO „(duomenys neskelbtini)” prisimena. Tas klientas buvo nedidelis. Buvo kviesta į FNTT apklausą ir tada sakė, kad nelabai prisimena, kaip susipažino, bet, tikėtina, kad per parodą. Kliento pavardės neprisimena, vardas jo S. ir nedaug buvo pasikrovimų. Jis specializavosi pervežime, pieno produktuose. Užsakymai kokie buvo tiksliai neprisimena, bet buvo iš Olandijos įmonės, iš Vokietijos pasikrovimai, tiksliai negali pasakyti. Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir Italijos įmonė (duomenys neskelbtini), jų užsakymai, nieko nesako. 2017 m. prekių užsakymai buvo Europos viduje ir pristatinėdavo iki Lietuvos arba Latvijos. Reikia žiūrėti į CMR. Jų įmonė teikė pervežimo paslaugas, turi ekspediciją ir transportą. Jie patys veža, turi nuosavą transportą. 2017 m. jai atrodo, kad dar savo transporto neturėjo, gal ir turėjo, bet tai buvo jų pradžia ir mažai turėjo savo transporto. Jeigu Rusijos įmonė užsako pervežti, tai atsiskaitymas pavedimu, o po to pabaigoje klientas atsiskaitinėdavo grynais. Pinigus atveždavo vairuotojai, bet ne iš to pačio reiso. Jeigu reisas Lietuvoje išsikrauna, o po kažkiek laiko sueina terminas ir pasako, kad gali atsiskaityti, tai tada kitas vairuotas atveža pinigus. Su „(duomenys neskelbtini)” atstovu bendravo, vardas jo S. Buvo keista, kad kalbėjo rusiškai, nes vardas lietuviškas. Su juo pasikeitė kontaktais, gal tai buvo 2010 m. Susipažino per parodą ir tikėtina, kad kažkas supažindino. Negali sakyti, kad susipažino ir iš karto pradėjome dirbti, bet to nebuvo, tačiau kada pradėjo dirbti, nežino. Šio kliento buvo ne vienas užsakymas, bet ir nėra, kad veždavo šimtais, neatsimena, kad jis būtų įmonei reikšmingas klientas. Tais metais, kai susipažino, ji buvo atsakinga už tai, kad važiavo į Rusiją, parodas, o vėliau santykius su klientais palaikydavo vadybininkai. Su šiuo klientu, kas bendravo, nežino. Turėjo 3 vadybininkus ir jie darė viską. Ji, kaip įmonės vadovas, priskirdavo klientui vadybininką. Kokį vadybininką priskyrė, neatsimena, nes neatsimena tais metais kas dirbo. Kaip vadovė žiūrėjo, kad būtų privalomai užsakymas iš kliento, su spaudu, su nurodytomis datomis, su atsiskaitymu, tai labai kontroliavo, kad po to nekiltų problemų su atsiskaitymais. Dėl formų tai būdavo įvairiai, nes yra tokių klientų, kad siunčia su savo forma, bet ir būna tokių, kurie sako, kad siunčiu e-mailu. Tada sako, kad e-mailu netinka, atsiųs savo formą ir užpildyti, kad paskui neturėti teisinių problemų. Su šiuo klientu kaip buvo, ar tai jų užsakymas, neatsimena. Su klientais bendravo įvairiai, telefonu, e-mailu, Skype. Istoriją šių ryšių priemonių nesaugojo, užsakymus saugo, o bendravimo ne, pokalbio neįrašo. E-mailai būdavo, bet specialiai netrina, bet ir specialiai nesaugo. S., kad atstovauja „(duomenys neskelbtini)”, niekaip nenustatė. Kad jis atstovauja tai kompanijai, žinou tik iš to, kad susipažino per parodą, jį rekomendavo. Sutartį pasirašė, neturi teisės dirbti su Rusijos įmonėmis be sutarties. S. nepateikė įgaliojimo, bet jie ir niekada iš klientų neprašo, asmens dokumentų neprašo. Niekaip neįsitikino, kad bendrauja būtent su S. Dokumentus atsiskaitymui paruošdavo apskaita arba buhalterija. Jeigu klientas pasako kad gali atsiskaityti, tada pasako, kad duoti laiko ir pažiūrės, kas gali pasiimti pinigus, žiūri, kokios mašinos būna nurodytoje vietoje, Maskvoje. Tada žiūri, ar vežėjas gali paimti pinigus, tada klientui nusiunčia, koks vairuotojas atvažiuos. Vairuotojas neturėjo specialaus įgaliojimo priimti pinigus, bet kai atveždavo, įformindavo su kasos pajamų orderiu (toliau KPO). Paskui KPO pridėdavo prie pervežimo dokumentų, kad klientas atsiskaitė. Kasos pajamų orderis išrašomas, kai gaunami pinigai. Būna, kad KPO nusiunti ir klientas pasirašo, bet būna, kad ir negauni parašo, bet svarbu, kad įformini faktą, kad atsiskaitė. Ant KPO, ar S. parašas buvo, neprisimena. Niekada neduodavo KPO, nes niekada nežino, kas pasiims. Šiuo atveju kaip buvo forminimas pinigų įnešimas į įmonės kasą neatsimena. Koks buvo sūrio vežimo maršrutas, neatsimena. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino parodymus. Parodė, kad jeigu keičiama pristatymo vieta, tada klientas rašo e-mail, skype, turi vis tiek atsiųsti tikslų adresą. Jeigu keičiasi vieta ir padidėja kilometrų skaičius, tai prašo tada primokėti pinigų, o jeigu sandėlį keičia, tai tiesiog pakeičia ir tiek, kainos nekeičia. Dėl užsakymo vietos keitimo neprisimena. Krovinio važtaraščio koreguoti neturi teisės. Kaip pasikeitė pristatymo vieta negali atsakyti, reikia žiūrėti į CMR. Pristatymo vietos keitimas būna labai retai. Neatsimena dėl prekių vietos pakeitimo. CMR išrašo siuntėjas ne visada, yra prekių savininkas, jei už prekes atsiskaityta, tada prekių savininku tampa prekių gavėjas. CMR gauna pasikrovimo vietoje, o pasikrovimo momentu, kas yra prekių savininkas, jiems, kaip transporto įmonei, nėra žinoma. Prekių maršrutą vežėjas negali savarankiškai pakeisti. Prekių savininkas, ar gali pakeisti maršrutą, gal ir gali. Šiuo atveju, maršruto aplinkybių pakeitimo neprisimena.

Liudytoj R. S. parodė, kad kai dirbo ekspedicijos įmonėje, tai buvo prieš 8-9 metus, dirbo su Rusijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir jie užsakydavo krovinių pervežimo paslaugas, veždavo sūrius iš Lenkijos į Maskvą. Kokie tai buvo metai, neprisimena. Šita įmonė vežė krovinius daugiausia iš Lenkijos, bet būdavo, kad ir iš Vokietijos, bet tai buvo legalu, embargų nebuvo, normalus buvo biznis. Kad daugiau iš niekur ir nevežė, pagrindinės jo gamyklos buvo Lenkijoje. Vykdavo į parodas į Maskvą ir ten susitikinėdavo su Lenkijos gamintojais, su „(duomenys neskelbtini)“, S. buvo vadovas. Gabenimai vykdavo tik į Maskvą. Su „(duomenys neskelbtini)“ bendraudavo telefonu, gal ir Skype, el. paštu. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaidydavo dažniausiai pavedimu, kalbant apie šį klientą, neatsimena. Bandydavo visais būdais susirinkti pinigus, būdavo, kad ir vairuotajai pinigus paimdavo. Su S. bendravo iki embargo, o kai Rusija su Europa susipyko, buvo paskelbtas embargas, nutrūko ryšiai su daugeliu Rusijos įmonių, kur vežė maistą į Rusiją, nutrūko ryšiai ir su S. Su S. susitiko du kartus tikriausiai. S. nebuvo atvykęs į Lietuvą, ji pati parodoje Maskvoje buvo ir susitiko. S. jokių įgaliojimų nepateikė, tiesiog susitarė susitikti prie jo Lenkų partnerių. Taip ir susipažino.

Liudytojas K. M. parodė, kad dirba logistikoje, o 2017 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, dirbo su Rusija, iš Europos į Rusiją. Dėl pieno, sūrio produktų gabenimo nelabai prisimena, seniai tai buvo, bet jeigu ir gabeno, kokius, neprisimena. Įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)“ nieko nesako. Būna, kad pasikeičia krovinio pristatymo vieta, bet turi būti viskas oficialiai. Turi atsiųsti raštą, jeigu muitinės mašina stovi, tai turi parašyti, kad išsikrovimas bus kitoje vietoje, antspaudas, nes vežėjas kitaip nevažiuos. Jeigu yra CMR įrašytas išsikrovimas ir to išsikrovimo nebus, tai turi klientas parašyti, arba jeigu muitinėje, tai muitinė turi išsiųsti į išsikrovimą ir muitinė turi savo antspaudu patvirtinti. Tai daro Rusijoje. Jo pareigos buvo surasti transportą ir uždaryti, išvežti krovinį. Transportą surasdavo klientui. Turėjo bazę ir programoje buvo viskas įrašyta, pas juos nesikreipdavo. Klientai atsiųsdavo užsakymus ir jie matė, iš kur į kur, viskas ir uždarome, o į ką kreipėsi buvo tik data, laikas ir kaina parašyta ir ką vežti. Atrodo, kad tuo metu įmonė neturėjo transporto. Ieškojo transporto, buvo įmonės tam. Europinis krovinys, tai kurie pvz. iš Belgijos į Olandiją, iš Belgijos į Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Estiją, krovinys neišvažiuoja į Rusiją. Į Rusiją tokie kroviniai, kurie iš Europos važiuoja į Rusiją. Jeigu užsakovas nori pakeisti iškrovimo vietą, ar net Valstybę, tai pats vežėjas gali būti, kad nesutiks, bet jeigu po Europą, tai nebus didelės problemos, bet svarbu, kad būtų antspaudas CMR. Pats su Europa mažai vežioja, tai nežino, kokios gali būti situacijos. Į Rusiją, tai, jeigu praeini sieną, tai dokumentus niekaip negali keisti, turi važiuoti pagal tuos, kuriuos turi. Apmokėjimą sprendžia įmonės buhalterija, jis tik ekspeditorius. Gauna užsakymą, turi kainą ir turi į tą kainą tilpti, išvežti pagal nurodytą datą. Ieško transporto, viską sutvarko, įvykdo ir siunčiu užsakymą vežėjui, pasirašo ir viskas, o dėl apmokėjimo, tai kiekvienas įvairiai moka, kas 30 dienų po išsikrovimo, kaip sutarta. Dėl apmokėjimo, tai pavedimu, o dėl grynų pinigų, nežino. Su Rusija nebūdavo, kad grynais atsiskaitydavo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2021 m. rugsėjį. Sutartis sudaro programa, viską sustatai, vežėjus surašai, kainą, daro užsakymą ir el. paštu išsiunčia. Kiekvienas turėjo nuosavą el. paštą, vežėjas duodavo kur siųsti ir viskas. Vežėjas turėjo patvirtinti, atsiųsti atgal, kad sutinka, priėmė, sąlygos tinka. Sutarties popierinis variantas būdavo pradžioje, atspausdindavo, antspaudą padaryti ir išsiųsti nuskenavus. Tas popierinis variantas likdavo, nes vežėjui išsiunti. Be sutarties transportuoti prekes negalėdavo, nes vežėjai nesutinka. Dirba su vežėjais, su klientais nedirba. Su klientu taip pat turėjo būti sutartis, nes užsakymas turi būti kažkoks atsiųstas, buvo vadybininkas, kuris dirbo su tuo klientu. Klientą, su kuriuo sudaroma sutartis, patikrina, bet kaip, nežino. Sutarties popierinio varianto nesaugodavo, nes turėjo el. pašte viską. Nežino, ar tie duomenys el. pašte buvo saugomi. Apie sutartis žinojo buhalterija, nes programoje viskas matosi. Programa buvo „(duomenys neskelbtini) “. Jeigu nori keisti iškrovimo vietą, tai keičia pats užsakovas ir tada sprendžia, ar sutinka, ar vežėjas važiuos į tą vietą, ar gali, ir tada sprendžia. Patys negali priimti sprendimo. Ar bus pakeista iškrovimo vieta, priklauso nuo užsakovo. Jeigu tai daryti nelegaliai, tai vežėjas nesutiks, nes CMR turi būti antspaudas tos įmonės, kur turi iškrauti, kitos įmonės negali būti. Jeigu klientas nurodo keisti iškrovimo vietą, tai raštiškas nurodymas turėjo būti, atsiųsdavo raštišką nurodymą el. paštu, raštišką nurodymą neatspausdina, bet persiunčia vežėjui. Neturėjo tokių atvejų, kad keistųsi iškrovimo adresas.

Liudytojas J. D. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, o anksčiau, 2017 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, paskui pasikeitė į „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo pardavimo vadybininkas, ieškodavo krovinių, klientų, naujų ryšių. Transporto priemonių neieškojo, kitas skyrus dirbo su transportu, vežė krovinius. 2017 m. dirbo jau su Europa, pradžioje, kai tik pradėjo dirbti skambino į Rusijos įmones, bet paskui su Rusija kažkas nelabai ir perėjo prie Europos klientų. Skambino į Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją. Įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, Įtalų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ negirdėtos, daug įmonių buvo, sunku prisiminti. Lietuvių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai vežėjų įmonės, jas žino, jos senos, dabar su jomis nedirba. „(duomenys neskelbtini)“ labai didelė įmonė, „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Su šiomis įmonėmis dirbo kolegos, programoje matosi koks vežėjas važiuoja. S. J. negirdėtas. Su sūrio gabenimu buvo įvairiai, dirbo su maisto produkcija, buvo mėsa, sūriai, pieno produktai, vaisiai, daržovės, bet kai Rusijoje prasidėjo embargas, ties tuo ir baigėsi, perėjo prie Europinių skambučių. Pasitaikydavo, kad buvo keičiama iškrovimo vieta. Klientas, užsakovas transporto, pasako, kad sandėlyje nėra vietos, tada jis atsiunčia instrukcijas, naują užsakymą, kad reiks važiuoti ten ir ten, ir viskas. Tada jie nukreipia vežėją į kitą vietą. Už paslaugas apmokėjimas vykdomas pavedimu. Su Rusija, ar grynais atsikaitydavo, nežino. Ieškojo, kad būtų kuo stambesnis klientas, kad turėtų daug užsakymų, savo gamyklas kažkokias. Tada būdavo apmokėjimo terminas 90 dienų, 120 dienų ir 60 dienų, tai buvo susitarimo reikalas. Apie krovinio iškrovimo vietos pasikeitimą gali informuoti ir telefonu, bet turėjo gauti pakeitimą ir raštiškai, kad būtų įrodymas klientui. Jeigu sumažėja atstumas iškrovimo, mažėja ir kaina, bet jeigu, buvo sutarta, kad mašina iš Latvijos krautis atgal, tai negali keisti, nes tada vežėjui išsikrovus Lietuvoje reikės vis tiek važiuoti į Latviją krautis atgal, tai yra sutartiniai dalykai. Gauni užsakymą su kaina, už kokį maršrutą, bet jeigu keičiasi, tada keiti užsakymus, skaičiuojami išlaidos, kilometrai. Gavus instrukciją informuodavo vadovą arba ekspeditorių, kuris veža tą krovinį, tad jis klausia vežėjo, ar keičiasi su kaina, ar gali jis taip daryti, jeigu viskas tvarkoje, tada veža. Informuoti galima tiesiogiai, galima per vadovą. Informuoja, kad keičiasi adresas, atsiųs adresą, paskaičiuoja, ar kas keičiasi, ar ne, pasako, ar važiuos. Kad keičiasi instrukcija informuoji ir žodžiu, ir parašai el. p., į Skype parašai. Dėl užsakovo gautos instrukcijos ir dėl jo perdavimo, negali tiksliai pasakyti, nes su vežėjais nedirba. Instrukcija yra kaip einamoji informacija ir ji nesaugoma.

Liudytojas Z. S. parodė, kad 2017 m. dirbo D. K. muitinės sandėliuose, buvo sandėlio darbuotojas, krovėjas. Į sandėlį kokius produktus priimdavo, nežino, nes prekės buvo supakuotos dėžutėse ir jų buvo daug. Jeigu prekė šaldyta, tai ji laikoma šaldytuve, o jie sandėliuose šaldytuvų neturėjo, buvo paprastas sandėlis. Apie pieno produktus nieko negali pasakyti, nes daug produktų buvo ir jos buvo dėžutėse. Jis dokumentuose nieko nepasirašydavo. CMR jam duodavo atėjęs vairuotojas ir jis iškraunu arba pagal tą CMR pakrauna, viskas, tai tokios pareigos. Jeigu prekės dėžutėse, ant jų pavadinimai, tai būna parašyta įvairiomis kalbomis, negali žinoti kalbų, neturi įgaliojimo dėžutes atidarinėti, tikrinti. Apskaitos nevedė, atlikdavo tik krovinių iškrovimą, pakrovimą. Vairuotojas pateikdavo CMR ir viskas, iškrauna, kas parašyta. Vairuotojas ateina su CMR iš ofiso ir pagal tai dirbo. Duomenys CMR buvo ir jam svarbu buvo vietų skaičius. Būdavo, kad CMR iškrovimo vieta nesutapdavo, todėl eidavo ir pasiklausdavo pas direktorių V. C., kiek yra vietų. Dėl CMR nurodytos iškrovimo vietos, kas ten turi būti nurodyta, negali pasakyti. Jeigu ateina vairuotojas su CMR, jis turi tik vieną kopiją, jis ją paduoda ir jis iškrauna, nežiūri iš kur, kas. Vairuotojas ateidavo iš mašinos, iš aikštelės ir paduodavo CMR, bet prieš tai jis turėjo ofise pateikti dokumentus ir tada jis iš ofiso ateidavo pas juos su kopija ir jei iškrauna. Jis ateina su CMR kopija, o originalas turbūt lieka ofise. Ant kopijos gal buvo data pastatyta. Vairuotojas, jeigu ateina su kopija, tai atlieka darbą, daugiau niekas negalėjo ateiti su CMR. Įvažiuojančias mašinas ar tikrina, nežino. Teritorija su vartais, buvo „šlagbaumas“, bet saugoma gal nebuvo. Ryte „šlagbaumas“ visada atidarytas, o vakare uždarytas. Negali pasakyti dėl įvažiuojančių ir išvažiuojančių mašinų. Mašinos būdavo plombuotos prieš iškraunant. Kai kada ateidavo ir muitininkas atidarinėdavo plombas, jis pats negalėjo. Jeigu paprasta plomba, tai patys atidarydavo, kaip pavyzdžiui nuo vagysčių. Iš Italijos kroviniai kokiomis plombomis žymimi, nežino. Vairuotojas pasako, kad tai jo plomba užkabinta dėl vagysčių, tada jis pats atsidaro. Jeigu tai muitinės plomba, tada muitininkas ateidavo nuimti. Kuo skiriasi plombos, nežino, jos įvairios, yra plastikinės, geležinės, yra su trosais, įvairios. Daug yra plombų, kurių jis negali atidaryti, kur muitininkas atidarinėja, vairuotojas pasako, kad neatidarinėti, tranzitas, negali atidarinėti. Kad galima iškrauti mašiną, paskambina direktorius ir pasako, ateina muitininkas, atidaro ir jie iškrauna. Kokie dokumentai likdavo ofise, nežino. Visas prekes galėjo krauti sandėlyje, išskyrus šaldytas. Su CMR iškrauna ir atiduoda CMR, sukeisti negalėjo niekas. Krovinių žurnalai ar buvo vedami nežino. Krovinius rasdavo pagal CMR. Kiek krovinių yra sandėlyje, gal ir žinojo ofise, pagal CMR suskaičiuodavo, kiek yra atvažiavę. Gal ir likdavo vienas egzempliorius CMR. Dėl CMR negali pasakyti, nes ofise nedirbo.

Liudytojas E. J. parodė, kad 2017 m. dirbo ir dirba D. K. įmonėje muitinės sandėlio krovėju, kraudavo prekes. Kroviniai buvo įvairūs ir iš Rusijos, ir iš Europos. Šaldytų maisto produktų nelaikė, tik jeigu reikdavo perkrauti iš vienos mašinos į kitą. Perkrovimus tekdavo daryti, tai nėra išskirtinis darbas. Kas per prekės būdavo, nesidomėjo niekad. Sandėlyje nebuvo temperatūrinio režimo, jeigu būtų toks krovinys su temperatūriniu režimu, prisimintų. Darbo sutartyje parašyta, kad jis sandėlininkas ir 2017 m. taip pat. 2017 m. dėl pakrovimo, iškrovimo, tai jeigu ateina vairuotas ir duoda nurodymą, kad perkrauti prekes, tą ir atlieka. Vairuotojas atėjęs duoda pasirašytą dokumentą, kad tokia ir tokia mašina, reikalinga perkrauti krovinį, tačiau prieš tai nueina į ofisą. Vairuotojas eina į kontorą ir gauna CMR, kad tokį, tokį krovinį perkauti į mašiną. Kontora suteikia vairuotojui dokumentą ir jis su juo ateina, jis tada perkrauna. Jeigu atvažiuoja muitinės prekė, tada muitininkas ateina, jis neturi teisės atidarinėti. Kokius dokumentus vairuotojas ofisui turi pateikti, nežino, bet jis ateina pas jį su CMR ir jam to užtekdavo. Ant CMR nebuvo ofiso žymos, buvo kopija. Dienos pabaigoje sunaikina kopiją, visa registracija vyksta ofise. Jeigu sumaišomas krovinys, kiekis, būdavo sunkus atvejis. Visos mašinos nesumaišysi, sumaišyti gali pavyzdžiui tik vieną paletę įdėti ir išvažiuoja. CMR nesaugodavo, CMR būdavo ant krovinio, o tas, kuris išvažiuodavo, nesaugodavo. Tas, kuris išvažiuodavo, CMR kopiją nusiimdavo ir sunaikindavo. R. C. duodavo nurodymus pažymėdamas ant CMR. CMR iškrovimo vietos ir jų adreso nestebėdavo, nestebėdavo gatvės pavadinimo. Kai vykdavo perkrovimas, tai būdavo ant CMR parašyta, iš kokios mašinos, numeris jos nurodytas, į kokią, vėlgi numeris parašytas. Tokius įrašus darydavo kontoroje. Teritorija nebuvo saugoma, apskaita nebuvo vykdoma įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių, buvo filmuojama, bet silpnai, kameros lauke buvo prie durų, bet jos nereikšmingos. V. G. žino, jis kaip ekspeditorius. Jis atvykdavo ir prie jo, ir į ofisą. Kokiai jis įmonei atstovavo, nežino. V. G. ir dabar atvyksta, paskutinį kartą buvo prieš dvi savaites, pats buvo atvažiavęs. Jis ateidavo tik ir fotografuodavo krovinį, nes jam reikdavo parodyti vaizdą. Jis nesprendžia krauti, ar ne. Į sandėlį ateidavo žmogus tik su juo, o taip sandėlis rakinamas, negali niekas patekti.

