Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

išnagrinėjusi nuteistojo R. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 -03-24 nutarties, kuria atsisakyt patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau - Komisijos) 2015-02-23 nutarimą Nr. 59-54 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006-05-03 nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Apeliacinio teismo 2006-08-31 nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. 12 metų laisvės atėmimo. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-04-20 ir 2006-02-27 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia 2005-10-05, bausmės vykdymo pabaiga 2017-10-02. 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2013-10-02. Neatliktos bausmės dalis – 2 metai 6 mėn. 10 dienų.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015-02-23 nutarimu Nr. 59-54 nutarė taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. Įvertinusi šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu yra pagrindas manyti, jog R. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.

2015-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti aukščiau nurodytą Komisijos nutarimą. Atsižvelgęs į nuteistojo elgesį laisvėje, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį bei vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės tikslais, apylinkės teismas padarė išvadą, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje R. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BVK 157str. 1d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad R. Ž. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2/3 jam paskirtos bausmės atliko 2013-10-02, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 2 kartus, skatintas 8 kartus, dalyvauja adaptacijos programose. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai.

Taigi R. Ž. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika - vidutinė (58 balai). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad R. Ž. praeityje buvo net 8 kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai padarymą, pirmą kartą nusikalto būdamas 16 metų, nusikaltimai sunkėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį R. Ž. polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad vieną kartą R. Ž. jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau vėliau jis ir vėl įvykdė naujas nusikaltimas veikas. Tai patvirtina, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas R. Ž. neturėjo jokios teigiamos įtakos jo tolimesniam elgesiui. Nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, kol įvykdė labai sunkų negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį, sukėlusį nusikaltimą. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnius asmens teistumus. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bausmės atlikimo metu R. Ž. pataisos įstaigos administracijos būdavo charakterizuojamas labai nenuosekliai. Taip 2007 m. jis buvo charakterizuojamas patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 144), 2008 m. – teigiamai (asmens bylos t. 1, l. 151), 2009 m. – vėl patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 158), 2010 m. – teigiamai (asmens bylos t. 1, l. 163), 2011 m. – patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 176), 2012 m. – patenkinamai (asmens bylos t. 2, l. 7). 2011 m. nuteistojo charakteristikoje, apibūdinant jo elgesį bausmės atlikimo yra nurodoma, jog R. Ž. su administracijos atstovais elgiasi mandagiai, yra atviras, siekiantis įgyti palankumą. Labai prisiriša prie aplinkybių, kas dažnai sąlygoja supratimo tarp priimtino ir nepriimtino elgesio, asmeninių norų, PĮ tvarkos laikymosi praradimą, nelankstų mąstymą. Anot PĮ administracijos, nepalankias situacijas R. Ž. koreguoja prisitaikymu, kalbėjimu to, ką nori girdėti kiti. Skausmingai reaguoja į kritiką ir/ar jo manymu, pagarbos jam nerodymą (asmens bylos t. 1, l. 176). Pažymėtina, kad panašiai nuteistasis apibūdinamas ir 2014-05-30 išvadoje dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės (asmens bylos t. 1, l. 55) nurodant, kad R. Ž. pokalbio metu siekia save pateikti iš gerosios pusės, sudaryti kuo palankesnį įspūdį, linkęs slėpti tam tikrus faktus. Nuteistojo emocinė pusiausvyra vertinama kaip pakankama, tačiau pabrėžiama, kad jis gali turėti impulsų, kontrolės problemų, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus, tačiau vertino juos paviršutiniškai, savo veiksmų neanalizavo, kaltino alkoholį. Pripažintina, kad šiuo metu R. Ž. yra charakterizuojamas palankiau, 2015-02-10 išvadoje dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pažymima, kad atsakomybę už padarytus nusikaltimus jais prisiima pilnai ir išreiškia gailestį. Pripažįsta, kad anksčiau turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, tačiau bausmės atlikimo metu dalyvavo specialiose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu stebimas fonas yra stabilus, teigiamas (asmens bylos t. 1, l. 63). Tačiau 2015-02-17 socialinio tyrimo išvadoje visgi nurodoma, jog R. Ž. pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus dėl kurių vėliau gailisi. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą. Nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apie savo tikslus kalba nekonkrečiai. Stokoja empatijos aukų atžvilgiu (asmens bylos t. 1, l. 60-62). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį nuteistojo asmenybės apibūdinimą atitinka ir jo elgesys bausmės atlikimo metu, dėl kurio būdavo atliekami tarnybiniai patikrinimai ir skiriamos nuobaudos. Taip 2008 m. drausminė nuobauda R. Ž. buvo paskirta dėl tarp jo ir kito nuteistojo kilusio konflikto (asmens bylos t. 1, l. 156-157), kita nuobauda 2012 m. paskirta dėl necenzūrinių žodžių vartojimo kito nuteistojo atžvilgiu (asmens bylos t. 179, l. 179). Tuo tarpu 2013-01-24, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl kitų nuteistųjų gautų nusiskundimų, susijusių su netinkamu R. Ž. elgesiu (kito nuteistojo pravardžiavimo „gaidžiu“, „ožiu“, kreipimosi į jį moteriškais vardais ir pan.), buvo nustatyta, jog R. Ž. už akių žemino kitą nuteistąjį bei nuspręsta perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas (asmens bylos t. 2, l. 19-21). Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai nurodoma, jog vertinant nuteistojo asmenybę bei elgesį turėtų būti vadovaujamasi tik šiuo metu esančia situacija. Priešingai, reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tik taip galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms. Taip pat apylinkės teismo buvo pagrįstai akcentuojamos R. Ž. turėtos problemos dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad šių problemų turėjimą pokalbio su psichologe metu pripažino ir pats nuteistasis. R. Ž. dedamos pastangos šiai priklausomybei įveikti (dalyvavimas atitinkamose programose, lankymasis AA užsiėmimuose ir pan.) neabejotinai vertintinas teigiamai. Tačiau visgi pripažintina, kad alkoholio vartojimas išlieka labai stipriu R. Ž. pakartotino nusikalstamumo rizikos didinimo faktoriumi. Juo labiau, kad nuteistojo mamos namuose, kuriuose jis ruošiasi gyventi išėjęs į laisvę, jos pačios teigimu, yra piktnaudžiaujama alkoholiu, dažnai kviečiama policija ir pan. (asmens bylos t. 2, l. 47). Taigi atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis grįžtų gyventi į socialiai nepalankią aplinką, jo ryžtas bei motyvacija pakeisti savo gyvenimo būdą turi būti itin stiprūs.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus teismo auščiau aptartus duomenis, tokios išvados daryti negalima.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis įvykdė socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, noriai dalyvauja socialinėse programose, dirba bausmės atlikimo metu, dengia civilinį ieškinį, buvo skatintas 8 kartus, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti vienareikšmiškai teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.