Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-08-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-4124-1142/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-20
Bylos Nr.
e2YT-4124-1142/2024
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01305-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4124-1142/2024Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01305-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 20 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atstovės Ž. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. P. V. P. atstovė Ž. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. priėmė savo sutuoktinio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P. vyras K. P.. V. P. ir K. P. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko kitam sutuoktiniui. Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu V. P. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat ir paveldėjimo teisinių santykių, šiose srityse jai nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore nurodytose srityse paskirta Ž. S.. Santuokos metu V. P. kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamojo turto. Po K. P. mirties V. P. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė visą sutuoktinio palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nes toliau liko gyventi bendrame name, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti pareiškėjos V. P. atstovė Ž. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

3. Išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui ir informavo, kad Ž. S. kaip neveiksnios V. P. globėja tinkamai vykdo globėjos ir turto administratorės pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. P.. Nustatyta, kad V. P. sutuoktinis K. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad santuokos metu V. P. kartu su sutuoktiniu įgijo nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) V. P. ir K. P. sudarė testamentą, pagal kurį po vieno iš sutuoktinių mirties, visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui. Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-205-1142/2024 V. P. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; šiose srityse nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore nurodytose srityse paskirta Ž. S..

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

7. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad V. P. buvo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir yra jo testamentinė įpėdinė. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų, po sutuoktinio mirties V. P. ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo šio turto išlaikymo išlaidas. Tai patvirtina byloje pateikta sąskaita už elektros energiją, iš kurios matyti, kad įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius nėra. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po K. P. mirties V. P. ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo.

8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. P., būdama K. P. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos atstovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos, todėl teismo sprendime konkretus paveldimas turtas nėra nurodomas, jis bus nurodytas notaro išduotame paveldėjimo teisės liudijime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. priėmė sutuoktinio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas