- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-351-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00999-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- L. Z.
- Ieškovas
- S. Z.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovui L. Z. dėl turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir jo dalies turte nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti, kad jam sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių pastatų unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 0,0841 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų A. Z. vardu.
2. Ieškovas nurodė, kad metus iki santuokos draugavo su A. Z. (buvusia Z.), o santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais apsigyveno pas sutuoktinę. Nurodė, kad namo gyvenamasis plotas yra 65 kv. m., o bendras 93 kv. m. Pastatas vieno aukšto. Namas buvo pastatytas, bet ne visai įrengtas, buvo įrengta tik viena pusė – virtuvė, du kambariukai ir pagalbinės patalpos, o kita namo pusė buvo neįrengta, tik apkalta kartoniniu popieriumi. Namo pusėje, kuri buvo įrengta, jam gyvenant santuokoje buvo nupirktas katilas ir sutvarkyti peršalę radiatoriai, antroje namo pusėje sudėtos grindys, išdažyta, neapšiltintas iš viršaus. Reikėjo tvarkyti kiemą, pakelti žemės sklypą, nes buvo žema vieta, vėliau buvo tvarkoma kita negyvenama namo pusė. Nurodė, kad cementas buvo pirktas namo koridoriaus grindims išlieti. Name sanitarinis mazgas nėra įvestas, o nuotekas įvedė savivaldybė. Iš viso name buvo keturi kambariai ir virtuvė, bet tą pusę, kur negyvenama, atsakovas persidarė, įsirengė kaminą, virtuvę ir vieną kambarį, kur gyveno. Po teismo sprendimo Z. buvusiam sutuoktiniui (Z.) jis sumokėjo 1500,00 rublių, tačiau pateikti įrodymų negali. Tuo metu buvo gaunami dokumentai buvusio Z. sutuoktinio vardu, nors jis jau buvo vedęs A. Z., todėl sutarė su sutuoktine susitvarkyti dokumentus ir 1987 m. jis pats davė sutuoktinei minėtus pinigus, kad ji sumokėtų buvusiam sutuoktiniui. Dėl namo užbaigimo dokumentus tvarkė sutuoktinė, visas namas pabaigtas įrengti maždaug 1989 metais. Patikslino, kad priduodant namą komisijai name buvo viskas įrengta, aplinka buvo sutvarkyta. Žemėje prie pastato nieko nebuvo, kaupdavosi vanduo, žemės sklypą tvarkė jis su brolio pagalba. Ūkinis pastatas pastatytas po 1987 m., jame laikė gyvulius. Negali atsakyti, kodėl ūkinio pastato statybos pabaigos metai 1975 m., nes neturi dokumentų. Toje vietoje buvo pelkė, buvo vežtos žemės ir statyta nuo pamatų. Patikslino, kad ūkinį pastatą statė pats savarankiškai, kartais padėdavo brolis. Žemės sklypas buvo suteiktas A. Z. už investicinius čekius taupomojoje kasoje, mokėjo mokesčius per mėnesį 18 rublių. Kai susituokė su Z., namas buvo nepriduotas. 1987 m. sutvarkė namo dokumentus, tada pradėjo statyti ūkinį pastatą. Jam atėjus gyventi pas A., name buvo stogas, langai, durys. Dalis namo iš vidaus buvo įrengta, dalis ne. Jis pabaigė įrengti, nes turėjo lėšų. Be jo pagalbos namas būtų pradėjęs irti. Jo nuomone, pusė namo vertės sukurta jo darbu ir lėšomis. Ūkiniai pastatai yra jo statyba. Biudžetas su sutuoktine buvo bendras.
3. Atsakovas L. Z. su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad S. Z. neprisidėjo prie namo statybos, nes kai tėvas su mama išsiskyrė, tik antra namo pusė buvo neįrengta. Namas kaip stovėjo nuo pastatymo, taip ir dabar atrodo, jis išvis jo neremontavo, išskyrus kitą pusę, kurioje gyvena. Negali pasakyti, kada tėvai išsiskyrė, nes dar buvo kūdikis. Pirmą kartą nagrinėjant bylą jis neginčijo dėl ūkinio pastatų ir kitų inžinerinių statinių ir neprieštarauja dėl šių statinių dalių nustatymo ieškovui. Prieštarauja dėl gyvenamojo namo, sutiktų, kad jam priklausytų viena trečioji dalis. Tokia dalis ieškovui buvo siūlyta, tačiau jis nesutiko. Nurodė, kad namą statė tėvai, seneliai, kada atėjo ieškovas gyventi pas motiną, namas jau stovėjo, buvo uždengtas stogas, pastatytos sienos ir įdėti langai. Pusėje, kurioje gyveno, buvo elektra, šildymas, šildė visą namą, net ir toje dalyje, kur negyveno. Po skyrybų tame name jis gyveno kartu su mama, kada atėjo gyventi ieškovas - neprisimena, nes buvo dar mažas. Negali pasakyti, kiek laiko kartu gyveno ieškovas su mama iki santuokos. Negali tiksliai pasakyti, ar ieškovas prisidėjo prie žemės sklypo tvarkymo, žemių vežimo, balos užpylimo, negali pasakyti, kas vykdė statybas. Jis taip pat negali patvirtinti, ar ieškovas apskardino palanges, stogą, įrengė lietvamzdžius, nežino, kada tiksliai buvo atlikti darbai žemės sklype. Vietoje ūkinio pastato buvo loma, o priekyje buvo daržas, kurį mama sodino. Po santuokos ieškovas neprižiūrėjo ūkio ir pastatų, viskuo rūpinosi mama, kuri dirbo keliuose darbuose, turėjo pagrindinį darbą ir dirbo antraeilėse pareigose, pinigų niekada namuose nebuvo. Ieškovas neprisidėjo prie statybų, nes nieko nedirbo, o darbus atliko samdomi žmonės, kuriems mokėjo mama, savo pinigus ieškovas pragerdavo arba iš mamos atimdavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: pripažino, kad ieškovui S. Z. sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), priklauso: 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad ieškovui S. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), priklauso: 1/4 dalis 0,0841 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad 1987 m. sausio 14 d. teismo sprendimas, taip pat papildomai pateikti įrodymai, t. y. įrašai apie pratęstą statybos leidimą iki 1988 m. birželio 1 d.; 1988 m. lapkričio 23 d. išvada, kad Namų valdyba Joniškio mieste pripažįsta valdymo teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą Z. A.; 1989 m. gruodžio 11 d. aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui, kuriuo valstybinė komisija nutarė priimti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), eksploatacijon, patvirtina, kad gyvenamojo namo statyba buvo baigta ieškovui ir jo sutuoktinei A. Z. gyvenant santuokoje.
6. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje labiau yra tikėtina, jog ieškovas S. Z. iki 1983 metų, dirbdamas (duomenys neskelbtini), bei vėliau, dirbdamas dviejuose darbuose, galėjo turėti asmeninių lėšų sumokėti iš jo sutuoktinės priteistą 1500,00 rublių kompensaciją už 1/5 dalį ginčo gyvenamojo namo. 1987 m. sausio 14 d. teismo sprendime yra nurodyta, kad nebaigto statyti ginčo gyvenamojo namo vertė yra 5661,01 rublių, o 1/5 ginčo gyvenamojo namo dalis buvo įvertina 1500,00 rublių, todėl laikytina, kad ieškovas sumokėdamas šią pinigų sumą už A. Z. savo lėšomis, t. y. 26,50 procento viso nebaigto statyti gyvenamojo namo vertės, prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo dalies įgijimo savo asmeninėmis lėšomis.
