- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- ATP-1170-785/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04878-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) specialistas V. D. 2014 m. birželio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2014-02-27, 14.50 val., (duomenys neskelbtini), A. P., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtinI)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas aikštelėje kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Padaręs turtinę žalą bei neesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu pripažino A. P. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. ir paskyrė už ATPK 127 str. 2 d. – 100 litų baudą, už ATPK 130 str. 1 d. – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
A. P., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis pažeidimų nepadarė, jokio automobilio išvažiuodamas iš aikštelės nekliudė, eismo įvykio nepadarė. Aikštelėje buvo konfliktas su žmonėmis, kuries jam užstojo kelią ir nenorėjo jo praleisti, tačiau jokio pokalbio apie tai, kad jis kliudė automobilį nebuvo. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus, aiškiai nepasisakė kuo vieni ar kiti įrodymai yra reikšmingi, ar įrodo, kad jis kaip vairuotojas suvokė ar žinojo apie vairuojamo automobilio atsitrenkimą į kitą transporto priemonę, vadovavosi prielaidomis. Jau pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad jokio automobilio nekliudė, negirdėjo ir nejuto, kad būtų buvęs kontaktas. Tai patvirtino ir liudytoja B. P. Tuo tarpu liudytojų L. R. ir G. R. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o tai kelia abejones dėl jų tikslumo.
Apeliantas skunde pažymi, kad iš pradžių tas pats Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistas V. D. nustatė, kad apžiūrėjus automobilius, apgadinimai ant abiejų automobilių nesutapo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta, jog A. P. automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau dėl neaiškų kokių naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo atnaujinta. Buvo raštu apklausti liudytojai L. R. ir G. R., kurie nurodė, kad A. P. vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį dešine priekine dalimi, iš fotonuotraukos jie atpažino A. P. kaip asmenį, vairavusį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Liudytojai nurodė, kad automobilių kontaktas buvo, tačiau, kaip patys paaiškino, paties susidūrimo momento jie nematė. Tai leidžia daryti išvadą, kad objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl automobilių susidūrimo byloje nėra nustatyta. Apeliantas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik esant pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltę turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes jis gyvena su garbaus amžiaus mama, kuri turi daug sveikatos problemų ir jai dažnai tenka lankytis pas medikus ne tik Ariogaloje, bet ir Kauno klinikose. Nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas neleidžia jam tenkinti būtinųjų poreikių ir pažeidžia jo teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. P. skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktą A. P. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) ir pan.) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. P., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. P. padarė jam inkriminuotus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas galutine subendrinta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nors A. P. neprisipažino, kad jis kliudė savo automobiliu kitą automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Kaip matyti iš jo duotų paaiškinimų, jis nurodė, kad eismo įvykio metu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno klinikų. Jį, kaip asmenį, vairavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažino liudytojai L. R. ir G. R. (b.l. 15,16) Apklausti teismo posėdžio metu šie liudytojai taip pat nurodė, kad matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje A. P. sunkiai manevravo, sustojo prie jų automobilio ir pats pasakė, kad kliudė kitą automobilį, paklausė ką jam daryti. Jie atsakė, kad kviestų policiją, tačiau vairuotojas sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo. L. R. užsirašė automobilio duomenis ir juos perdavė nukentėjusio automobilio savininkei S. R. (b.l. 59-60). Pastaroji patvirtino, kad atėjusi į automobilių stovėjimo aikštelę rado liudytoją, kuri nurodė, kad į S. R. automobilį įvažiavo kitas automobilis, o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Jos automobiliui buvo nubrauktas priekinis bamperis (b.l. 59). Tai patvirtina byloje esanti eismo įvykio schema ir fotonuotraukos (b.l. 7, 29). Liudytojas V. D. nurodė, kad pirminio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrėjimo metu nebuvo apžiūrėtas automobilio priekinis bamperis, o apklausus liudytojus L. R. ir G. R. paaiškėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ kitą automobilį „(duomenys neskelbtini) kliudė priekine dešine puse, todėl buvo atnaujintas bylos tyrimas, papildomai apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, ir buvo nustatyta vieta, kuria buvo padarytas apgadinimas, ką patvirtina fotonuotraukos (b.l. 24-28, 67-68).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tikėti apelianto argumentais apie tai, kad jis negirdėjo ir nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Teismas tokius argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmesta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad byloje esančių liudytojų L. R. ir G. R. duotų parodymų objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog jie turėtų kažkokį suinteresuotumą ar būtų šališki ir siektų duoti melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus, eismo įvykio vietos schemą automobilių fotonuotraukas, nutarimą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad A. P. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas aikštelėje kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, neesant nukentėjusio asmens nekvietė policijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Jo kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.