Liudytojas R. C. parodė, kad muitinės sandėliai užsiima pakrova, saugojimu ir jeigu reikia tvarkomi muitinės dokumentai, ekspedicija jie neužsiėmė, jeigu reikėjo dirbo su ekspeditoriais, kurie naudojosi jų paslaugomis. Šiuo atveju buvo krovinys prašymu V. G., su kuriuo kaip su klientu dirbo. Jo prašymu buvo paprašyta perkrauti ir jis paklausė, ar gali perkrauti į kitas mašinas, jie sutikome, nes už tai yra mokama, nes iš to gyvena, iš iškrovos darbų. Kur tos perkės važiuoja, nežino. Buvo sūriai, nes CMR buvo parašyta. Jis dirba D. K. įmonėje. Sūrius negali sandėliuoti, nes neatitinka temperatūrinis režimas, sandėlis su pliusine temperatūra, jie tik perkrauna prekes iš mašinos į mašiną, laikyti sūrių negali, suges. Su V. G. bendrauja kaip su klientu daugiau kaip 10 metų. Jis atstovauja „(duomenys neskelbtini)“ įmonę. Būdavo tik CMR pateikiami. Kai atneša vairuotojai dokumentus, jis mato, ar tai tranzitinis krovinys, ar su eksperto deklaracija, ar be nieko. Tranzitinį krovinį jie negalėtų perkrauti, nes neturi prekės kodo, o ekspertinių prekių arba jos atvažiuoja su eksperto deklaracija, arba tik su važtaraščiais, gali. Iš Vokietijos, Italijos prekės gali būti dvigubo statuso, t. y., jeigu padarytas ekspertas, tai eksportuojamos prekės, jeigu jos atvažiavo tik su CMR, jos dar neeksportuotos prekės, gali jos judėti po Europą, kur nori. Šiuo atveju prekės atvažiavo su CMR. CMR jis pasirašinėjo. Kai atvažiuoja krovinys paima iš vairuotojo dokumentus, susižiūri, jeigu reikia perkrauti sandėlininkams atšviečia CMR, užrašo ant CMR, kokia seka perkrauti, iš kokios mašinos, arba į sandėlį iškrauti, kai išsikrauna, sandėlininkai praneša, kad išsikrovė ir jis atžymi CMR ir atiduoda tam vairuotojui, kuris atvežė. CMR dedamas jų spaudas, jo parašas ir data, anksčiau nerašydavo, bet dabar reikalauja vairuotojai, todėl rašo datą. V. G. prašymu kiek mašinų su sūriais perkrovė, negali tiksliai pasakyti, dvi ar tris, mašinų tų nematė. Iškrovimai ir pakrovimai galimi du variantai, arba rankinis, arba paletinis. Kiek pamena, čia yra paletinis krovinys. Krovinius perkrauna iš karto, nes sūrių kitaip ir negalima. Jeigu atvažiuoja krovinys su sūriais šaldytuve išsikrauti, o pakrauti atvažiuoja be šaldytuvo, bet jie darys kaip paprašys klientas, tai jo reikalas, ne jų atsakomybė, jie gauna pinigus tik už pakrovimus, iškrovimus. Kai buvo sūriai perkraunami, krovinio važtaraščius pateikė vairuotojas, tik jis pateikia. Davė nurodymą V. G. perkrauti automobilius, kokiu būdu davė, nepasakys, nes būna email parašo, telefonu paskambina, SMS parašo, įvairiai. Perkrovus krovinį tame pačiame CMR daromas įrašas. Žymos daromos tame pačiame CMR, tai spaudas, parašas ir data. Transporto priemonė, į kurią kraunama, nenurodoma. Nauja transporto priemonė neįrašoma ir neprivaloma, kadangi tu duodi CMR kitam žmogui, kuris atvežė. Žymas jis darė, vardinio antspaudo nedėjo, nes neturi tokio sandėlio, spaudas ir jo parašas. Dėl datos dabar nepamena, nes anksčiau nedėjo, o dabar deda. Šios žymos dedamos tik ant originalo, bet būna ir tokių atvejų, kad neturi originalo, tai deda ant kopijų. Po Europą važinėja su paprastais važtaraščiais, Europoje nėra taip kontroliuojama, jeigu jis ne kokiam tranzitiniam statuse arba jau eksporto statuse. Šiuo atveju nebuvo tranzitinis statusas, nes jeigu būtų, tai iš vis negalėtų krauti. Kroviniai įvairiai plombuojami, ir tranzitiniai labai dažnai atvažiuoja, iš Europos, kitų muitinių sandėlių, neplombuojami. Čia muitinė leidžia, neleidžia plombuoti. Sandėlininkams jis atšviečia CMR ir parašo ant jo, iškrauna į sandėlį ir parašo datą, o jeigu iš mašinos į mašiną, parašo, į kurią mašiną pakrauti. Tai nurodydavo kopijoje, į kokią transporto priemonę pakrauti, valstybinį numerį nurodo. Paslaugos kaina 2 Eur už paletę iškrauti, pakrauti. V. G. atstovavo „(duomenys neskelbtini)“ įmonę. Sąskaita išrašyta „(duomenys neskelbtini)“. CMR kopijos nesaugomos, kur dėdavau žymas. Perkrovimo metu jeigu dingsta dalis krovinio, tai žiūri paletes, nes paletinis krovinys, skaičiuojamos paletės. Jeigu nepažeistas krovinys, tai viskas. Neregistruojamos įvažiuojamos, išvažiuojamos transporto priemonės į teritoriją. Vaizdo stabėjimo įranga yra, bet mėnesį filmuoja, ne visus įrašo. Tranzitiniams kroviniams nėra privalomas filmavimas. Tranzitiniai kroviniai yra su tos dienos deklaracija. Ankščiau muitininkas registruodavo tranzitinę deklaraciją, muitininkas leidžia iškrauti, tada kraunama į sandėlį. Dabar jau patys sistemoje registruojasi, sistema leidžia iškrauti, tada iškrauna tą mašiną. Tranzitinis krovinys tai ne Europos Sąjungos krovinys. Jeigu krovinys iš Italijos į Rusiją, tai turi pildyti arba eksporto deklaraciją, arba būna atvažiuoja su važtaraščiais. Šiuo atveju su sūriais, tokios paslaugos nebuvo prašoma. Čia tik buvo sūriai, kur paprašė perkrauti iš mašinos į mašiną. Perkrovus sūrius į kitą mašiną jie nepildė CMR naujai mašinai. Su vairuotoju CMR atvažiuoja įvairiai, būna trys, būna penki, būna, kad vieną egzempliorių atsiveža, tada pridarai kopijų ir atžymi ant kopijos. Šiuo atveju, kai buvo iškrautas krovinys, buvo vairuotojui CMR pažymėta, kad iš mašinos į mašiną išsikrovė. Jie tik pažymėjo vairuotojui, kad tas krovinys iš jo iškrautas jų sandėlio teritorijoje. Išvažiuoja su tais senais CMR, naujų jie nedarė, nes nežino, kaip daryti, kur forminti. Nebūna taip, kad ne visą krovinį perkrauna, nėra taip, kad CMR žymėti, kad dalis iškrauta, nėra taip. CMR nėra pažymėta, į kokią transporto priemonę buvo perkrauta, vairuotojas gali pats įrašyti 18, 19 grafoje transporto priemonę, pasidėti spaudą ir gali toliau važiuoti. Sandėlio spaudas apvalus ir parašyta D. K. muitinės sandėlis, anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) dabar (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. K. parodė, kad turi savo įmonę, kuri vadinasi D. K. IĮ, yra jos vadovė. Įmonė teikia tarpininkavimo sandėlio paslaugas. Paslaugos, tai dokumentų pildymas, pildo deklaracijas, CMR, TIR, kas susiję su tarptautiniais gabenimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai jų klientas. Ši įmonė perka jų paslaugas, jeigu reikia pildo dokumentus, jeigu reikia krovimo darbus padaro. Dėl 2015-2017 m. neatsimena, nes tais metais mažai būdavo įmonėje, nes slaugė tėvą. Tik gali pasakyti įmonės tvarką, o kas ką krovė, prekes kokias, neatsimena. Perkrovimo paslaugas daro, jeigu paprašo. Jeigu jie važiuoja į trečią šalį, tai formina CMR, o 2017 m. tai daugiausia, jeigu į Rusiją, tai su TIR. Dabar kažkokiais metais pildymas pasikeitė. Jeigu likdavo krovinys Lietuvoje, tai Europinė prekė, perkrovė ir išvažiavo su tuo pačiu CMR. CMR pildo tik kai važiuoja į trečią šalį. Labai griežtos apskaitos kai yra tranzitinis krovinys. Perkrovimo atveju pasirašydavo CMR, atžymi. Daugiausia atžymi sandėlio direktorius muitinės, tai direktorius R. C. Techniškai vyksta taip – ateina vairuotas į ofisą pas direktorių, jis jau žino, ką reiks daryti jam. Vairuotojas ateina su CMR, jeigu turi eksporto deklaraciją. Toliau, jeigu vairuotojui reikia tik dokumentus įforminti, tai stovi aikštelėje ir laukia, jeigu reikia iškrauti, tai iškrauna, jeigu reikia perkrauti, perkrauna. Muitinės darbuotojai 2017 m. būdavo sandėlyje fiziškai kiekvieną dieną. CMR tik antspaudas uždedamas ir pasirašo, jeigu viskas tvarkoje. Antspaudas reiškia, kad jau perkrovė, uždedamas antspaudas tik kai perkrauna. Transporto priemonės, į kurią perkrovė, valstybiniai numeriai ant CMR nenurodomi. Kameros sandėliuose yra, bet laiko savaitę, gal dvi. Ikiteisminio tyrimo metu jos neprašė įrašo, ar klausė, neatsimena, seniai buvo.

Liudytoja D. K. parodė, kad dirba D. K. IĮ buhaltere ir 2017 m. ten pat dirbo. Yra įmonės buhalterė ir atlieka apskaitą, pardavimų sąskaitas į programą įveda ir veda toliau apskaitą, pirkimus įveda ir toliau veda į VMI ataskaitas, balansą, visas kitas nekilnojamas turtas, veda pilną buhalteriją, bet ne sandėlio apskaitą. Įmonė teikė muitinės tarpininkavo paslaugas. Apie krovimus nieko nežino, ilgą laiką buvo net visiškai atskiros patalpos ir apie sandėlio darbus neturėjo jokio supratimo. PVM sąskaitas faktūras ji išrašo, jai pasako sumą, už ką išrašyti ir ji išrašo, o paskui įtraukia į apskaitą, programą. Pati nieko neišrašo ir nevaikšto. Pasako ką rašyti savininkė, sandėlio direktorius. Įrašytos muitinės tarpininkavimo paslaugos, eksporto deklaracija, importo deklaracija, būna kartais krovimas, saugojimas sandėlyje. Kaip dažnai buvo krovimas atliekamas, negali pasakyti, liepia išrašyti sąskaitą faktūrą ir išrašo. „(duomenys neskelbtini)“ girdėta tokia įmonė, nes spausdino sąskaitas visą laiką, bet nežino to žmogaus, nepažįsta jo. „(duomenys neskelbtini)“ kokias paslaugas gaudavo sandėlyje, nežino, muitinės tarpininkavimo, gal ir krovimo paslauga buvo, negali pasakyti, neatsimena. Konkrečiai dėl pieno krovimo nepasakys. Pagrinde paslaugos muitinės, sandėlio, muitinės tarpininkavimo, importo deklaracijos. Apklausos metu buvo parodytos PVM sąskaitos faktūros. Visas sąskaitas ji rašė visą laiką. Būna tokios sąskaitos, kad kaip ir už visą mėnesį paslaugos, kaip pvz. muitinės tarpininkavimo paslaugos. Tarkim, 10 paslaugų ir mėnesio gale į vieną sąskaitą išrašo. Muitinė tikrina sandėlio visą veiklą, o jos veiklą tikrina mokesčiai. D. K. pasirašo sąskaitas, kaip savininkė, ji tik kaip buhalterė pasirašo, jeigu kur reikia pasirašyti. Direktorius lyg nepasirašydavo sąskaitų. 2017 m. lyg savininkė pasirašydavo, o gal ir direktorius pasirašydavo, nes tuo metu savininkės sirgo tėvas ir jos ilgai nebuvo, sunkus buvo periodas ir tada turėjo kažkas pasirašyti.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pardavimo skyriaus vadovu. Funkcijos buvo pagrinde kaip vadybininko ir keliais etapais buvo keičiami skyriai, tai vienam skyriui vadovavo, tai kitam, bet buvo daugiau vadybinės veiklos, daugiau darbo su klientais, nei su darbuotojais. Klientai pirko logistikos paslaugas. Dirbo su visa Europa ir su NVS šalimis, su Kinija dar dirbo, su laivais, avia pervežimais. 2017 m. sūrio krovinių neprisimena, nes embargas Rusijoje uždėtas, o pagrindinis srautas pas juos į Rusiją. 2017 m. buvo jau embargas su Rusija, nes 2014 m. prasidėjo karas Ukrainoje ir prasidėjo visi embargai ir sankcijos, datų tiksliai neatsiminsiu. Įmonė turėjo ir savo automobilių, tikslaus skaičiaus nepasakys, bet turėjo. Lenkijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma. „(duomenys neskelbtini)“ jo kontaktus, pavardę, telefono numerį, el. p. adresą viešoje erdvėje tikrai negalima buvo rasti. „(duomenys neskelbtini)“ puslapis jeigu buvo, tai pavardžių nebuvo nurodyta, tik buvo paprasti kontaktai kompanijos, pavardžių neviešino niekas. Apklausoje buvo pasakyta, kad Lenkijos mokesčių mokėtojas nurodė, kad užsakyme yra jo duomenys. Tada viską paaiškino, kad ant visų užsakymų įmonėje buvo nurodytas jo vardas, pavardė, telefonas, el. paštas nebuvo nurodytas. Kreipėsi į įmonę, kad sutvarkytų šitą reikalą, nežino, dėl kokios priežasties tai buvo padaryta, ar tai buvo klaida, ar dar kas. Bijo, kad išėjus, jo pavardė yra ant tų užsakymų. Tai buvo padarytas šablonas ir matyt paliko visam laikui. Jau kelis kartus kreipėsi, kad šią problemą ištaisytų, nes pavardė kabo, o visi kiti pasirašinėja tuos užsakymus. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal ir girdėta, bet tai ne jo klientas. Klientus kiekvienas turi savo, nes ieško įmonių internete, su jomis bando užmegzti kontaktus, pasiūlyti paslaugas ir viskas. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) kur nurodytas ant užsakymo lapo gal tai bendras įmonės telefonas. Kiekvienas įmonės darbuotojas turi savo laidinį telefono numerį, tai tikrai neieškojo, kam tas numeris priklauso. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinomas. Jeigu ir buvo girdėta, tai kai būdavo bendri susirinkimai ir būdavo aptarinėjami rezultatai, vardijami klientai ir kas ką padarė, tai tada gal ir išgirdo.

Liudytojas V. G. parodė, kad sūrio perkrovimą užsakė rusų įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Perkrovimas vyko „D. K.“ įmonėje. „(duomenys neskelbtini)“ užsakė telefonu, buvo žodinis užsakymas tik perkrauti krovinį. Perkrauti reikėjo iš mašinos į mašiną, kieno mašinos, nežino, sakė, kad atvažiuos mašinos ir perkrauti iš mašinos į mašiną. Apie tai pasakė D. K. įmonei, kad atvažiuos mašinos ir reikės perkraustyti iš mašinos į mašiną. Pasakė D. K. įmonėje R. C., jis direktorius. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. 2017 m. dirbo ten pat. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima ekspedijavimo paslaugomis. Dirba su Rusija. Dirba su daug įmonių, puse Lietuvos, ekspedijuoja. Su D. K. įmone sieja darbinai santykiai, dokumentų pildymas, perkrovimas, sandėliavimas. Dirba jau virš (duomenys neskelbtini) metų, dirba beveik kiekvieną dieną. Sūrio perkrovimo metu kokie dokumentai figūravo, nežino, nebuvo tenai ir nematė. Už perkrovimą atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitė su juo, jis padarė faktūras su D. V. Nežino, kur tas krovinys pateko toliau, tolimesnių veiksmų neseka. Kaltinamasis nežinomas jam. Įmonėje yra du akcininkai. 2017 m. negabendavo pieno produktų. I. A. turi 51 procentą akcijų. Paskutinį kartą su juo bendravo 2017 m. Jis iki šiol yra akcininkas. Kai nebendraujama su pagrindiniu akcininku, kaip priimami akcininkų sprendimai, negali paaiškinti. Tvirtina finansines ataskaitas. Akcininkų susirinkimai nevyksta, nes nėra žmogaus. Finansines ataskaitas jis tvirtina. Su Rusijos klientais abudu palaikydavo santykius, jis ir I. A. Bendravo su klientais, kas paskambindavo iš klientų to ir būdavo, nes į ofisą skambino. Klientai susirasdavo per „Cargo.lt“, kiti puslapiai pervežimo. Dėl sūrių perkrovimo, tai jie veždavo kitus krovinius, kaip drabužius, įrangą ir Rusijos įmonė paprašė, atvažiuos mašinos ir perkrauti juos į kitas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo daug žmonių su kuriais bendravo, buvo N., J., L. Sutarties nebuvo, buvo žodinis susitarimas. Nebuvo informacijos, į kokias transporto priemones reikia perkrauti. Jis R. C. informuodavo telefonu, kad atvažiuoja mašinos ir viskas. Rusijos klientai skambindavo jam, o jis R. C. Transporto priemonių numerių jis nežinojo, niekas to nežinojo. Pasakydavo, kad atvažiuos tuščios mašinos ir reikia perkrauti, tai sakydavo Rusų klientas ir jis pasakydavo R. C. Su Rusijos įmone bendravo abudu, jis ir I. A. Kad I. A. bendravo, žino, nes sėdėjo viename kabinete, tai girdėjo. Bendravimas vyko tik telefonu. Sutarties dėl būtent šito perkrovimo, neturėjo, nes kitus krovinius jam veždavo, tai buvo papildoma paslauga užsakyta. Dėl kitų krovinių turėjo sutartis. Dėl šio krovinio nebuvo sutarties, nes tai buvo smulkmena, maža suma ir nenorėjo skaidyti, sakė, kad pridės prie kitos sąskaitos. Buvo pridėta prie kitos sąskaitos. Ten buvo Itališkas vežimas ir prie to vežimo pridėjo tą sumą. Dažniausiai net nežino, kas veža, tiesiog nurodo R. C., kad atvažiuos mašina ir perkrauti į kitą. Užtenka tik telefoninio skambučio. Kad skambina užsakovas tai žino, nes dirba su tais žmonėmis ir užtenka telefoninio skambučio, kad atiduoti krovinį kitam, ne jis pirko. Jų paslauga, ekspedijuoja krovinius, veža, perkrauna, formina. Transporto neturi, užsako per trečius asmenis. Kai užsako krovinius, sudaro sutartis. Šiuo atveju sutarties nebuvo, nes šio krovinio jie nevežė. Buvo paslauga perkrovimo, tai perkrovė krovinį iš vienos transporto priemonės į kitą. Kažkada turbūt paskambino šis Rusijos klientas, taip ir susipažino. Kliento niekada nematė, atstovo tai pat. Žinojo, kad tos įmonės atstovas pasirašo, o ne kažkoks tai kitas, nes su jais dirbo, jie pinigus už tai mokėjo. Visais atvejais būtent šis klientas mokėjo pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Grynais pinigais, kad „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitytų, nebuvo tokio atvejo. Šiuo atveju, perkrovimo atveju, dokumentų jokių neformino. Paslauga kiek kainavo, neatsimena. D. K. įmonei kiek sumokėjo už šią paslaugą, tiksliai sumos neprisimena, ta suma yra išskaidyta sąskaitoje. D. K. įmonei mokėjo kiekvieną mėnesį, jie pateikia sąskaitą. Pateikė sąskaitą D. K. įmonė, o jie pateikė sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ . Nuo šios paslaugos jiems liko 20 Eurų. Tyrimo metu buvo atliktos kratos. Paėmė dokumentus, kompiuterius visus, telefoną paėmė. Teismui leidus, gynėjas perskaito lapą, kuris buvo paimtas kratos metu, liudytojas parodė – lapą atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“, jie šio krovinio nevežė. Su „(duomenys neskelbtini)“ vyko ne tik telefoninis bendravimas, bet ir „Skype“, el. paštu. Viskas el. pašte yra, visas susirašinėjimas. „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą gavo, bet ką reiškia jis, nesidomėjo, šios paslaugos neatliko. Rastas lapas su užrašu „P. ir A. D.“, estiškais telefono numeriais, užrašyti telefono numeriai, gal todėl, kad jie skambindavo, kokiu klausimu, neatsimena, nes daug kas skambindavo. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino parodymus, taip pat patvirtino parodymus, duotus 2021-03-15 liudytojo papildomos apklausos metu.

Liudytoja N. S. parodė, kad ji tvarko „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2017 m. vasario mėn. Kad tokie dalykai buvo sužinojo iš V. G., direktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, kai gavo užklausą iš VMI ir kartu su juo rašė raštą. Ji gauna dokumentus, sutvarko buhalterinius įrašus, mokesčius paskaičiuoja, sąskaitas priduoda. Konkrečiai kas buvo, sužinojo iš V. G. žodžių. Dabar V. G. kartą į mėnesį priveža dokumentus, o 2017 m., kai ofisas buvo (duomenys neskelbtini), ji atvažiuodavo pati ir paima dokumentus, bet dabar to pastato net nėra, nugriautas jis. Šis darbas jai buvo papildomas tik. (duomenys neskelbtini) įmonė jai žinoma, yra pardavimo „invoisai“ išrašomi ir ji mato banko išrašuose. „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaitose matosi ekspedijavimo paslauga iš kokio taško į kokį, arba šalis nurodyta ir visi CMR. Perkrovimo paslaugos, ar buvo nurodomos, neatsimena. Kad būtų perkrautos prekės, sužinojo iš V. G., kai gavo užklausą iš VMI. Du kartus atrašė jai, o po to važiavo į FNTT. Pati taip nieko nežino, tik iš V. G.. Sprendimus „(duomenys neskelbtini)“ priiminėjo direktorius. Šios įmonės akcininkai yra V. G. ir I. A. Su I. A. bendravo paskutinį kartą prieš jo išvykimą į Ameriką. Kada tai buvo, neprisimena. Ar jis perleido akcijas, nežino. I. A. kai buvo Lietuvoje, jie, t. y su V. G., buvo veikloje tolygiai, bendravo vienas su kitu. V. G. buvo direktoriumi, o I. A. komercijos direktoriumi, jie buvo abudu ofise. Akcininkų susirinkimai kaip vyko, nežino. Ji ruošia finansines ataskaitas. Ar buvo akcininkų susirinkimas, nepasakys. Dabar susirinkimas nevyksta, nes nėra I. A. Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini) jai yra žinoma iš dokumentų, iš banko išrašų, ir iš „invoisų“. Tuo metu ši įmonė buvo nemaža. Atstovai šios įmonės, ar buvo atvykę, nežino. Apskaitai jai buvo pateikiami dokumentai, tai užsakovų ar „invoisas“, CMR vežimo, paraiška būna, bet ne visada. Paraiškoje kas būna, nesidomi. Prie buhalterinės apskaitos dokumentų sutartys nėra pridedamos. Kur sutartys saugomos, nežino. Buhalterinės apskaitos ir lydintys dokumentai, paraiškos, užsakymai jai perduodami fiziškai, bet būna, kad sąskaitas, dalį jų, ir paštu atsiunčia, o paskui ir fiziškai visas priveža. El. versijos taip pat būna, kad siunčia, bet dažniausiai atveža. Mokėjimus ji tvarko. (duomenys neskelbtini) mokėjimai už paslaugas buvo mokami tik bankiniu būdu. Už šią įmonę, kad sumokėtų kita įmonė, neatsimena. Kad atsiskaitoma už paslaugą grynais, nematė tokių atvejų. Apie perkrovimo situaciją sužinojo iš V. G., jis paaiškino, kad buvo priimtas užsakymas telefonu ir jis perdavė D. K. įmonei užduotį ir po to nežino, kas ten užsakinėjo. Yra du laiškai, paaiškinimai VMI ir FNTT. VMI buvo pateikę atsakymus ir po to papildymą prie jo, o po to jau buvo iškviesti į FNTT. Pas ją kratos neatliko, nes visi dokumentai buvo pas V. G. tų metų. Didžioji knyga dabar kompiuteryje, dirba pagal buhalterinę programą. Nurodymus I. A. neduodavo, jos darbas buvo priduoti laiku ataskaitas, įvesti apskaitas į dokumentus, pranešti mokesčius. Ji turi apskaitos įmonę, o 2017 m. turėjo dar pagrindinį darbą ir dar kokias 5 papildomas įmones.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju ir gavo krovinį iš Vokietijos į Lietuvą. 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo tada vežti sūrių krovinį iš Vokietijos. Gavo SMS pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko. Dirbo Europoje ir turėjo mėnesiui namo grįžti poilsiui, todėl gavau tą SMS nuvažiuoti ir pasikrauti. J vilkikas su šaldytuvu. Krovinį pristatė Vilniuje į Kirtimų g. Kur nuvežti nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė, vadybininkas. Vadybininkas išsiuntė SMS pranešimą kur pristatyti krovinį. Kad tas krovinys būtų perkraunamas į kitą vilkiką, nematė. Važtaraštį jis užpildė. Duomenis rašė vadybininko nurodymu. Sandėlis Kirtimų g. nėra pritaikytas saugoti pieno produktus, tiesiog sandėlis. Sandėlyje buvo sūris iškraunamas.

Liudytojas T. Š. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkada įmonės akcininkas ir kažkiek buvo darbo vieta, pusė metų. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra direktorius. Įmonės užsiėmė transporto paslaugomis, logistika, muitinės tarpininkavimais. Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ žino, ji buvo jo ankščiau, bet ji uždaryta. Apie šaldytų produktų ir sūrio gabenimą žino, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonė, kuri tarpininkavo, pirko prekes ir pardavinėdavo, būdavo ir šaldytų prekių, bet kada kaip važiavo, neprisimena. G. J. gal yra iš Kauno, pažįsta. Jis naudojo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpininkavimas. Įmonė pirkdavo prekes Europoje ir paskui pargabendavo į trečias šalis. Tarpininkavimas vykdavo taip – įmonė Europoje parduoda įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o ji parduota toliau, kad nesimatytų pirminis siuntėjas, kad nematytų kainų kai yra pas tą pirmą siuntėją, daug yra variantų, reikia per tarpininką, ten yra grandinė. S. J., L. P., V. J. nepažįstami. AB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, buvo vienas pradavimas. Kiek prisimena, buvo išrašyta sąskaita jam o jis pardavė toliau. Su užsakovais vyko bendravimas per „WhatsApp“, Skype, telefoniniai pokalbiai. Užsakovai atsiųsdavo pardavimo dokumentus ir jis išrašydavo pagal juos nurodymus kitam gavėjui. G. J. leido naudotis įmone „(duomenys neskelbtini)“, dėl atlygio buvo sutarta. Deklaracijos buvo įtrauktos į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai daroma visada. „(duomenys neskelbtini)“ Estijoje turėjo buhalterę ir padėjėją, jos tvarkė buhalterinę apskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtojas Estijoje. Tai buvo įmonės likvidavimas pagal jų įstatymus. Jeigu ir buvo CMR važtaraštis parodytas ikiteisminio tyrimo metu, sakė, kad ne jo įmonės antspaudas uždėtas, vadinasi tai ne jo, nes jis visada žino, kuris jo antspaudas. Kai davė naudotis įmone kitiems asmenims, tai antspaudo nedavė, bet antspaudą pagaminti nėra problemų. Be G. J. įmone naudojosi daug kas, ten buvo kokie 100 klientų. Buvo atvejų, kai jam atsiųsdavo Estijos VMI dokumentus, kurių visai nebuvo matęs, arba atsiųsdavo muitinės iš Baltarusijos, Rusijos tokius dokumentus, kurių jis neturėjo, neturėjo ryšio. Kodėl naudojosi įmonės rekvizitais nesiaiškino, nes kaip su jais kovoti nežino. Daug žmonių naudojasi įmone, bet sandorį su „(duomenys neskelbtini)“ įsiminė dėl sūrių, nes įdomus pavadinimas ir, kad tokia įmonė užsiima maisto produktais. Šiuo atveju sąskaita išrašyta „(duomenys neskelbtini)“, ar buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai negali pasakyti, bet jeigu prisimena, tai turėjo būti. Jeigu būtų buvusi sąskaita, bet nėra išvežimo, tada neduoda buhalterijai, sakydavo išvežkit krovinį, ir su eksperto deklaracija, tada tik galės paduoti buhalterijai. Pirko produktus iš „(duomenys neskelbtini)“, o ar jie buvo išvežti, negali prisiminti.

Liudytojas A. J. parodė, kad važiavo iš Italijos į Lietuvą ir jų užsakovas buvo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikrovė, atvažiavo į Lietuvą, išsikrovė ir viskas, pristatė sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, gavo pinigus ir tuo viskas pasibaigė. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą vadybininkas, tuo metu dirbo trys, arba D., arba K., arba J. Krovinys buvo turbūt sūris arba sūrio produktai. Krovinys buvo pristatytas į Lietuvą, atrodo į Marijampolės apylinkes. Krovinys nebuvo perkraunamas.

Liudytojos G. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”. 2017 m. dirbo toje pačioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)”. Tuo metu dirbo dvejose įmonėse, tai UAB „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)”. UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo atsakinga už muitinės sandėlius ir akcizinius sandėlius, už muitinės procedūras. T. Š. nežinomas. Įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ tikrai neprisimena.

Liudytojas I. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, nes tai jo įmonė, turi iki šiol įmonės akcijas, yra šios įmonės įkūrėjas ir dirbo komercijos direktoriumi. Įmonė užsiėmė logistika, tarpininkavimu, buvo transporto pervežimo tarpininkavimas. Šioje įmonėje turėjo prižiūrėti procesus, dokumentus buhalterijai, atlikinėjo pavedimus. Įmonės vadovas buvo V. G. ir 2017 m. taip pat buvo. V. G. turėjo tas pačias funkcijas, bet dar organizuodavo kontaktus suradimo, bendravo su užsakovais ir klientais gyvai, ieškojo daugiau naujų kontaktų. 2017 m. dėl sūrių gabenimo tiksliai negali pasakyti, nes buvo, kad pastoviai kažką gabendavo. Buvo kažkas iš maisto produktų, įrangos, daug kas buvo gabenta. Sūrių neprisimena, negali atsakyti. V. J. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinomi. Akcininkų susirinkimą paskutinį kartą darėme 2017 m. pradžioje – 2016 m. pabaigoje. Dėl sūrių įsigijimo, atvežimo, eksporto, kur vykdė „(duomenys neskelbtini)“, nieko nežino, tačiau nieko niekada neįsigydavo. Prekės buvo, bet jie tarpininkavo logistikoje. Asmuo vardu S., kuris gyvena Rusijoje, nėra girdėtas.

Liudytojas T. A. parodė, kad dirba Kaune UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o 2017 m. dirbo ten pat. Įmonė užsiima muitinės tarpininko veikla. Įmonė „(duomenys neskelbtini)” girdėta, formindavo darbuotoja. Įmonė „(duomenys neskelbtini)” taip pat girdėta, esa forminę. Apie sūrio produktų forminimą 2017 m. šiek tiek prisimena, FNTT apklausoje viską pasakė. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino. T. Š. negirdėtas. Atsiskaitymus už paslaugas vykdydavo „(duomenys neskelbtini)“. Grynais atsiskaitymas gal ir buvo vienetinis atvejis, tiesiog už forminimą atsiskaito. Atsiskaitymas vyksta įmonės kasoje, atskaitoma už paslaugas. Kasoje išrašoma sąskaita faktūra, o kai būna grynieji, tai paduodama sąskaitą faktūra ir čekis. Su asmeniu lietuvių kilmės gyvenančiu Rusijoje, vardu S., nepalaikė ryšio. Darydavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ eksportą, išvežimą. Iš kur „(duomenys neskelbtini)” įsigydavo prekes, nežino. Siuntėjas būdavo „(duomenys neskelbtini)”, ir jis eksportuodavo į trečias šalis, Baltarusiją. „(duomenys neskelbtini)“ kažkokius įsigytus sūrius iš Lietuvos išveždavo į Baltarusiją. „(duomenys neskelbtini)“ siuntėjas išvažiuoja į Baltarusiją, jie atlieka eksporto deklaraciją, merginos suveda į programą, priduoda muitinei, suformina eksporto deklaraciją, įduodama vairuotojui ir jis išvažiuoja. „(duomenys neskelbtini)” atlikdavo tą pačią operaciją.

Liudytojas J. J. parodė, kad S. J. žinomas, nes jis yra iš tėčio pirmos santuokos sūnus, jam kaip ir brolis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra verslininkas, kažkas su maisto produktais.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2017 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, buvo vadybininku, tai darbas su klientais, ieškodavo klientams kam reikia pervežti krovinius. S., OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nieko nesako. Tokia galimybė, kad klientas atsiskaitytų už paslaugas grynais, kompanijoje būdavo. Kaip tai įformina, negali pasakyti, bet jeigu būdavo tokia galimybė, tai per vairuotoją perduodavo pinigus, tokia galimybė yra. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2017 m. turėjo dvi darbovietes, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo klientai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus pasiėmė direktorius, jis dokumentų neturėjo .

Liudytoja L. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“, buvo vadybininkė, transportą užsakinėjo ir ieškojo. 2017 m. dirbo po Europą ir su Rusija. Apie sūrių vežimus prisimena, kad vežiojo iš Italijos, iš Hamburgo, ar į Hamburgą. Atsimena kryptį į Italiją ir Vokietiją. OOO „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, bet tiesiogiai nedirbo. Kas tą įmonę atstovavo, nežino. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Tada dirbo su vilkiku „Volvo“ ir buvo ten šaldytuvai. Teko vežti viską, ką kraudavo, tą ir veždavo. Sūrių nelabai atsimena, kad vežė, nebent dėžutėse jie buvo supakuoti. Į pakrovimus nelabai ir kviesdavo, pakraudavo, užsidarai mašiną ir važiuoji. Užsakovai, kad grynais pinigais atsiskaitytų, nebuvo taip, vairuotojas negaudavo grynų pinigų. Pakrovimo metu sėdėdavo kabinoje. Kai jį apklausinėjo tyrimo metu, rodė CMR važtaraštį. Tą važtaraštį ar jis pildė, nežino, bet būdavo, kad ir jis pildydavo. Vadybininkas nurodydavo, kur parašyta CMR, ten ir veždavo. Nurodydavo, kur važiuoti atsiuntus į telefoną SMS žinutę. Ten buvo parašytas adresas, visi duomenys kur važiuoti ir užtekdavo tokios žinutės, kad pakeistų maršrutą. Kai pasikeisdavo maršrutas, jis CMR nekoreguodavo. Jam duodavo važtaraštį, kaip jie ten susitardavo nežino, bet jis atvažiuoja ir vis tiek pasirašydavo ten kur būdavo nurodymas nuvežti. Jis turi važtaraštį CMR ir ten parašytas siuntėjas, bet veždavo į kitą vietą ir ten jam pasirašo, iškrauna ir pasirašo, viskas. Dėl vežimo kitu adresu nebuvo problemų, atveždavo, šeimininkei atiduoda ir kaip jie ten darydavo, sprendimų nežino. Šeimininkė tai įmonės valdžia, direktorius. 2017 m. žinutes kas rašydavo, vadybininko pavardės nepasakys, bet vadybininkas, kuris buvo priskirtas vadovauti, jis atsiųsdavo ir tuo maršrutu važiuodavo. Kodėl keisdavo maršrutus, nežino, jis tik vairuotojas. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodymus patvirtino. D. K. sandėlyje, (duomenys neskelbtini), vyko prekių iškrovimas, bet dabar sandėlių nelabai atsimena, nes tų prekių į Vilnių daug veždavo. Kirtimų g., ar kažkur kitur, kad prekes perkrautų iš vienos transporto priemonės į kitą, nebuvo taip, visą laiką tik į sandėlį iškraudavo. Prekes gabeno su šaldytuvu, bet kur iškraudavo prekes, ar sandėlyje buvo sudarytos tinkamos sąlygos, tai nerūpėjo, svarbu parvežti sveiką krovinį. Kažkokiame sandėlyje matė šaldytuvus sustatytus, bet nepasakys, ar tai buvo D. K. sandėlis. Atsakome tik gabenimo metu už krovinius, o kur jos kraunamos, neatsako. Kai iškrovė prekes Kirtimų g. D. K. įmonėje, dokumentus pristatė į „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, priimdavo vadybininkas arba pats direktorius priimdavo. Atiduodavo ataskaitas ir CMR.

Liudytojas V. K. parodė, kad prieš 2-3 metus iškvietė į apklausą dėl kliento, jis yra iš Rusijos, su kuriuo prieš daug metų vyko pervežimai ir su tuo klientu jo įmonė dirbo iki embargo, o po embargo vežiojo į pabaltijį, Lietuvą, Latviją. 2017 m. jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tos įmonės veikla yra ekspedicija, logistika. Dirbo su Europos šalimis. Pervežimo užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ klientu dirbo vienas iš pardavimų vadybininkų, jis asmeniškai nepažįsta. Tik gerai prisimena, nes tai įdomus faktas, kad klientas iš Rusijos, o atstovas yra lietuvis, jo vardas S., todėl ir įsiminė, kad lietuvis Rusijoje. Jie vežiojo prekes samdytu transportu, gauna užsakymus iš klientų, samdo vežėją ir veža. „(duomenys neskelbtini)“ sūrius iš kur į kur gabeno, neatsimena. Italijos įmonė (duomenys neskelbtini) negirdėta. Jo darbas padalintas į dvi komandas, tai vienas vadybininkas - pardavimų, dirba su klientu, kitas vadybininkas - ekspeditorius, tai vadybininkas, kuris dirba su vežėjais ir jis kontroliavo viską. Jis siunčia vežėjui užsakymą, užsakyme nurodyta iš kur, į kur veža, temperatūra, kaina, pakrovimo data, kada reikia pristatyti. Nebūdavo taip, kad vežėjui priskirtas vienas vadybininkas. Kas su kuo dirba žinojo, nes yra suvedami duomenys Excel lentelėje, vadybininkas surašo toje lentelėje kokį paėmė vežėją, už kokią kainą, kada pasikraus. Lentelę užpildydavo vadybininkas. Turėjo padarytus šablonus ir ten įrašydavo adresus, ir išsiunčia. Būdavo, kad mažesnis vežėjas ir jis lojalus vadybininkui, bet būdavo, kad atvirkščiai, nelojalūs. Lentelė skirta tam, kad kontroliuoti savaitinį kiekį pakrovimų, o jeigu vadybininkas suranda vežėją tai jis rezervuoja krovinį, kad nebūtų taip, kad jis surado vežėją, suplanavo mašiną, o tada kitas taip pat suranda ir tada atvažiuoja dvi mašinos. Lentelė visada būdavo užpildyta, nes jeigu neįrašytas vežėjas, reiškia, kad neišvežtas krovinys. Tokių atvejų, kad vežėjas pakeistų iškrovimo vietą, tai neįmanoma, nes tada gavėjas negautų prekių, klientas tada klaustų, kur prekės, tai būtų kaip prekių dingimas. Po kelių dienų tų prekių ieškotų, o jeigu vežėjas nuspręstų taip padaryti, tai jis atvažiavęs į sandėlį, ar tokias prekes priimtų sandėlyje. Yra buvę, kad pasikeistų iškrovimo vieta gabenimo metu. Iškrovimo vietą gali pakeisti prekės savininkas arba siuntėjas. Kai keisdavosi iškrovimo vieta, vadybininkas visada sakydavo, kad būtų kažkoks raštiškas prašymas parašytas „Skype, „e-meil“, ar nors SMS, kad paskui nebūtų nesusipratimų, nesakytų, kad supainiota vieta. Kai keisdavo iškrovimo vietą, kilometražas, tai priklauso kaip pasikeičia kilometražas, į kur, ar vežėjas sutinka, ar ne, ar vežėjas neturi kažkokio tai atgalinio krovinio. Neįformindavo iškrovimo vietos pasikeitimo, nebuvo tokio poreikio. Kai mašina išsikrovus, galima sakyti, kad viskas tvarkoje, bet visiškai ramu, kai sąskaita apmokėta. Už prekių sugadinimą vežėjas atsakingas metus, bet atsako už krovinį, prižiūrėjimą, transportavimo metu, bet jeigu klientas moka, vadinasi jis neturi priekaištų. „(duomenys neskelbtini)“ nėra pareiškęs pretenzijų dėl krovinio sugadinimo, dingimo, ar dar dėl ko, to nepamena. Tyrimo metu buvo rodami KPO. Kai klientas apmokėdavo grynais pinigais, tada reikalingi KPO. Jis įmonėje buvo atsakingas už kasą, jis kasininkas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ grynus pinigus prašydavo pristatyti vežėjų, tai buvo kaip pagalba, kas važinėdavo į Rusiją. Kai vežėjai veždavo pinigus, parašus, įsivaizduoja, kad dėdavo kliento atstovas. Kas dėdavo parašus, nematydavo, tame nedalyvavo. Vežėjui siųsdavo KPO patvirtinimui „e. mail“, nes mašina būdavo Rusijoje. Atgal orderį gaudavo kartu su pinigais, bet tiksliai dabar nepasakys. Ant KPO parašas tik jo. Buhalterinę apkaitą tvarkė pasamdyta įmonė ir jai būdavo pristatyti KPO. Kad vežėjas visos sumos nepristatytų, to nebuvo. Gali būti keli atvejai, kad vežėjas atveža pinigus ir jam atiduoda arba vadybininkui, ir paskui jis jam perduoda. „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo kokia valiuta, nepamena. Jeigu doleriais atsiskaitydavo, tai kaip įformindavo, neatsimena. Komercinių sandorių su „(duomenys neskelbtini)“ kiek kartų turėjo, neprisimena, bet ne du ir ne trys, daugiau. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino. Be „(duomenys neskelbtini)“ atstovo keisti iškrovimo vietos, mano, kad nelabai kas galėjo. Jo veiklos laikotarpiu be savininko kad kas nors keistų iškrovimo vietą, to nebuvo. Kai vežė „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu sūrius, jiems nereiškė jokių pretenzijų. Keisti krovinio iškrovimo vietą gali užsakovas, tas, kas užsakė transportą.

Liudytojas G. J. parodė, kad 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikla yra muitinės tarpininko paslaugos. Pagrinde dirbo su Baltarusija, Rusija, Kazachstanu kartais. V. G. pažįstamas, tik dėl pavardės nėra tikras, jis buvo liudytojo klientas. Jis pirko muitinės tarpininkavimo paslaugas, krovininio markiravimą, klijavimą. Jis dirbo su sūrio produktais. Sūriai būdavo iš Europos, „(duomenys neskelbtini)“ pieninės, dar kažkas, buvo ne tik lietuviškas sūris, bet ir lenkiškas. Įmonės „(duomenys neskelbtini) OU“, „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, žinomos. Apie jas nieko nežino, turi sutartis sudaręs ir tiek, nuo jų eksportuodavo krovinį į Baltarusiją dažniausiai. Kas tas įmones atstovavo, nežino, bet kai nusiųsdavo klientui, gaudavo pasirašytas tarpininkavimo sutartis, spaudas, kažkokio tai direktoriaus vardas, pavardė ir viskas, tiek jam užtekdavo. V. G. kokie santykiai su „(duomenys neskelbtini) OU“, nežino, būdavo, kad firmos nupirkdavo sūrio produktą iš gamyklų ir jos po to tą krovinį eksportuodavo tolyn. Atvažiuoja krovinys į muitinės sandėlius, atsineša vairuotojas CMR, invoisus to krovinio ir pagal tuos duomenis suformina eksporto deklaraciją, siunčia į muitinę, muitinė patvirtina ir išleidžia tą krovinį išvažiuoti pagal sąskaitą faktūrą. Dokumentus siųsdavo arba el. būdu, arba pas vairuotoją būdavo, o kai nebūdavo, paprašydavo el. Įformindavo dokumentą nebent kelių transporto važtaraštį, jeigu atvažiavo pas jį prekės, vairuotojas pristatė, tokiu atveju, kad tą krovinį matė, gavo, gali uždėti antspaudą ant CMR 24 langelyje. Jeigu būna perkrovimas į kitą mašiną, išsikrovė, uždėjo savo įmonės antspaudą ir jis išvažiavo, toliau formina kitą mašiną į trečią šalį. Jis tik atlieka muitinės paslaugas, o krovinys kliento, tas, kuris kreipėsi. „(duomenys neskelbtini)“ negirdėtas. Iškrovimą, pakrovimą ne visada kontroliuodavo, jeigu vietoje būdavo, bet paprastai tai darydavo jo sandėliai, yra žmonės atsakingi už tai ir jie užsiimdavo. V. G. teikdavo tiktai muitinės tarpininkavimo paslaugas, atidaryti eksportą į trečią šalį, ir jeigu reikėdavo apklijuoti krovinį, kaip reikalauja šalis, sakysim Baltarusija. Kokiu būdu buvo apeinamas embargas, kad patektų prekės į Rusiją, iš esmės tokia informacija žinoma, bet kaip viskas vyko, negali papasakoti, žino maždaug, gal buvo parenkamos šalys, kur nėra embargo. 2017 m. prekių į Rusiją tuo metu negabeno, veždavo į Baltarusiją. V. G. buvo reikalinga „(duomenys neskelbtini) OU“ tam, kad nupirkti krovinį iš ruropiečio, gal kaip ir jo firma, kuria jis naudojasi pervesdamas pinigus. T. Š. žino, jis teikdavo paslaugas įmonių, jeigu reikia nupirkti krovinį, tai galima per jį už kažkokį procentą pirkti prekę. T. Š. turėjo įmonę, ar jam perduodavo pinigus, ar ne, nupirkdavo tas prekes iš europiečio. Jo įmone naudojosi nupirkti ir eksportuoti prekes. Jis gaudavo nuo jo įmonės dokumentus, o kodėl nepirkdavo jie tiesiogiai, negali pasakyti. V. G. pristatydavo prekes, tai būdavo pateikti dokumentai, vairuotojas atsiveždavo, pakakdavo CMR, matydavosi iš kur pasikrovimas, kur iškrovimas, matydavo kilmę. Neturėjo sąlygų laikyti pieno produktus savo sandėliuose, nes nėra pas juos šaldytuvų. Jeigu atvažiuoja pieno produktai ir reikia sumarkiruoti, siuntėją, gavėją, tai daroma skubiai, kad ilgai nelaikyti, kažkiek gali laikyti, nieko neatsitiks, pusvalandį, valandą. Prekių nekeitė, tik buvo žymėjimas, toks trečių šalių kliento reikalavimas, kad matytųsi tam tikra informacija. V. G. atsiskaitydavo pavedimais, grynais neatsiskaitydavo. Tyrimo metu buvo parodyti įmonės atspaudai uždėti ant dokumentų, bet ten buvo ne jo parašas. Įmonės spaudo niekas neturėjo ir nebuvo leista naudotis, o kaip pasidarė, nepasakys, bet parašas ne jo. Kokiu tikslu ir kas galėjo uždėti parašus, negali pasakyti. „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė pas jį ir neturėjo jokių reikalų, V. J. pavardė negirdėta. Liudytojas patvirtino pagarsintus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kai formindavo nuo įmonių „(duomenys neskelbtini) OU“, „(duomenys neskelbtini)“ eksportą, krovinio savininku tapdavo ta įmonė nuo, kurios eksportuoja. Kur važiuoti duodavo klientas, V. G., ar kiti, nurodymai būdavo tik jų, nesvarbu, kad krovinys eksportuojamas, bet jo nupirktas krovinys, jo pinigai, tai jis ir toliau kuruoja tą krovinį. „(duomenys neskelbtini) OU“, „(duomenys neskelbtini)“ savininkai tą krovinį ar valdydavo, tai jų reikia klausti, tai jų bendras susitarimas. T. Š. jam nurodymus neduodavo, jam vis tiek duodavo V. G. tuo atveju.

Specialistė L. E. V. parodė, kad 2020 m. patikrinimo aktą buvo nurodytos 7 PVM sąskaitos faktūros, o paaiškinime FNTT nurodytos dvi, tai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes negavo informacijos iš užsienio mokesčio administratoriaus, todėl nesiryžo sakyti, kad neteisingai išrašyta PVM sąskaita faktūra. Latvijos mokesčio administratorius nepatvirtino, įmonės nerado, ji dingusi. Dvi PVM sąskaitos faktūros atskirai nurodytos, nes gavo informaciją iš Vokietijos mokesčio administratoriaus, kuris nurodė dėl įmonės „V. D.“, kad ta įmonė sandorių su „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, ir ta pati situacija su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)”, jis pasakė, kad neturėjo sandorių, todėl tas sąskaitas išskyrė. 2020 m. patikrinimo akte, 6 pastraipoje prie „buhalterinė apskaita“, nurodytos būtent dvi sąskaitos, nes gavo patvirtinimą, kad neturėjo sandorių. Tas patvirtinimas buvo gautas mokestinio patikrinimo metu. CMR yra papildomas dokumentas, kuris pagrindžia lydinčius dokumentus, prekių tiekimą ir išvežimą iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą. Negalėjo nustatyti ir dėl PVM sąskaitų faktūrų ir dėl CMR. CMR paprastai surašomi vežėjo kalba, bet pateikta buvo lietuvių kalba. CMR išrašo vežėjai, tai jie savo kalba ir rašo, gali būti ir latviškai išrašyta, lietuviškai išrašyta. Dėl L. P. ir J. J. gautų grynų pinigų tai jeigu yra sandoris ir bendrovė apskaito apskaitoje grynus pinigus, kurie yra gauti ne iš pirkėjo, o kažkokio fizinio asmens, bet kokiui atveju kelia atsiskaitymas klausimų. Vienas iš argumentų, kad čia sandoriai kėlė įtarimą, kad jie suforminti vienaip, o realiai galbūt vyko kitaip. Neneigia, kad prekių nebuvo ar sandorių nebuvo, sako, kad buvo ne tos aplinkybės, kokios atvaizduotos šituose dokumentuose. Iš dalies negalima buvo nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ veiklos turto nuosavo kapitalo. Mokestiniai ginčai yra pasibaigę, visi argumentai išklausyti mokestinių ginčų komisijoje ir dėl skundų buvo priimtas sprendimas. Ji atliko ne mokestinį tyrimą, o mokestinį patikrinimą. Aplinkybės, susijusios su Estijos ir Latvijos įmonėm, tai paklausimai išrašyti turbūt buvo mokestinio tyrimo metu, atsakymai gauti turbūt po mokestinio tyrimo, o ji atsakymus vertinu. Latvija turi duomenis, kad bendrovės nerado, nes ji išregistruota iš PVM mokėtojo. Paprastai vyksta taip sandoriai, kad būna įkurtos tam tikram momentui ir greit išregistruojama po įvykusių sandorių, kas ir buvo padaryta. Jeigu mato, kad buvo pardavimai, sąskaita faktūra paskutinė išrašyta 7 mėnesį, o jau 10 mėnesį išregistruota iš PVM mokėtojų. Yra duomenų, kad Latvijos įmonė nedeklaravo. Paneigimas buvo iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Estijos ir Vokietijos įmonių atstovų apklausos nevykdė, tai ne Lietuvos mokesčio administratoriaus teisė, turi susitarimus, rašo paklausimus, o jie priima sprendimus apklausti ar ne. CMR važtaraštis tai yra papildomas dokumentas, lydintis dokumentas sąskaitą faktūrą kaip įrodymas, kad tai yra prekių judėjimas. Šiuo atveju iš vienos Europos sąjungos šalies į kitą. CMR buhalterinėje apskaitoje didžiojoje knygoje, tai nėra atvaizduojama, bet prie sąskaitos faktūros šitas dokumentas turėtų būti. Kaip ir sutartis yra papildomas įrodymas, atsiskaitymas fiksuojamas. „(duomenys neskelbtini)“ fiziškai prekių negabeno, bet reikia žiūrėti kokiu pagrindu, pirma yra deklaracijos. Bendrovė pati PVM deklaracijose deklaravo įsigijimą iš Europos sąjungos šalies ir iš Vokietijos, Italijos dėl tų sūrių įsigijimo ir pardavimą kitoms Europos sąjungos šalims. Ji pati deklaracijoje nurodė, kad prekės buvo atgabentos į Lietuvą ir vadovaujantis 49 str. išgabentos iš Lietuvos, šiuo atveju CMR yra būtini. Lydintys dokumentai yra būtini, kad įrodyti sandorio realumą, išgabenimą, gabenimą ir t. t. Kaip nustatyti, ar prekė buvo gabenama, šiuo atveju buvo gabenama, tai yra gabenimo dokumentai. Krovinio važtaraštis yra pirminis apskaitos dokumentas pagal buhalterinės apskaitos įstatymą.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vežiojo įvairius krovinius. Krovinius vežė ir su šaldytuvais. D. K. IĮ negirdėta. „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino. Parodė, kad krovinį iš Vokietijos vežė, tai mocarelos sūrį, bet daugiau jokių duomenų apie tą krovinį neprisimena. 2017 m. kovo 27 d. lyg ir buvo krovinys mocarelos sūris. Krovinius iškrauna visada į sandėlius. Maršrutas, kad keistųsi, labai retas atvejis. Krovinio iš Vokietijos, kai vežė sūrius, ar buvo maršruto pasikeitimas, negali atsakyti.

Liudytojas L. P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma. Buvo dalykiniai santykiai ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis 2016 m. ar 2017 m. Sutartis buvo pasirašyta, nes neturėjo įmonės Lietuvoje ir reikėjo kelis kontraktus pravesti, todėl paprašė V. J. tarpininkauti. V. J. seniai pažįsta. Tiesiog jo pasiklausė, ar gali tarpininkauti, ir viskas, sutiko. Jis prašė nupirkti sūrį ir parduoti. Klientai buvo Vokietijoje, Latvijos, Estijos. Nupirkti sūrius turėjo „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjus pardavėjus surasdavo tarpininkas, buvo toks žmogus, kuris viską surasdavo. Tarpininkas buvo sesers vyras S. M. Jis yra Rusijos pilietis. S. M. bendravo su pirkėjais, ieškojo produktų ir perduodavo lėšas. Perduodavo pinigus, kurie buvo skirti nupirkti sūrius. Pinigus gaudavo iš pirkėjų. Jam perduodavo grynais pinigais, o kaip jis gaudavo, nežino. Atveždavo pardavėjams grynus pinigus, atvykdavo į Lietuvą. Per bankomatą įnešdavo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kaip vyko grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą, neatsimena. Kokios sumos buvo, tai pagal sąskaitas reikia žiūrėti. V. J. mano, neįnešdavo, jis visą laiką įnešdavo. V. J. kokia buvo nauda iš to, nežino, senai buvo, gal ir buvo kokia nauda, nes už dyką žmogus nedarys, bet atsakyti negali. Gal ir buvo koks susitarimas. Prekių gabenimą organizavo S. M., jis bendravo su pirkėjais, pardavėjais ir transportą patys užsakydavo. Tas verslas tęsėsi gal kelis metus, pagal dokumentus reikia žiūrėti. Buvo vieną ar kelis kartus, V. J. paprašė CMR. Jis užklausė pas S., jis atsiuntė el. paštu ir tada persiuntė V. J.. Jis pasakė, kad mokesčiai prašo. V. J. ką žino apie prekių gabenimą, gal nieko ir nežino, jis nieko ir neklausdavo. Pinigus tikrai įnešinėjo, o V. J. ar įnešinėjo, neatsimena. V. J. vaidmuo koks, reikia žiūrėti pagal sutartį, jis pinigus sumokėdavo ir viskas. Įmonių SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)” OU , „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“, nežino, neatsimena. OOO „(duomenys neskelbtini)”, nežino. Gal ir buvo jos savininkas, daug įmonių buvo, reikia žiūrėti. „(duomenys neskelbtini)“ kaip pasirašė sutartį, neatsimena, bet greičiausiai kaip fizinis asmuo. Dėl sūrių į jį kreipėsi žmonos sesers vyras ir prašė padėti, tarpininkauti. Čia daugiau giminystės pagalba, jis pats intereso neturėjo. Šiuo metu gyvena Maskvoje. Kiek kartų įnešinėjo pinigus į „(duomenys neskelbtini)“, negali atsakyti. S. M. su V. J. vadovaujama bendrove pats nepasirašė, nes neturėjo vizos įvažiuoti į Lietuvą, o jis dažnai važinėdavo į Lietuvą, todėl jo paprašė patarpininkauti. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymus patvirtina, nes pasirašė. Niekur nepasirašinėdavo M. dėl pinigų paėmimo. Kad pinigus V. J. ne sau paimdavo, juk įrodydavo nupirktos prekės ir matosi, kokios sumos. Jis negalvojo, kad gali jį V. J. apgauti ir reikia apsidrausti. Pirkėjai, pardavėjai jam nežinomi. Jis su pirkėjais, pardavėjais nebendravo, ir su vežėjais taip pat ne. 2016 m., 2017 m. dažnai būdavo Lietuvoje, kartą į mėnesį. Ankščiau sūriais užsiiminėjo, o dabar niekuo. Krovinis automobilis sūrio kainuodavo tada apie 20 000 iki pusės milijono. 2016 m., 2017 m. į Lietuvą skrisdavo lėktuvu. Pinigus veždamas lėktuvu deklaruodavo, į Lietuvą atvykęs deklaruodavo. Kaip nešdavo pinigus per bankomatą, neatsimena. Kortelė įnešant pinigus ar buvo reikalinga, negali atsakyti, bet turbūt, kad buvo, nes kaip įneši be kortelės. S. J. pažįstamas. S. J. nedalyvavo vykdant sūrių sandorius. Pažįsta jį seniai, gyvena Maskvoje. Nežino, ar jis užsiima sūrių prekyba.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-11-19 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės sąskaitą grynaisiais pinigais per bankomatus Vilniuje įnešta 1 272 250 Eur, minėtoms grynųjų operacijoms buvo pateikti kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas V. J.) iš: 1) L. P. (gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-04-07 deklaravo išvykimą į Rusiją) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. gavo iš viso 908 186,60 Eur; 2) S. J. (gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-11-05 deklaravo išvykimą į Rusiją) 2017-07-20 gavo 140 500 Eur.; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 90 445 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) - 75 000 Eur; 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 71 500 Eur. Iš bendrovės sąskaitos daugiausia pervesta: 1). UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 949 900 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) – 423 409 Eur; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 97 755,62 Eur; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 57 000 Eur (1 t., b. l. 7).

VIES duomenimis, Italijos įmonė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) deklaravo tiekimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 99 894 EUR sumą ir Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) deklaravo tiekimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 423 407 EUR sumą. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitė prekių – (įvairių rūšių sūrių) įsigijimų pagal Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras už bendrą 523 303,40 Eur sumą.

Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“: 2017-03-27 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 84 280,63 EUR; 2017-04-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 116 716,40 EUR; 2017-05-12 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 110 323,40 EUR; 2017-07-06 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 112 089,97 EUR; už bendrą 423 410,4 EUR sumą.

Italijos įmonės (duomenys neskelbtini): 2017-03-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 30 396,02 EUR; 2017-07-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 69 498 EUR; - už bendrą 99 894,02 EUR sumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas iš minėtų Vokietijos ir Italijos įmonių prekes – įvairių rūšių sūrius gali būti tariamai pardavė Latvijos Respublikoje registruotai įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ LV (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikoje registruotoms įmonėms „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)” bei Vokietijos Respublikoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta, kad prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifu pagal PVMĮ 49 str. 1 d. – už bendrą 536 186,60 EUR sumą.

SIA „(duomenys neskelbtini)“: 2017-04-04 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 86 258,87 EUR; 2017-04-10 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 94 503,78 EUR; 2017-07-10 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 116 679,05 EUR; 2017-07-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 22 685,69 EUR; „(duomenys neskelbtini)”: 2017-05-12 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 110 323,43 EUR; „(duomenys neskelbtini)”: 2017-08-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 70 551 EUR; „(duomenys neskelbtini)“: 2017-06-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – už 35 184,78 EUR.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė L. T. vykdydama mokesčio administratoriaus nurodymą mokestinio patikrinimo metu pateikė prekių gabenimą patvirtinančius dokumentus: tik 7 prekių gabenimo važtaraščius (CMR, kuriais įforminti sūrių, įsigytų iš Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini), gabenimai iš pakrovimo vietos į iškrovimo vietą: 2017-04-04 CMR, kuriuo įformintas 18950 kg DorBlu Laib sūrio gabenimas iš Vokietijos į Latviją; gavėjas SIA „(duomenys neskelbtini)“; 2017-04-10 CMR, kuriuo įformintas 20066,857 kg įvairių sūrių gabenimas iš Vokietijos į Latviją; gavėjas SIA „(duomenys neskelbtini)“; 2017-07-10 CMR, kuriuo įformintas 20158,33 kg įvairių sūrių gabenimas iš Vokietijos į Latviją; gavėjas SIA „(duomenys neskelbtini)“; 2017-07-25 CMR, kuriuo įformintas 7100 kg Maasdammer Jagibo sūrio gabenimas iš Italijos į Latviją; gavėjas – SIA „(duomenys neskelbtini)“; 2017-05-12 CMR, kuriuo įformintas 19150 kg įvairių sūrių gabenimas iš Vokietijos į Estiją; gavėjas „(duomenys neskelbtini)“; 2017-06-15 CMR, kuriuo įformintas 5400 kg įvairių rūšių sūrio gabenimas iš Italijos į Vokietiją; gavėjas „(duomenys neskelbtini)“; 2017-08-01 CMR, kuriuo įformintas 21260 kg Maasdammer Jagibo sūrio gabenimas iš Italijos į Estiją; gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 6-19).

2021-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei L. T. išsiųstas reikalavimas pateikti prekių gabenimo važtaraščius (CMR) originalus. Bankroto administratorė informavo, kad originalų neturi ir neturėjo (2 t., b. l. 164-166).

Žemesnės instancijos teismas

2021-08-18 atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų apžiūra (2 t., b. l. 174-204).

2020-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad krovinio pervežimo užsakovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad samdė vežėjus prekes – sūrį pervežti iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) Iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gabeno vežėjai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) prekes gabeno vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos Respublikos vežėjas (duomenys neskelbtini). Krovinio pervežimo pagrindinis užsakovas – „Cheese trade“, atsakingas asmuo – S., bendravimas vyko tik per el. paštą: (duomenys neskelbtini). Už krovinio pervežimą atsiskaityta grynais pinigais, pinigai buvo perduoti per vairuotojus (3 t., b. l. 5-33).

2020-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius informavo, kad užsakymą gavo iš Rusijos įmonės „Cheese trade“, atsakingas asmuo – S., el. paštas: (duomenys neskelbtini). Kliento nurodymu buvo pakeistas adresas iš Rygos į Vilnių. Iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prekes – sūrį gabeno vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už krovinio pervežimą atsiskaityta grynais pinigais, pinigai buvo perduoti per vairuotojus. Informacijos kas perdavė pinigus neturi. Tolimesnis prekių realizavimas nežinomas. Elektroninių susirašinėjimų neišliko (3 t., b. l. 39-68).

2020-04-22 apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai.

Iš Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gabeno vežėjai:

1) Krovinio pervežimo užsakovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-04-21 užsakyme nurodyta pakrovimo data 2017-04-03, pakrovimo adresas – „(duomenys neskelbtini), nurodytas išsikrovimo adresas – (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ.

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ (krovinio užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta išsikrovimo vieta Ryga, Latvija).

3) CMR duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-05 su transporto priemone (duomenys neskelbtini) nugabeno sūrio produktus adresu (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ, vairuotojas A. B., prekių gavėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5) 2017-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) OOO „(duomenys neskelbtini)“. 2017-04-25 pagal kasos pajamų orderį OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. atsiskaitė grynais pinigais.

1) Krovinio pervežimo užsakovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-09-27 užsakyme, kuriame nurodyta pakrovimo data 2017-07-05, pakrovimo adresas –(duomenys neskelbtini), nurodytas išsikrovimo adresas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Terminalo g. 6, (duomenys neskelbtini);

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ (krovinio užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta išsikrovimo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini));

3) CMR duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ su transporto priemone (duomenys neskelbtini) nugabeno sūrio produktus adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. S., prekių gavėjas nurodytas adresas (duomenys neskelbtini);

4) „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-07 išrašė sąskaitą MAL Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5) 2017-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) OOO „(duomenys neskelbtini)“. 2017-07-24 pagal kasos pajamų orderį OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiskaitė grynais pinigais;

1) Krovinio pervežimo užsakovu buvo OOO „(duomenys neskelbtini)“ S. (2017-03-23 užsakyme nurodyta pakrovimo data 2017-03-27, pakrovimo adresas – (duomenys neskelbtini), nurodytas išsikrovimo adresas –Ryga, Latvija;

2) CMR duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ su transporto priemone (duomenys neskelbtini) nugabeno sūrio produktus adresu (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ, vairuotojas G. L., prekių gavėjas nenurodytas;

3) 2017-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) OOO „(duomenys neskelbtini)“. 2017-03-31 pagal kasos pajamų orderį OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. atsiskaitė grynais pinigai.

Iš Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) prekes gabeno vežėjai:

1) Krovinio pervežimo užsakovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-04-21 užsakyme nurodyta pakrovimo data 2017-03-27, pakrovimo adresas –Italija, iškrovimo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ (krovinio užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta išsikrovimo vieta – Ryga Latvija;

3) CMR duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ su transporto priemone (duomenys neskelbtini) nugabeno sūrio produktus adresu (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ, vairuotojas A. B., prekių gavėjas nurodytas (duomenys neskelbtini), D. K. IĮ;

4) „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-30 išrašė sąskaitą MAL Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017-07-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko bankinį pavedimą;

5) 2017-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) OOO „(duomenys neskelbtini)“. 2017-04-25 pagal kasos pajamų orderį OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. atsiskaitė grynais pinigais.

1) Krovinio pervežimo užsakovu buvo OOO „(duomenys neskelbtini)“.(2017-07-20 užsakyme nurodyta pakrovimo data 2017-07-25, pakrovimo adresas –Italija, iškrovimo adresas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini);

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė vežėją PHU „(duomenys neskelbtini)“, (krovinio užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta išsikrovimo vieta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini);

3) CMR duomenys: PHU „(duomenys neskelbtini)“ su transporto priemone (duomenys neskelbtini) 2017-07-31 nugabeno sūrio produktus adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini);

4) Italijos įmonė išrašė sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5) 2017-07-31 PHU „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko bankinį pavedimą;

6) 2017-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) OOO „(duomenys neskelbtini)“. 2017-08-04 pagal kasos pajamų orderį OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. atsiskaitė grynais pinigais (3 t., b. l. 201-204).

Atsakyme į 2020-04-15 reikalavimą dėl informacijos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad gabeno krovinį 2017 m. kovo-balandžio mėn. iš Italijos su transporto priemone Volvo FH42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas A. B. 2017-04-03 išsikrovė Vilniuje, D. K. IĮ. Pateikė Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) išduotą 2017-03-28 transporto dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra V. J.. Į kokias kitas transporto priemones prekės buvo perkrautos informacijos neturi (4 t., b. l. 33-67).

Atsakyme į 2020-04-15 reikalavimą dėl informacijos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad gabeno krovinį 2017 m. liepos mėn. iš Vokietijos su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas V. S. 2017-07-06 išsikrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Į kokias kitas transporto priemones prekės buvo perkrautos informacijos neturi (t. 4., b. l. 70).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad prekės gabeno iš Vokietijos su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. B., 2017-04-05 išsikrovė Vilniuje, D. K. IĮ. Į kokias kitas transporto priemones prekės buvo perkrautos informacijos neturi (4 t., b. l. 93-94).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad prekės gabeno iš Vokietijos su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. L., 2017-03-29 išsikrovė Vilniuje, D. K. IĮ. Į kokias kitas transporto priemones prekės buvo perkrautos, informacijos neturi (4 t., b. l. 105-128).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad neturi galimybės patikrinti, ar Lenkijos įmonės PHU „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė Scania, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi (4 t., b. l. 163).

D. K. individualios įmonės direktorius R. C. informavo, kad prekes sūrį į D. K. individualios įmonės sandėlius ekspedijavo ekspedicinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. V. G. nurodymu prekės buvo perkrautos į kitas transporto priemones. Į kokias transporto priemonės perkrovė pasakyti negali, nes informacijos neturima (4 t., b. l. 129-140).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. informavo, kad jis gavo žodinį užsakymą iš (duomenys neskelbtini) tik perkrauti krovinį iš vienų automobilių į kitus. Į kokias transporto priemones perkrovė krovinį pasakyti negali, nes neturi informacijos. Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašas, kuriame užfiksuotas pavedimas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 148, 153).

Lietuvos muitinė informavo, kad šių įmonių vardais: SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)” OU , „(duomenys neskelbtini)” įformino eksporto deklaracijas Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės (muitinės tarpininkai): UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)”. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų atliktos liudytojų apklausos bei pridėti dokumentai (4 t., b. l. 174-178).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad buvo pasirašytos muitinės tarpininkavimo sutartys: 2016-05-10 sutartis pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) prezidentės E. S. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. M. ir 2016-03-01 sutartis pasirašyta tarp OU „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narės J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino muitinės deklaracijas. Sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo išrašytos (duomenys neskelbtini), kurios buvo ir apmokėtos pavedimu šios įmonės. Iš pateiktų CMR nustatyta, kad visos prekės eksportuotos į Baltarusiją, prekių siuntėjas nurodytas OU „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 1-79).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai. Apklaustas liudytoju direktorius T. A. Prie apklausos pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2016-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė sutartį, kuri buvo pasirašyta su „(duomenys neskelbtini)”. Pasirašymui buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adreso taip pat nežino, nes nėra išsaugoję serveryje. 2017-06-02 buvo pasirašyta sutartis su „(duomenys neskelbtini)” OU. Pasirašymui taip pat išsiųsta elektroniniu paštu. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas atsiskaitinėdavo pagrinde pavedimais, buvo pavieniai atvejai kai atsiskaitė grynais pinigais, atveždavo vairuotojas pinigus. Pavedimai buvo atliekami iš juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos Respublikos banko sąskaitos, iš fizinių asmenų G. I.V. Baltarusijos Respublikos banko sąskaitos ir C. I. (5 t., b. l. 83-84, 2 t., 131-157).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatytas valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J., kuris parodė, kad 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu vežė sūrį iš Italijos į Kauną ir išsikrovė 2017-07-31 (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo, kuris vairavo transporto priemonę mirė, todėl ir neapklaustas.

Žemesnės instancijos teismas

PHU „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad atliko sūrio pervežimo paslaugą iš itališkos bendrovės (duomenys neskelbtini). Prekių pervežimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu. Sūris buvo pristatytas 2017-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kas atsiėmė prekes, nežinoma. V. J. nepažįsta. Prideda 2017-07-20 pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Užsakyme yra J. K. duomenys, tel. (duomenys neskelbtini). Elektroninėje korespondencijoje yra dar kiti duomenys: (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad prekės buvo gabenamos Scania (duomenys neskelbtini) su šaldymo priekaba Lamberet, registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė priklauso bendrovei (6 t., b. l. 179-200, 7 t., b. l. 9-44).

Verslo registro duomenimis įmonės (duomenys neskelbtini) OU valdybos narys yra Lietuvos Respublikos pilietis T. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Įmonei paskelbtas bankrotas 2019-11-29. Susisiekus su bankroto administratoriumi, jis pasakė, kad su įmonės valdybos nariu susisiekti nepavyko ir jokios dokumentacijos nėra, todėl valdybos narys ir neapklaustas (7 t., b. l. 78).

Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad 2018-10-30 gautas atsakymas iš Estijos mokesčių administratoriaus dėl Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Estijos mokesčių administratorius informavo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekes sūrius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekės neatkeliavo į Estiją, jos buvo tiesiogiai gabenamos iš Lietuvos į Tadžikistano Respubliką. „(duomenys neskelbtini)“ pirktą sūrį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perpardavė Tadžikistano įmonei (duomenys neskelbtini) (pagal pateiktą „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2017-05-16 sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini)) už 110 323,43 Eur. Estijos įmonė nurodė, kad prekių gabenimą organizavo jų gavėjas ir už prekes tiesiogiai tiekėjui sumokėjo prekių gavėjas arba jo atstovas. Estijos mokesčių administratorius informavo, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ gautus paaiškinimus sandoryje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo T. Š. Sutartis sudaryta nebuvo. Užsakymas buvo suderintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje. „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su Bendrove telefonu (duomenys neskelbtini). Estijos įmonė nurodė, kad nepažįsta L. P.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros vadovė G. M., kurį parodė, kad pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino sūrio eksportą iš Lietuvos į Tadžikistaną. Parodė, kad T. Š. nepažįsta. Sutartis pasirašyta elektroninėmis priemonėmis (2 t., b. l. 97-112).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad T. Š. nuo 2015-10-12 iki 2016-04-12 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas T. Š., kuris nuo 2016-12-12 iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nuo 2004-05-27 iki 2011-02-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos vykdymo vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo muitinės tarpininko bei sandėliavimo paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovas nuo 2007-01-22 iki dabar yra I. K., (duomenys neskelbtini). 2020-06-01 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė pranešimą dėl siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, nes nėra duomenų apie juridinio asmens per 5 metus vykdytą veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini), kurio vadovui D. T. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-6-00044-18 pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo su V. J. (7 t., b. l. 84-92).

Gautas atsakymas dėl ETO iš Estijos respublikos dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)”. Apklaustas valdybos narys A. V., kuris parodė, kad nuo 2016-01-11 iki 2018-02-30 vykdė daržovių ir vaisių prekybą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. J. yra nežinomi. Jokių verslo reikalų su jais neturėjo. Ant transporto prekių gabenimo važtaraščio, kuris buvo pateiktas apklausos metu, parodė, kad tai ne jo parašas.

Estijos mokesčių administratorius pateiktame atsakyme į SCAC formos paklausimą dėl Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ OU vykdytų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ OU užsiima didmenine vaisių ir daržovių prekyba. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ OU niekada neturėjo jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ OU apskaitoje nėra apskaityta ir apmokėta bendrovės išrašyta 2017-08-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 79-83).

Vokietijos Respublikos teisėsaugos institucija informavo, kad vykdant Europos tyrimo orderį, V. D. registruotu laišku buvo kviestas atvykti į apklausą. Į apklausą minėtas asmuo neatvyko. Atsižvelgiant į tai, prašomi dokumentai tyrimui taip pat nepateikti. Tačiau Vokietijos Respublikos teisėsaugos institucija informuoja, kad 2018 m. buvo tikrinta informacija apie tuos pačius faktus, kurie yra nurodyti Europos tyrimo orderyje, o būtent sūrio pristatymą sumai 35184,78 Eur, 2018 metais buvo patikrintas Bendrovės pardavimo mokestis. Mokesčių mokėtojas teigė neturintis jokių verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis neturi jokių verslo ryšių su kitomis prašyme nurodytomis šalimis. Žmonės ir įmonės jam nėra žinomi. Parodė, kad perka sūrį iš Lenkijos Respublikos mažais kiekiais. Europos tyrimo orderyje nurodyta, kad 2017-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra skirta (duomenys neskelbtini). Mokesčių mokėtojas nurodė, kad mokesčio numeris (duomenys neskelbtini) jau buvo neaktyvus, nuo 2015-11-21. „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-11-21 buvo (duomenys neskelbtini). Daugiau informacijos apie šį sandorį pateikti negali. - (duomenys neskelbtini) už 35 184,78 Eur, taikydama 0 proc. PVM tarifą pagal PVMĮ 49 str. 1 d.

Vokietijos mokesčių administratorius pateiktame atsakyme į SCAC formos paklausimą dėl Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo verslo ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės pavadinimas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vokietijos mokesčių mokėtojui nežinomas. Sąskaitoje nurodytas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio mėn. yra negaliojantis, be to įsigijimo sąskaitoje nurodyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko duomenys yra neteisingi. Vokietijos mokesčių administratorius nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių verslo ryšių su išvardytais atstovais ir įmonėmis, t. y.: su UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. J., L. P., Vokietijos įmone (duomenys neskelbtini), Italijos įmone (duomenys neskelbtini). Šie vardai/pavardės ir įmonių pavadinimai Vokietijos mokesčių mokėtojui nežinomi (7 t., b. l. 138-144).

Gautas atsakymas dėl ETO iš Vokietijos Respublikos dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoju apklaustas C. M. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris eina pareigas nuo 2000 metų. „(duomenys neskelbtini)“ užsiima sūrio ir sviesto verslu. Nuo 2016-11-1 iki 2018-02-28 bendrovė taip pat vykdė sūrio ir sviesto verslą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ C. H. žinoma kaip klientas. Pažinojo vieną iš Bendrovės darbuotojų poną S., pavardės nežino. 2015 metais C. H. susipažino su S. mugėje Maskvoje. Kaip parodė C. H., S. dirbo Rusijoje, taip pat aktyviai veikė Baltijos šalyse. C. H. prekybos atstovė ponia E. L. dirbanti Baltijos šalyse apie 2017 metais pranešė, kad nori prekių iš „(duomenys neskelbtini)“ sūrio pieninės. „(duomenys neskelbtini)“ platina „(duomenys neskelbtini)“ kompaniją Baltijos šalyse. Klientai iš Baltijos šalių negauna prekių tiesiogiai iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, jie nukreipiami pas „(duomenys neskelbtini)“. Ponas S. užsakinėjo. C. H. mano, kad S. buvo atsakingas tik už pirkimą, bet nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ar generalinis direktorius. Bendravimas su S. vyko per ponią E. L., nes S. nekalba vokiškai, o C. H. rusiškai. S. bendravo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Visos nurodytos sąskaitos bendrai sumai 423 410,4 EUR buvo išrašytos ir išsiųstos S. ir vairuotojui davė CMR ir pristatymo lapą. Siuntimas buvo vykdomas pirkėjo vardu. Ekspeditorių galite rasti siuntimo dokumentuose. Kas sumokėjo vežėjams nežinoma, bet galimai S. įmonė sumokėjo. Dėl valstybinių numerių, taip pat reikia žiūrėti dokumentus. V. J. asmeniškai nepažįsta, žino tik iš dokumentų. Pridėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros, V. J. patvirtinimas, kad 2017 m. balandžio 4 d. gavo užsakymą pagal 2017-03-27 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas ir pasirašyta V. J. bei nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“; Nurodyta, kad prekės vežamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pridėjo patvirtinimą, kad 2017 m. balandžio 11 d. gavo užsakymą pagal 2017-03-27 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas ir pasirašyta V. J. bei nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“; nurodyta, kad prekės vežamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“.Pridėjo patvirtinimą, kad 2017 m. gegužės 13 d. gavo užsakymą pagal 2017-05-12 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas ir pasirašyta V. J. bei nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad prekės vežamos į Tadžikistaną, OOO „(duomenys neskelbtini)“. Pridėjo patvirtinimą, kad 2017 m. liepos 14 d. gavo užsakymą pagal 2017-07-06 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas ir pasirašyta V. J. bei nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad prekės vežamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pateikė elektroninį susirašinėjimą, kuriame prašoma sąskaitas išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių vardu (8 t., b. l. 106-200, 9 t., b. l. 1-200, 10 t., b. l. 1-198, 11 t., b. l. 1-200 l., 12 t., b. l. 1-200, 13 t., b. l. 1-49).

2021-09-06 atlikta dokumentų apžiūra. Dokumentai paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir padarytos kopijos: 1. Kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos L. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo nurodytas grynųjų pinigų sumas: 2017-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 49500 Eur; 2017-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini) – 146549,83 Eur; 2017-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini) – 304886,77 Eur; 2017-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini) – 315,200 Eur; 2017-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini) – 92050 Eur; 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – 35 000 Eur; 2017-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini) –115000 Eur; 2017-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) – 113000 Eur. 2. Kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos S. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo nurodytas grynųjų pinigų sumas: 2017-07-20 Nr. (duomenys neskelbtini) – 140 500 Eur. 3. L. P. ir S. J. deklaruoti grynieji pinigai (7 t., b. l. 145-167).

Prie bylos pridėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (7 t., b. l. 168-193).

2020-10-26 kreiptasi į nacionalinį Interpolo biurą tikslu nustatyti informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų CMR nustatyta, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ gabeno prekes į Latviją įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. vasario mėnesį gautas atsakymas, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota 2011-06-24 Maskvoje ir vykdo savo veiklą nuo 2016-02-20. Rusijos Pilietis L. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius nuo 2014-05-06 iki 2015-08-04. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Šios įmonės adresas yra nežinomas. Nustatyti juridinį asmenį LLC „(duomenys neskelbtini)“ neįmanoma nežinant jo mokesčių mokėtojo numerio (TIN), nes juridinių asmenų unifikuotame registre yra daugiau kaip 500 juridinių asmenų pavadinimu „(duomenys neskelbtini), registruotų Maskvos rajone. Informacijos apie asmenį S. Y., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatyta (8 t., b. l. 1-3).

Interpolo Britų Mergelių salų nacionalinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. sausio 4 d. buvo įregistruota kaip verslo įmonė Mergelių salose. 2019 m. lapkričio 1 d. buvo pašalinta iš įmonių registro dėl metinių mokesčių nemokėjimo. Įmonė registruota veikla laivybos ir transporto verslo veiklą Rusijoje. Direktorius ir akcininkas yra K. E., kurio adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkė nurodyta S. B., Maskva, tačiau įmonė jokio turto neturi, banko sąskaitų nenustatyta (8 t., b. l. 4-12).

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informavo, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu muitinės procedūrų neužfiksuota (8 t., b. l. 13-15).