7. Teismas sprendė, jog byloje esantys įrašai dėl leidimo statybos darbams pratęsimo patvirtina, kad gyvenamasis namas iki 1987 m. rugpjūčio 10 d., kuomet padarytas pirmas įrašas dėl leidimo statybai pratęsimo, nebuvo užbaigtas, todėl tikėtina, jog 1987 m. rugsėjo 16 d. ieškovo įgyti 1200 kg cemento buvo skirti būtent gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui, kaip ir nurodė pats ieškovas. Byloje nustatytos aplinkybės, liudytojo parodymai patvirtina, kad tiek pats ieškovas, tiek ir jo brolis savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo įrengimo, be to, kaip ir minėta, ieškovas prie namo įrengimo prisidėjo ne tik savo asmeninėmis lėšomis, sumokėdamas kompensaciją, bet turtas buvo pagerintas ir bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieškovo darbu.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, sumokėdamas kompensaciją, prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo turto įgijimo, be to bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo pagerinimo, santuokos metu buvo užbaigta gyvenamojo namo statyba, gyvenamasis namas perduotas eksploatuoti, ieškovas gyvena ginčo gyvenamajame name nuo 1985 metų, išlaiko jį, moka mokesčius, kas sudaro pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį asmenine nuosavybės teise ginčo gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių S. Z. ir A. Z. nuosavybe.
9. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas buvo nupirktas už 56,79 Lt (valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis). Šios aplinkybės teismui patvirtina, kad nors ginčo žemės sklypas įgytas 1995 m. ieškovo santuokos su A. Z. metu, nelaikytina, kad žemės sklypas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiejų sutuoktinių, nes žemės sklypas buvo suteiktas J. Z., o paliktas naudoti A. Z..
10. Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovas kartu su mirusia sutuoktine vedė bendrą ūkį, abu dirbo, gavo darbo užmokestį, pabaigė įrengti gyvenamąjį namą, tvarkė žemės sklypą ir pastatė žemės sklype keturis ūkinės paskirties pastatus. Teismas vertino, kad papildomų ūkinės paskirties pastatų pastatymas žemės sklype neabejotinai pakėlė žemės sklypo vertę, dėl atliktų darbų galėjo padidėti jo paklausa rinkoje. Sutuoktiniai kartu gyveno siejami bendro tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti turimą turtą, dėl ko bendromis pastangomis bei lėšomis jį tvarkė, naudojo ir valdė. Vykdomo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų tikslas taip pat buvo bendras, atliktas siekiant, kad šeima turėtų tinkamas sąlygas gyventi kartu ir auginti vaiką. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nebuvo išlaikomas, santuokoje gyvenant prisidėjo tiek asmeninėmis, tiek bendromis lėšomis prie bendro vedamo ūkio ir turto pagerinimo, todėl ieškovo indėlis į bendro turto sukūrimą ar pagerinimą yra pagrįstas ir nekelia teismui abejonių.
11. Teismas sprendė, kad ieškovo ir jo mirusios sutuoktinės santuokos metu ginčo žemės sklypas buvo pagerintas ieškovo darbu ir jo lėšomis tiek išlyginant žemės sklypą, kad nesikauptų vanduo, tiek ir pastatant ten ūkinės paskirties pastatus, dėl ko užstatyta teritorija žemės sklype padidėjo, taip pat ir pripažinus, kad ieškovui sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., priklauso tiek gyvenamojo namo, tiek ir jo priklausinių dalys, pripažintina, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės su A. Z. teise priklauso ¼ dalis 0,0841 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu atsakovas L. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ 0,0841 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba panaikinti 2022 m. kovo 31 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti ieškinį, priteisiant ieškovui S. Z. kompensaciją už ½ pagalbinių pastatų (dviejų ūkinių pastatų, viralinės, garažo, kiemo statinių), o kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovas teigė, jog 1 500,00 rublių kompensaciją J. Z. sumokėjo jis iš savo asmeninių lėšų, tačiau nors atsakovas, neturėdamas dokumentinių įrodymų, kad kompensaciją iš savo asmeninių lėšų sumokėjo jo motina, šios aplinkybės neginčijo, ieškovas jokių įrodymų apie turėtas asmenines lėšas bei kompensacijos J. Z. sumokėjimą į bylą taip pat nepateikė.
