Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimas

2022-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-259-420/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-07-01Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-08-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
A20.-259-420/2022
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00006-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas (pirm.)
Pareiškėjas
Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Algirdas Sakalauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-259-420/2022Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00006-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. liepos 1 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,

per vaizdo ir garso konferencijų platformą „ZOOM“ dalyvaujant:

pareiškėjo atstovei Rasmai Nikulinai,užsienietei K. S. K.,jos atstovui advokato padėjėjui Algirdui Sakalauskui,vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro (toliau ir – Pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Kongo Demokratinės Respublikos piliete K. S. K. prisistatančiai užsienietei (toliau – ir Užsienietė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas teikimu ir jo atstovė teismo posėdyje prašė taikyti Kongo Demokratinės Respublikos piliete K. S. K. prisistatančiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VSAT) ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022-12-27, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021-07-03 ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdama valstybės sieną, neturėdama asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau -Migracijos departamentas) 2021-10-08 sprendimu prašymo netenkino, nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šis sprendimas buvo skundžiamas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-12-20 sprendimu Užsienietei buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – ji apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022-03-10. Migracijos departamentas 2022-02-08 priėmė sprendimą Nr. 22S65460 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-03-09 nutarčiai, kuria jos skundai buvo netenkinti ir kuri yra galutinė ir neskundžiamą, pasikeitė Užsienietės teisinis statusas Lietuvoje, ji nėra prieglobsčio prašytoja, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsniu turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Medininkų užsieniečių registracijos centras 2022-04-06 priėmė sprendimą Nr. 13KMURC-1116 apgyvendinti ją Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022-07-02. Užsienietei ne kartą buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, tačiau ji kategoriškai atmetė šią galimybę. Kadangi užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, ji neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o ši procedūra yra ilga ir sudėtinga. Užsienietė neturi asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, slepia informaciją apie savo asmens tapatybę, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, jog judėdama laisvai ji gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį ar pasislėpti. Todėl jos atžvilgiu tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Užsienietė parodė, kad su teikimu sutinka.

Teismo posėdžio metu Užsienietės atstovas prašė netenkinti teikimo arba skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, neapribojant Užsienietės judėjimo laisvės.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Iš užsienietės asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Kongo Demokratinės Respublikos piliete K. S. K. prisistačiusi užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, neteisėtai kartu su asmenų grupe pėsčiomis kirsdama valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės ir 2021-07-03 buvo sulaikyta. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą ir buvo apgyvendinta Linkmenų užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, po to Medininkų užsieniečių registracijos centre.

Migracijos departamentas 2021-10-08 priėmė sprendimą nesuteikti užsienietei pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021-10-08 sprendimu užsienietės skundą dėl minėto sprendimo atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-04 nutartimi užsienietės skundą dalyje dėl prieglobsčio jai nesuteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-09 nutartimi apeliacinį skundą dėl teismo nutarties atmetė.

Migracijos departamentas 2022-02-08 sprendimu nusprendė įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, bei apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant užsienietės sulaikymo klausimą taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės laisvai judėti ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė aukščiau nurodyto sprendimo, bet yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 ir 2 dalis, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Paprastai alternatyvi sulaikymui priemonė skiriama, kai užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis).

Vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti Užsienietei Lietuvos Respublikoje prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, ji nėra laikoma prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytoja. Todėl konstatuotina, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje šiai dienai yra neteisėtai, ir būtina įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo. Užsienietė galutinio Migracijos departamento sprendimo savanoriškai nevykdo, ir tai yra pagrindinė kliūtis išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Migracijos departamento sprendimo vykdymo metu taikyti griežtesnes, nei šiuo metu, priemones ir sulaikyti užsienietę nėra būtina, nes byloje nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai arba būtų pažeidusi jai taikomos apgyvendinimo tvarkos sąlygas. Tuo tarpu pagrindas taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę egzistuoja, nes turi būti užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikoje ir galutinio sprendimo dėl užsienietės teisinės padėties įvykdymas. Švelninti jai taikomos priemonės sąlygas teismas pagrindo neįžvelgia, nes užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir bendrininkaudama su kitais asmenimis, neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio pasiprašė tik būdama sulaikyta, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, slėpė informaciją apie savo asmens tapatybę, todėl kyla reali grėsmė, kad judėdama laisvai ji gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžti bei išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsienietės išvykimo atveju Migracijos departamento priimto sprendimo įvykdymas jos atžvilgiu taptų neįmanomas. Duomenų, kad užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje ir jos atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietė galėtų būti priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei. Atsižvelgdamas į tai, teismas teikimą tenkina ir skiria Kongo Demokratinės Respublikos piliete K. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ir šios priemonės terminą nustato iki 2022-12-27, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 5 dalimi, 114 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116, 117 straipsniais, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 140²⁰ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Teikimą patenkinti.

Skirti Kongo Demokratinės Respublikos piliete K. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022-12-27, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos..

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau asmuo, kurio atžvilgiu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas