Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. ir jo atstovo advokato V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-09 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jog jis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „XXX“ sandėliavo statybines atliekas ir užteršė teritoriją nepavojingomis statybinėmis ir griovimo atliekomis daugiau kaip 5 kub. m. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6-7, 12 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 8, 16, 16.1 punktus, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad statybos atliekomis V. K. norėjo pagerinti kelią, kitas atliekas naudoti namų statybai. Kaip teigia apeliantai, surašant protokolą V. K. nebuvo išaiškinta, kad jam gresia administracinė atsakomybė, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo protokolas nebus siunčiamas organui įgaliotam nagrinėti administracinę bylą, tačiau jis buvo iškviestas į teismą ir byla buvo išnagrinėta priimant sprendimą jį nubausti pinigine bauda.

Taip pat apeliantai teigia, kad V. K. inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtini padariniai, kurių pareigūnai nenustatė. Protokole nurodyta, kad V. K. „sandėliavo statybines atliekas“, nors iš tikro sandėliavimo nebuvo, todėl pažeistas procesinių staigmenų negalimumo principas, asmens teisė žinoti kuo yra kaltinimas, teisė į gynybą. Nenurodant kokiais konkrečiais veiksmais realizuota administracinio pažeidimo sudėtis, V. K. nubaustas neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. K. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį, jo kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-10-07 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „XXX“, nustatė, kad V. K. sandėliavo statybines atliekas ir užteršė teritoriją nepavojingomis statybinėmis ir griovimo atliekomis daugiau kaip 5m³.

Taigi teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas V. K., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nustatyta, kad V. K. anksčiau paminėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6-7, 12 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 8, 16, 16.1 punktus, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį. Taigi, šiuo atveju, V. K. padarytas ATPK 51³ str. 9 d. reikalavimų pažeidimas buvo susietas priežastiniu ryšiu su paminėtais teisės aktais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad protokole nurodant, kad V. K. „sandėliavo statybines medžiagas“ pažeistas procesinių staigmenų negalimumo principas, asmens teisė žinoti kuo yra kaltinimas, bei asmens teisė į gynybą. Visiškai nesutiktina su šiais apeliantų argumentais, jog vien tai, jog protokole nurodyta sąvoka „sandėliavimas“, o ne „laikymas“ ar kitas šio straipsnio dalyje numatytas alternatyvus veiksmas, šiuo atveju tikrai nelaikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeista teisė į gynybą ar procesinių staigmenų negalimumo principo pažeidimu. 2015-10-09 V. K. surašytame protokole nurodyta, kad jis „<...sandėliavo statybines atliekas...>“, taigi traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo žinojo kuo yra kaltinamas, šis suformuotas kaltinimas atitiko pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, o nurodytas kitas veiksmas nei straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai nereiškia, kad protokolas ir teismo nutarimas dėl šio argumento yra neteisėti.

Visiškai nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad surašant V. K. protokolą nebuvo išaiškinta, kad jam gresia administracinė atsakomybė, o buvo nurodyta per du mėnesius įvykdyti pareigūnų administracinį nurodymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos V. K. nebuvo surašytas administracinis nurodymas, nes jį rašyti nebuvo net ir pagrindo. Surašius V. K. protokolą jam buvo išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės ir pareigos, bei nurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas, tai jis patvirtino savo parašu. Tą pačią dieną V. K. buvo surašytas privalomasis nurodymas, įpareigojant sutvarkyti atliekomis užterštą teritoriją iki 2015-12-09. Taigi, šio privalomojo nurodymo negalima tapatinti su administraciniu nurodymu, kurie yra skirtingi teisine prasme ir pasekmėmis. Be to privalomas nurodymas turi būti įvykdytas, jeigu asmuo ir nubaudžiamas administracine tvarka.

Apeliantai teigia, kad byloje nenustatytas objektyviosios pusės būtinasis požymis – padariniai. Tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – pateiktų foto lentelių – matyti išpiltos statybinės atliekos, taigi, būtent statybinių atliekų išpylimu ir buvo užteršta aplinka. Iš šių foto nuotraukų matyti, kad statybinių atliekų kiekis yra tikrai didesnis nei 5 m³, todėl visiškai nepagrįstas argumentas, kad V. K. inkriminuojamo statybinių atliekų kiekio nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, dėl V. K. pripažinimo padarius jam inkriminuotą pažeidimą, daryti.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingų aplinkybių visumai, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pabrėžtina, kad V. K. pažeidimą pripažino, tačiau apeliaciniame skunde jo pozicija pasikeitė. Bylos nagrinėjimo metu V. K. pripažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Taip pat nekanka ir to, kad V. K. įvykdė privalomąjį nurodymą ir pašalino statybines atliekas, tai buvo jo pareiga. Taigi V. K. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų išskirtinai švelninti nuobaudos taikymą. Į paminėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų. Būtent apylinkės teismas ir atsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes ir skyrė V. K. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad pagrindo taikyti V. K. ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti paskirtą nuobaudą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. K. ir jo atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.