12.2. Apeliantui žinoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau keltinas klausimas, ar teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė esant pakankamai patikimų įrodymų ieškovo pozicijai pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas į bylą nepateikė jokių pakvitavimų, duomenų apie turėtas santaupas, jų dydį, t. y. jokių objektyvių tiesioginių įrodymų, tik pats teigė, kad santaupų turėjo ir sumokėjo kompensaciją už sutuoktinę iš savo asmeninių lėšų. Kitaip tariant, teismas skundžiamame sprendime šią aplinkybę patvirtino remdamasis iš esmės vien paties ieškovo paaiškinimais.
12.3. Nesant objektyvių tiesioginių įrodymų apie tai, kad ieškovas apskritai santaupų turėjo, arba įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis ne tik galėjo, bet ir realiai sumokėjo J. Z. kompensaciją už namą, teismo išvados, kad ieškovas sumokėjo kompensaciją už sutuoktinę savo asmeninėmis lėšomis ir taip įgijo dalį nuosavybės teisės į namą, laikytinos nepagrįstomis ir nemotyvuotomis prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmosios instancijos teismas ne tik sprendė dėl kompensacijos sumokėjimo asmeninėmis ieškovo lėšomis, nesant objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, bet ir konstatavo, kad tokiu būdu ieškovas įgijo teisę į didesnę turto dalį, nei turėjo asmuo, kuriam kompensacija buvo mokama.
12.5. Vien fakto, kad ieškovas kažkiek prisidėjo prie namo pagerinimo (pakeitė šildymo įrenginį, vienoje namo dalyje sudėjo grindis, namą apskardino), kad gyveno, mokėjo mokesčius, kas apskritai negali sukurti nuosavybės teisės, nes mokesčius moka tiek nuomos, tiek panaudos pagrindais turtu besinaudojantys asmenys, nėra pakankama aplinkybė pripažinti A. Z. turtą bendra sutuoktinių nuosavybe.
12.6. Nagrinėjamoje byloje ieškovo įvardijami namo tvarkymo darbai, kuriuos jis nurodo kaip sukuriančiais bendrąją jungtinę jo ir atsakovo mamos nuosavybę, galėtų būti kvalifikuojami tik kaip paprastojo remonto darbai, o ne kaip turto pagerinimas iš esmės. Paprastojo remonto darbai nesudaro pagrindo taikyti CK 3.90 str. 1 d., todėl spręstina, kad teismas netinkamai aiškino (neaiškino) ir taikė nagrinėjamoje byloje aktualią teisės normą, ko pasekoje nepagrįstai ginčo gyvenamąjį namą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių S. Z. ir A. Z. nuosavybe (CPK 330 str.).
12.7. Nors ieškovo nurodyti darbai, atlikti gerinant namų valdą, kažkokia apimtimi didino žemės sklypo vertę, tačiau pirmosios instancijos teismas faktiškai nevertino ir nenustatė, ar dėl atliktų darbų galėjo padidėti jo paklausa rinkoje (dėl to teismas tik darė niekuo nepagrįstą prielaidą), kiek pakito sklypo vertė (atsižvelgiant išimtinai į pagerinimus, o ne padėties pasikeitimus rinkoje ar kitas objektyvias aplinkybes ). Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, remiantis vien tuo, kad ieškovas prisidėjo prie sklypo tvarkymo, kartu su atsakovo mama pastatė papildomų ūkio pastatų, pirmosios instancijos teismo išvados dėl dalies (¼) žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, negali būti laikomis tinkamai pagrįstomis, neatitinka teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų apie reikalingas nustatyti aplinkybes, įrodymų vertinimą.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovas S. Z. ir A. Z. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Iš Joniškio rajono liaudies teismo 1987 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1978 m. teismo sprendimu buvo nutraukta A. Z. santuoka su J. Z., o (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ištuoka Civilinės metrikacijos skyriuje ir išduotas ištuokos liudijimas. Sprendime konstatuota, kad buvę sutuoktiniai A. Z. ir J. Z. santuokos metu buvo pradėję statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., tačiau 1977 m., nutraukus šalims bendrą gyvenimą, A. Z. viena tęsė gyvenamojo namo statybą: atliko grindų, lubų įrengimo, tinko, dažymo, įstiklinimo, apskardinimo, krosnies statybos darbus. Namo statyba dar nebaigta, name gyvena A. Z. su šalių nepilnamečiu sūnumi (L. Z.). Joniškio rajono liaudies teismas 1987 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė A. Z. priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o J. Z. priteisti 1500,00 rublių piniginę kompensaciją už 1/5 dalį gyvenamojo namo iš A. Z., žemės sklypą, esantį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palikti naudotis A. Z..
17. Ieškovas S. Z. ir A. Z. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
18. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975 ir namų valdos priklausiniai - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1989, kiemo statiniai (šulinys, kiemo tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1975, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti A. Z. vardu pagal 1987 m. sausio 14 d. teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gruodžio 11 d. statinio priėmimo naudoti aktą, 1989 m. gruodžio 14 d. statybos inspektoriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), o 0,0841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas A. Z. vardu pagal 1995 m. gruodžio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
19. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškovas turėjo įrodyti, jog jis iš esmės pagerino gyvenamąjį namą ir žemės sklypą savo lėšomis ir darbu, kad dėl tokių pagerinimų iš esmės padidėjo jų vertė. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta pagerinto turto vertė, ieškovas neprašė skirti ekspertizės, kad būtu nustatyta ginčo turto vertė iki ir po pagerinimo. Ieškovas ginčo turto pagerinimą iš esmės įrodinėjo tuo, kad iš savo asmeninių lėšų sumokėjo A. Z. buvusiam sutuoktiniui 1500,00 rublių kompensaciją už 1/5 dalį gyvenamojo namo; pateikė cemento pirkimo dokumentus, kurie, pasak ieškovo įrodo, kad pirktas cementas buvo panaudotas namo statybai; liudytojų parodymais, kad ieškovas, tiek ir jo brolis savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo įrengimo, tvarkė žemės sklypą ir pakėlė jo vertę.
Dėl gyvenamojo namo pagerinimų kvalifikavimo
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, sumokėdamas kompensaciją, prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo turto įgijimo, be to, bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo pagerinimo, santuokos metu buvo užbaigta gyvenamojo namo statyba, gyvenamasis namas perduotas eksploatuoti, ieškovas gyvena ginčo gyvenamajame name nuo 1985 metų, išlaiko jį, moka mokesčius, tai sudaro pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį asmenine nuosavybės teise ginčo gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių S. Z. ir A. Z. nuosavybe. Teisėjų kolegija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į byla nepateikė jokių pakvitavimų, duomenų apie turėtas santaupas, jų dydį, t. y. jokių objektyvių tiesioginių įrodymų, kad jis santaupų turėjo ir sumokėjo kompensaciją už sutuoktinę iš savo asmeninių lėšų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas už savo sutuoktinę galimai atliko prievolę A. Z. buvusiam sutuoktiniui, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis įsigijo dalį ginčo namo ar pagerino ginčo namą iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo pateikti cemento pirkimo dokumentai taip pat neįrodo, kad pirktas cementas buvo panaudotas būtent ginčo namo statybai. Teisėjų kolegija dar kartą pakartoja, jog tokiuose bylose svarbiausia nustatyti pagerinto turto vertę, kad būtu nustatyta ginčo turto vertė iki pagerinimo ir po pagerinimo, nustatyti, ar pagerinimai yra esminiai. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo namas buvo pagerintas iš esmės ieškovo lėšomis ir darbu, kad dėl tokių pagerinimų iš esmės padidėjo jo vertė. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas asmenine nuosavybės teise ginčo gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių S. Z. ir A. Z. nuosavybe.
Dėl kitų statinių
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas sutinka su dalimi ieškinio dėl gyvenamojo namo priklausinių – ūkinių pastatų, viralinės, garažo ir kitų inžinerinių statinių, jog ieškovui priklauso ½ ūkio pastatų, tačiau pažymėtina, jog CK 4.12 - 4.14 straipsniuose įtvirtintos imperatyvios teisės normos, numatančios, kad tik pagrindiniai daiktai gali būti savarankiškais civilinių teisinių santykių objektais, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Negalint priteisti viso turto dalių natūra, turi būti sprendžiama dėl teisingos kompensacijos dydžio. Nagrinėjamu atveju nepripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių S. Z. ir A. Z. nuosavybe ginčo gyvenamojo namo, negalima nustatyti, kad ieškovui priklauso ½ gyvenamojo namo priklausinių. Šiuo atveju yra galimybė spręsti dėl kompensacijos priteisimo, tačiau ieškovui nepateikus įrodymų apie realią vertę kitų statinių, nėra galimybės nustatyti teisingą kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas turi teisę reikšti kitą ieškinį dėl kompensacijos priteisimo.
Dėl žemės sklypo
26. Ieškovas taip pat ieškiniu prašė nustatyti, kad jam sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., mirusia (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis 0,0841 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų A. Z. vardu. Ieškovas, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, įrodinėjo, kad turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų, sumokant už žemę kartu su A. Z. investiciniais čekiais. Tai pat nurodė, kad žemės sklypas buvo pelkėtoje vietoje, todėl prieš statydamas ūkio paskirties pastatus žemės sklype vežė ten žemę.
27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad papildomų ūkinės paskirties pastatų pastatymas žemės sklype neabejotinai pakėlė žemės sklypo vertę, dėl atliktų darbų galėjo padidėti jo paklausa rinkoje. Atsižvelgė į tai, kad sutuoktiniai kartu gyveno siejami bendro tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti turimą turtą, dėl ko bendromis pastangomis bei lėšomis jį tvarkė, naudojo ir valdė. Vykdomo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų tikslas taip pat buvo bendras, atliktas siekiant, kad šeima turėtų tinkamas sąlygas gyventi kartu ir auginti vaiką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo indėlis į bendro turto sukūrimą ar pagerinimą yra pagrįstas ir nekelia teismui abejonių, todėl, pripažinus, kad ieškovui sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu su A. Z., priklauso tiek gyvenamojo namo, tiek ir jo priklausinių dalys, pripažino, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės su A. Z. teise priklauso ¼ dalis 0,0841 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovo nurodyti darbai, atlikti gerinant namų valdą, didina žemės sklypo vertę, tačiau vien dėl to negalima daryti išvados, kad iš esmės buvo pagerintas ir žemės sklypas. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, žemės sklypo pagerinimas galėtų būti nustatomas per turto vertę iki pagerinimo ir po jo, atsižvelgiant į tai, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, remiantis vien tuo, kad ieškovas prisidėjo prie žemės sklypo tvarkymo, pastatė papildomų ūkio pastatų, pirmosios instancijos teismo išvados dėl dalies žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe negali būti laikomis tinkamai pagrįstomis.
29. Iš 1995-12-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1995 m. gegužės 31 d. A. Z. nupirko 841 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 56,79 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų, sumokant už žemę kartu su A. Z. investiciniais čekiais, nepateikė įrodymų, kad ir jo investiciniai čekiai buvo panaudoti įsigyjant ginčo žemės sklypą.
30. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamoje byloje aktualias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija priima naują sprendimą – ieškinį atmesti, todėl atitinkamai pakeičia šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje, paskirstymą.
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo ieškinį, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
34. Atsakovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas A. D., kuriam atsakovas sumokėjo 1 300,00 Eur (nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme) ir 1000,00 Eur (nagrinėjant bylą pakartotinai).
35. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
36. Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 308,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1000,00 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. Z. atsakovui L. Z. 2300,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 1308,00 Eur (tūkstantį tris šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.