Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 str. 1 d.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2017 m. lapkričio 18 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, garsiai šūkavo, grasino susidorojimu, trukdė ramiai ilsėtis sugyventinei Ž. J. ir nepilnamečiams vaikams.

Teismo posėdyje R. T. prisipažino padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad būdamas neblaivus garsiai šūkavo, tai girdėjo ir nepilnamečiai vaikai. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Administracinio nusižengimo protokole esančiame R. T. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis dėl savo elgesio labai gailisi, stengsis, kad panašūs įvykiai nepasikartotų (b. l. 2). 2017 m. gruodžio 15 d. R. T. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šiuo metu jis gyvena atskirai nuo dukros E. J. ir draugės Ž. J.. Dėl savo elgesio 2017.11.18 parodė, kad apie 14.00 val. grįžo namo neblaivus, triukšmavo namie ir trukdė savo šeimai ilsėtis, dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 28).

ANK 72 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 72 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Be to, įstatymo 43 str. 2 d. nustatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014). Iš R. T. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis su pažeidimu sutinka, pripažįsta, kad įvykio dieną, būdamas girtas, triukšmavo namuose ir trukdė savo šeimai, taip pat ir nepilnamečiams vaikams, ilsėtis. Be visiško asmens prisipažinimo, jo kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta ir Ž. J. 2017-11-18 pareiškimu (b. l. 7), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 8), tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 9-11) pranešimu apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje (b. l. 14). Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. T. 2017 m. lapkričio 18 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, garsiai šūkavo, grasino susidorojimu, trukdė ramiai ilsėtis sugyventinei Ž. J. ir nepilnamečiams vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 7 p., 8 str. 1 d. 1 p. bei 43 str. 2 p., tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 72 str. 1 d.

R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į R. T. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti R. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 str. 1 d., padarymą paskyrus jo sankcijoje numatytą baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 str., 72 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 1 d., skirti nuobaudą – 35 (trisdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17075917777.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).