Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2011-04-08 · Byla Nr. N-444-2893-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-444-2893-11
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00313-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Advokatai
Žilvinas Mišeikis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2893/2011Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00313-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo R. R., atstovaujamo advokato Žilvino Mišeikio, apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. balandžio 27 d. R. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 26 d., apie 21.00 val., Pasvalio rajone, Kiemėnų kaime, K. Š. gyvenamojo namo kieme, vairuodamas automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir atsitrenkė į kieme stovėjusią tvorą ir šašlykinę bei jas apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231.2, 232 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pasvalio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė R. R. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą: 3 300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad R. R. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Teismas, ištyręs rašytinę administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, paaiškinimus, eismo įvykio schemą, fotolenteles, transporto priemonės apžiūros aktą), padarė išvadą, kad 2009 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. eismo įvykį Pasvalio rajone, Kiemėnų kaime, K. Š. gyvenamojo namo kieme, sukėlė R. R. vairuojamas automobilis. Teismas pažymėjo, kad liudytojos K. D. parodymais paneigta R. R. nurodyta aplinkybė, kad jis 2009 m. gruodžio 26 d. ginčo automobilio nevairavo. Teismas nurodė, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. B. ir L. D. patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 26 d. vakare, gavę pranešimą iš V. D., ieškojo R. R., važinėjančio automobiliu VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad užkirstų kelią galimam eismo įvykiui, tuo metu gavo pranešimą apie ginčo eismo įvykį. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų K. Š. ir R. Š., kurie kategoriškai teigė, kad eismo įvykį sukėlusį automobilį vairavo R. R., parodymais.

II.

Nesutikdamas su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimu, R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad 2010 m. balandžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi yra netikslus, t. y. jame netiksliai nurodyta tariamo pažeidimo padarymo vieta. Taip pat pažymi, jog protokole nėra nurodyta, kada ir kokiu būdu R. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra užfiksuota, iš kokio eismo įvykio buvo pasišalinta, taip pat nenurodyta (kaip ir skundžiamame teismo nutarime), ar tokie R. R. veiksmai buvo atlikti tyčia (sąmoningai). Todėl mano, kad tai leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra netikslus ir neišsamus. Apeliantas teigia, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Paaiškina, kad tariamas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2009 m. gruodžio 26 d., todėl vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda pažeidėjui turėjo būti paskirta iki 2010 m. birželio 26 d., tačiau administracinė nuobauda R. R. buvo paskirta Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. priimtu nutarimu. Apeliantas abejoja Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2010 m. gruodžio 26 d., teisėtumu. Pažymi, kad 2010 m. liepos 10 d. buvo leista susipažinti su visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tačiau minėtos nutarties bylos medžiagoje tuo metu (2010 m. liepos 10 d.) nebuvo, ji administracinio teisės pažeidimo byloje atsirado jau po 2010 m. liepos 10 d. Pažymi, jog ant minėtos nutarties, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, buvo uždėtas teismo spaudas, patvirtinantis, jog 2010 m. birželio 23 d. nutartis teisme gauta ir užregistruota 2010 m. liepos 21 d. (atkreipia dėmesį į tai, jog ši nutartis nebuvo rasta elektroninėje teismo duomenų bazėje). Todėl mano, kad nurodytos aplinkybės kelia itin didelių abejonių dėl tokios teismo nutarties, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje iki 2010 m. gruodžio 26 d., pagrįstumo ir teisėtumo. Teigia, jog dėl akivaizdaus 2010 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo neteisėtumo, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo šioje administracinėje byloje terminui, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta. Apeliantas taip pat teigia, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje faktiškai nebuvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Paaiškina, kad nebuvo neabejotinai nustatyta, jog eismo įvykį 2009 m. gruodžio 26 d. sukėlė būtent jis, kadangi nė vienas iš liudytojų nematė, kas vairavo automobilį įvykio metu. Taip pat pažymi, jog nebuvo nustatyta, jog pažeidimas padarytas būtent R. R. priklausančiu automobiliu. Tai, kad minėti liudytojai matė, jog automobilis buvo su užrašu ,,Oksalis“ (koks yra automobilio valstybinis numeris, nė vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti), atsižvelgiant į minėtos įmonės parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje bei tikimybę, jog su tokiu užrašu Lietuvoje važinėja ne vienas automobilis, nereiškia, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas būtent apeliantui priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu. Taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje neanalizuota pažeidėjo kaltės forma. Nurodo, kad siekiant nustatyti, ar jo veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, kad būtent jo vairuotas automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Paaiškina, kad teismas nesiaiškino ir netyrė ne tik to, ar būtent jo vairuojamas automobilis ir būtent jam priklausantis automobilis padarė atitinkamą pažeidimą, bet netyrė ir to, ar pažeidimas buvo padarytas (pasišalinta iš įvykio vietos) tyčia ir sąmoningai, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė kaltės formos, kuri yra vienas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. R. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas neigia sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Vienu iš pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumo pagrindu apeliantas R. R. įvardija tai, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pažeidimai, dėl kurių yra kaltinamas R. R., padaryti 2009 m. gruodžio 26 d. Taigi, remiantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2010 m. birželio 26 d., tačiau Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas 2010 m. spalio 29 d., t. y. pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui.

Byloje yra 2010 m. birželio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nutarta ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti vieneriems metams – t. y. iki 2010 m. gruodžio 26 d. (b. l. 36). Tačiau apeliantas abejoja šios nutarties teisėtumu teigdamas, kad 2010 m. liepos 10 d. susipažįstant su visa bylos medžiaga, šios nutarties byloje nebuvo. Nustatyta, kad dėl šios nutarties R. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą (b. l. 57–59), tačiau jį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (b. l. 63–64) buvo atsisakyta priimti nurodžius, kad šis procesinis dokumentas apeliaciniu skundu neskundžiamas. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo galės būti nurodomi pateikiant apeliacinį skundą dėl nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl nagrinėdama R. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo, teisėjų kolegija vertins ir 2010 m. birželio 23 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

ATPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. ATPK 249 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Tačiau ATPK detaliai nereglamentuoja, kokia tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo ir koks procesinis sprendimas yra priimamas nutarus pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs taisyklę, kurios laikosi nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas – kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 straipsnyje nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Įstatymai neįpareigoja termino pratęsimo klausimą svarstyti teismo posėdyje ir į tokį teismo posėdį kviesti proceso dalyvius, tačiau apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą turi būti pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui. (publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, P. 317, 2007 m. kovo 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N1-624/2007, 2010 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-3619/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N556-594/2008, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2947/2010).

Apibendrindama išdėstytas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylą tirianti ar nagrinėjanti institucija (šiuo atveju apylinkės teismas) procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo gali priimti bet kuriuo metu iki ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų pasibaigimo dienos. Vertinant 2010 m. birželio 23 d. nutartį šiuo požiūriu, darytina išvada, kad nurodytą dieną pirmosios instancijos teismas turėjo teisę tokią nutartį priimti, kadangi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas administracinei nuobaudai paskirti dar nebuvo pasibaigęs (baigėsi 2010 m. birželio 26 d.). Tačiau šioje byloje keliamas klausimas, ar iš tiesų nutartis pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimta dar šiam terminui nepasibaigus.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių dėl nutarties, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, priėmimo datos. Visų pirma, spaudas ant 2010 m. birželio 23 d. nutarties patvirtina, kad Pasvalio rajono apylinkės teisme ši nutartis buvo gauta (pateikta į administracinio teisės pažeidimo bylą) praėjus beveik mėnesiui nuo jos priėmimo – t. y. 2010 m. liepos 21 d. (b. l. 36). Teismo posėdžių sekretorė E. K. kitoje nutarties pusėje taip pat nurodė, kad ji šią nutartį gavo 2010 m. liepos 21 d. Iš 2010 m. liepos 27 d. teismo posėdžių sekretorės E. K. paaiškinimo taip pat matyti, kad jai 2010 m. birželio 23 d. nutartį bylą nagrinėjusi teisėja padavė 2010 m. liepos 21 d. po pietų ir nurodė įsiūti į bylą toje vietoje, kurioje ji turi būti. Teismo posėdžių sekretorė paaiškino, kad prieš įsiūdama nutartį į bylą, ji turėjo bylą išardyti, kad galėtų nutartį byloje įsiūti procesinių dokumentų datos chronologine tvarka, todėl iš naujo sunumeravo bylos lapus. Šiuos paaiškinimus teismo posėdžių sekretorė patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje esanti 2010 m. birželio 23 d. nutarties elektroninė versija buvo sukurta 2010 m. rugpjūčio 19 d.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmasis teismo posėdis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje (Nr. A2.6-386-205/2010) buvo paskirtas 2010 m. gegužės 3 d., 14 val. (b. l. 2–3). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010 m. gegužės 3 d., 14 val., paskirtas teismo posėdis neįvyko, nes neatvyko administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Iš 2010 m. gegužės 3 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorės E. K. rašto Nr. IR-765-3.28.(A2.6.-386-205) (b. l. 31) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kitas teismo posėdis administracinėje byloje buvo paskirtas 2010 m. gegužės 12 d., 8.30 val. Iš 2010 m. gegužės 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorės E. K. pranešimo (b. l. 33) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2010 m. gegužės 12 d., 8.30 val. turėjęs įvykti teismo posėdis neįvyko dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ligos. Iš 2010 m. birželio 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorės E. K. rašto Nr. IR-980-3.28.(A2.6.-386-205) (b. l. 35) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kitas teismo posėdis administracinėje byloje buvo paskirtas 2010 m. liepos 21 d., 15.30 val. – t. y. jau po to, kai turėjo sueiti administracinės nuobaudos paskyrimo terminas (2010 m. birželio 26 d.). Tuo tarpu Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų sistemoje yra pažymėta, kad 2010 m. birželio 23 d. vyko posėdis (nutarimo/nutarties priėmimas/paskelbimas) ir šio Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų sistemoje pažymėto įvykio skiltyje yra pridėta 2010 m. birželio 23 d. nutartis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonių dėl nutarties pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nepašalino ir šią nutartį priėmusios teisėjos paaiškinimai: 2010 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime teisėja nurodė, kad nutartį priėmė 2010 m. birželio 23 d. prieš išeidama atostogauti ir ją paliko ant darbo stalo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo reikalavimų, visi procesiniai veiksmai turi būti atliekami tik griežtai laikantis įstatymų. Pažymėtina, kad šiuo atveju, kai nutarties dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priėmimo procedūra nėra detaliai reglamentuota ATPK, yra labai svarbu, kad nebūtų jokių pagrįstų ir nepašalintų abejonių dėl tokio procesinio veiksmo teisėtumo. Tačiau nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos abejonės, kurias patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, nebuvo pašalintos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Vadovaudamasi nurodytu teisės principu, teisėjų kolegija visas abejones dėl 2010 m. birželio 23 d. nutarties pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priėmimo datos vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir nutaria panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ATPK 250 str. 7 p.).

Taip pat pažymėtina, jog nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju teisiškai nebereikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. K. pateikė prašymą kompensuoti kelionės išlaidas – 181,69 Lt, kurias jį patyrė atvykdama iš Pasvalio į Vilnių, į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos pateiktus įrodymus ir vadovaudamasi ATPK 279 straipsniu, daro išvadą, kad liudytojos prašymas tenkintinas iš dalies.

ATPK 279 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad liudytojams kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 279 straipsnio 2 dalis). Šio teisės normos 4 dalyje nustatyta, kad išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos 5 punkte nustatyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos kompensuojamos, dienpinigiai mokami pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17.3 punkte nustatyta, kad atlyginamos kelionės į komandiruotės vietovę (vietoves) ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, transporto išlaidos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 buvo patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika.

Kartu su prašymu kompensuoti kelionės išlaidas liudytoja pateikė UAB „Lukoil Baltija“ kvitą, kuris patvirtina, kad 2011 m. balandžio 4 d. Pasvalio mieste esančioje degalinėje buvo įsigyta 40,02 l benzino, už kurį buvo sumokėta 181,69 Lt. Nustatyta, kad į teimą liudytoja vyko savo automobiliu Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudojamas kuras – benzinas, variklio darbinis tūris litrais – 1,587. Nustatyta, kad atstumas tarp Vilniaus ir Pasvalio yra 182 km (364 km pirmyn ir atgal). Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir vadovaujantis Automobilių kuro normų nustatymo metodika, apskaičiuota, kad kuro sąnaudos iš Pasvalio į Vilnių bei atgal, yra 123,62 Lt, todėl ši suma ir atlygintina liudytojai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytoja kelionėje iš Pasvalio į Vilnių ir atgal patyrė 123,62 Lt kelionės išlaidas, todėl nutaria šią sumą kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R., atstovaujamo advokato Žilvino Mišeikio, apeliacinį skundą tenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Liudytojos E. K. prašymą dėl kelionės išlaidų kompensavimo tenkinti iš dalies.

Kompensuoti liudytojai E. K. 123,62 Lt (šimtą dvidešimt tris litus, 62 ct) kelionės išlaidų, šią sumą išmokant iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biudžeto į E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbak“, banko kodas 7300.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius