Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-74-1010/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
II-74-1010/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00521-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-74-1010/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00521-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.10.1.; 21.10.4. (S)
ROIK: (duomenys neskelbtini)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Renatai Garalienei,dalyvaujant pareiškėjui administracinėn atsakomybėn patrauktam D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14214 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja I. G. 2023 m. gruodžio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. S. už tai, kad jis, 2023 m. lapkričio 27 d., 04:04 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų savo bei kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir eismo saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiojamosios dalies būklę, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn, naudodamas rankinį (stovėjimo)stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulutę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ir avarinės situacijos sukėlimui. Nurodyta, kad taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau ir Kelių eismo taisyklės) 4, 9 punktus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14214-2023 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, D. S. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. gruodžio 29 d. gautas Klaipėdos apskrities VPK persiųstas administracine tvarka nubausto D. S. skundas, kuriame prašoma pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti kiek galima trumpesniam laikotarpiui. Skunde nurodo, jog skundu neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto bei kvalifikavimo. Sutinka, kad savo veiksmais sukėlė pavojų sau, jo kolegai, jam patikėtam turtui bei aplinkui esančiam turtui (stovėjimo aikštelėje esantys elementai). Nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas 4 valandą ryto apšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje, aplinkui aikštelėje nebuvo jokių kitų transporto priemonių ar vaikščiojančių žmonių, pažeidimas buvo užfiksuotas stacionaria vaizdo filmavimo kamera iš uždaros teritorijos, kuri yra aptverta kelių metrų betonine tvora. Važiavimo greitis buvo nedidelis, vietos atlikti jo padarytam manevrui buvo labai daug, tad staiga atsiradus nenumatytai kliūčiai ar praradus automobilio kontrolę jis visada būtų galėjęs sustabdyti automobilį nesukeldamas jokių pasėkmų. Kolega taip pat jautėsi visiškai saugus, nes kitaip nebūtų leidęs jam atlikinėti šių veiksmų. Nurodo, jog jo vairavimo stažas yra 7 metai. Per septynerius metus nėra padaręs nei vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Darbo metu nuolat tenka vairuoti. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo svarstomas etikos komisijoje. Nors etikos pažeidimų ir nebuvo nustatyta, tačiau buvo be galo gėda stovėti ir raudonuoti prieš savo vadovus, kolegas. Kai įsiteisės teisės vairuoti atėmimo terminas, nebegalės dirbti šiame skyriuje (Reagavimo skyrius) bei taip pat bus pašalintas iš specialiosios paskirties skyriaus rezervo sudėties, nes šių pareigybių aprašyme yra nurodyta jog privalomas galiojantis B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Šis jo neapgalvotas poelgis kainavo labai daug: nežinomybę dėl darbo, kolegų pasmerkimą, nuolat persekiojantį gėdos jausmą, jau nekalbant apie piniginę baudą, kurią jau sumokėjau. Norėjo tik patikrinti automobilio galimybes žiemos metu, tačiau gavosi labai pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė D. S. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, gali būti švelninama tik vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Pagal suformuotą teismų praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalis yra taikoma tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriuo atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Įvertinus tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir D. S. skyrė minimalią baudą, minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, jog D. S. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas. Prašo pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, ir jo neginčija. Nusižengimą padarė sąmoningai, suprasdamas, kad automobilis gali slysti šonu. Tai darė anksti ryte, kai kelio danga tampa slidesne. Nes kartais reikia tarnybos metu vykti į kitos kategorijos įvykius. Greičiau sureaguoti, be abejo reikia atsižvelgti ir į saugų greitį. Kartais reikia greičiau atvykti, ne visada pavyksta tai saugiai padaryti. Būtent dėl to pasirinko saugią, jo manymu, apšviestą, atokiau nuo kitų transporto priemonių, aikštelę. Ir norėjo tik išbandyti, koks padangų sukibimas su kelio dangą. Manevras buvo atliktas anksti ryte, žmonių nebuvo, aikštelė gerai apšviesta. Mano, kad atsiradus kliūčiai, būtų suvaldęs transporto priemonę. Laivu nuo tarnybos metu, išsiėmęs individualią veiklą, vykdo pavėžėjimo paslaugas. Taip pat vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbui. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, neteks ir pajamų šaltinio, bei kiltų sunkumų aplankan giminę. Prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad tarnybinis automobilis įvažiuoja į automobilių aikštelę. Aikštelė gerai apšviesta, automobilių aikštelė tuščia. Įvažiavus į automobilių aikštelę, tarnybinis automobilis atlieka manevrą, vieną pilną apsisukimą ir išvažiuoja iš aikšteles ( b. l. 6).

Iš pateikto D. S. 2023 m. gruodžio 1 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 27 apie 04:00 val. vairavo tarnybinį automobilį, valst Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vairuojant automobilį ant slidžios važiuojamosios dalies, susuko vairą bei paspaudus akseleratoriaus pedalą, automobilis pradėjo slysti šonu. Šį manevrą atliko tam, kad įsitikintų ar kelio danga yra slidi, nes šąlant orui, oro sąlygos prastėjo. Automobilio stovėjimo aikštelė buvo tuščia. Automobiliui pradėjus slysti šonu, paspaudė akseleratoriaus pedalą, tam, kad automobilis neatsitrenktų į bordiūrą( norint atgauti kontrolę). Nepamena, ar buvo naudojamas rankinis stabdis, automobilis yra varomas visais keturiais ratais. Ar automobilyje buvo įjungta stabilumo kontrolė, tiksliai nepamena. Ši automobilių stovėjimo aikštelė pasirinkta patikrinti ar važiuojamoji kelio danga yra slidi. Dėl padaryto nusižengimo sutinka ir gailisi (b. l .10).

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams, apvažiuoja kitus automobilius, stovinčius prie raudono šviesoforo signalo ir tokiu būdu užkerta kelią važiuoti automobiliams priešinga kryptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-16-489/2017, Nr. 2AT-33-489/2020).

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. D. S. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – D. S. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba nustatyti jam trumpesnį jos terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose. Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo vertinimu, D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – 450 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 12 mėnesių.

Kita vertus, D. S. administracinio nusižengimo surašymo metu ir teisme iš esmės nevengė atsakomybės. Teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas skundą teismui, D. S. nurodė, kad ilgą laiką netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad D. S. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas (b. l. 16-18). D. S. dirba, jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonės, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, ar šeiminė situacija nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucijos paskirtą baudą už nagrinėjamo nusižengimo padarymą D. S. sumokėjo (b. l. 17).

Nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti ir pačio nusižengimo padarymo aplinkybės. Neabejotina, kad D. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Visgi, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Administracinis nusižengimas buvo padarytas anksti ryte, 04:04 val., tuščioje automobilių aikštelėje, tarnybiniu automobiliu. Viso proceso metu, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme, D. S. nurodė, jog suprato, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, žalos nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadarė. D. S. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjo jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. S. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjo asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 12 mėnesių iki 4 mėnesių. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14214-2023 keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant D. S. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14214-2023 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas - paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14214-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė