Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

bankrutavusios R. N. individualios įmonės bankroto administratoriaus MB „Administratorė“ įgaliotam asmeniui J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nukreiptas bankroto administravimo išlaidų bei piniginių sumų, reikalingų bankrutavusios R. N. individualios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, išieškojimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankrutavusios R. N. IĮ bankroto administratorius MB „Administratorė“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą prašydamas nukreipti bankroto administravimo išlaidų bei pinigų sumų, reikalingų bankrutavusios R. N. IĮ kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, išieškojimą į bankrutavusios R. N. IĮ savininko R. N. turimą turtą, įskaitant gaunamas pajamas iš darbo santykių. Bankroto administratorius nurodė, kad nėra jokių galimybių iš įmonės turto apmokėti teismo ir administravimo išlaidų bei tenkinti įmonės kreditorių reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad R. N. atsisakė galimybės sudaryti taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Dėl ginčo esmės

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos atsakomybės subjektas, todėl už jos prievoles kreditoriams atsako savininkas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi R. N. IĮ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi R. N. IĮ pripažinta bankrutavusia įmone. Bankrutavusi R. N. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Bankroto administratorius nurodė, kad bankrutavusios R. N. IĮ savininkas R. N. jokių įmonės dokumentų ar turto neperdavė. R. N. su pranešimu kreipėsi į bankroto administratorių, kuriame nurodė, kad R. N. IĮ veikla nutraukta 1995 m. ir jokio turto, jokių išlikusių dokumentų, susijusių su įmonės veikla, savininkas neturi. Pažymėjo, kad įmonėje niekada nebuvo samdomų darbuotojų, ji neturi nei kreditorių, nei debitorių, taip pat nėra galiojančių sutarčių, kurių terminas būtų pasibaigęs, steigimo dokumentai nėra išlikę. Per paskutinius 20 metų nebuvo jokių bankinių operacijų, kasos operacijų, pirkimų grynais pinigais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra jokių galimybių iš R. N. IĮ turto apmokėti teismo ir administravimo išlaidų bei tenkinti įmonės kreditorių reikalavimų.Bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. kovo 2 d. pranešimu informavo bankrutavusios R. N. IĮ savininką apie numatytą galimybę sudaryti taikos sutartį prieš kreipiantis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turtą, tačiau įmonės savininkas R. N. atsisakė šios galimybės.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog bankrutavusi R. N. IĮ neturi jokių lėšų ar turto patirtoms administravimo išlaidoms apmokėti bei padengti bankrutavusios R. N. IĮ kreditorių finansinius reikalavimus, nutarė, kad minėtos išlaidos pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį turi būti išieškomos iš bankrutavusios R. N. IĮ savininko, t. y. atsakovo, turto. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, numatančiu neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų atsakomybę, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų apie taikos sutarties sudarymą, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė nukreipti išieškojimą į bankrutavusios R. N. IĮ savininko R. N. turtą.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, bankroto administratoriaus MB „Administratorė“ prašymu bei 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi, todėl tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį dėl procesinių teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas žodinio posėdžio metu siekiant sudaryti galimybę tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, suteikė apeliantui galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, teismo priimta nutartimi, pateikti žodinius paaiškinimus ir atsikirtimus. Apeliantas su atskiruoju skundu ir teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų ar motyvų, paneigiančių apelianto neribotą civilinę atsakomybę ar pagrindą, kodėl bankroto administravimo išlaidų bei pinigų sumų, reikalingų padengti bankrutavusios R. N. IĮ kreditorių finansiniams reikalavimams, išieškojimas iš atsakovo turimo turto, yra nepagrįstas. Apeliantas iš esmės sutinka su teismo priimta nutartimi, tačiau prašo iš nutarties rezoliucinės dalies pašalinti frazę „įskaitant gaunamas pajamas iš darbo santykių“. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šį apelianto prašymą, pažymėdamas, kad įstatymas numato tik išieškojimo nukreipimą į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą, todėl nutartyje nurodytas turto detalizavimas nėra būtinas. Išieškojimas iš darbo užmokesčio vykdomas bendrais pagrindais.Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį naikinti, tačiau atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis tikslintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį iš esmės nepakeistą.