Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. atstovės advokatės J. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į posėdį neatvyko pareiškėja ir jos atstovė bei suinteresuoto asmens atstovas, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, kitos bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir Z. P. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu Z. P. pardavė, o pareiškėja už sutartą sumą nupirko rąstų gyvenamąjį namą su mansarda, dviem verandomis, plane pažymėtą indeksu 1A 1m, turintį 125,84 kv. bendro ir 83,67 kv. m. gyvenamojo ploto, lentų viralinę 2J 1m, plytų tvartą 3J 1p, plytų rūsį 4J 1p, lentų daržinę 5J 1 m) ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) Sutartis patvirtinta Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad už parduotą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Z. P. prieš sudarant sutartį, gavo iš pirkėjos 5 000 litų. Be to, sutartyje nurodyta, jog remiantis CK 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota VĮ „RIPPB“ Klaipėdos filiale.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normas, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą teismas galėjo atstatyti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001-07-01, kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta realiai, ji nebuvo apsimestinė, sutartis patvirtinta notaro. Kaip matyti iš sutarties turinio bei pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėja pardavėjai (Z. P.) sumokėjo įsigyto turto kainą prieš sudarant minėtą turto įsigijimo sutartį. Minėtas turtas buvo perduotas pareiškėjai, ji jį faktiškai valdo ir juo naudojasi nuo sutarties sudarymo momento iki šiol, jį prižiūri, moka mokesčius, be to, visą laikotarpį nuo pat sutarties sudarymo niekas neginčijo pareiškėjos teisių į nupirktą turtą.

Pareiškime nurodoma, kad sutartis per nustatytą terminą įregistruota nebuvo, nes pareiškėja dėl teisinio neišprusimo nesuprato, kad ji turėjo įregistruoti sutartį, manė, kad tai notaro pareiga ir jis tą padarys, jai nebuvo išaiškinta, kad ji tai turi padaryti. Atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas aplinkybes, nustatytus faktus, teismas daro išvada, jog yra pagrindas pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Be to, nors pareiškime nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio. Taip pat nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad termino atnaujinimas sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu draudimas užregistruoti pareiškėjos vardu labai seniai jos įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį nuo pat įgijimo valdo ir naudoja kaip savo, teismo vertinimu, neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principų.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškimas tenkintinas ir praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. L., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, sudarytai (duomenys neskelbtini) tarp Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.