- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-431-113-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M. P., R. R.
- Nukentėjusysis
- G. K., Z. M.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-113/2008
Teisėjas Edmundas Žukauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.
2008 m. gruodžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
R. R. - pagal LR BK 182 str. 1 d. už 2005-05-06 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, už 2005-05-11 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams, už 2005-05-16 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams, už 2005-05-18 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;
M. P. - pagal LR BK 182 str. 1 d. už 2005-05-06 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, už 2005-05-11 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams, už 2005-05-16 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams, už 2005-05-18 padarytą veiką laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 116 MGL (15080 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2007-11-08 iki 2007-11-10 ir bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-28 nuosprendį.
Iš R. R. ir M. P. solidariai nukentėjusiosios G. K. atstovui V. P. priteista 1209,94 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo Z. M. 2387,46 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Iš R. R. ir M. P. solidariai UAB „Lateko lizingas“ priteista 1628,55 Lt, UAB „Bitė Lietuva“ - 408 Lt ir UAB „Ūkio banko lizingas“ - 1590,85 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. R. ir M. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2005-05-06, dienos metu, UAB „Optita“ parduotuvėje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 57, Tauragė, veikdami per Z. M., nesuvokusį jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami Z. M. materialinį atlygį už tai, kad šis savo vardu sudarys namų kino „Panasonic SC HT 870“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį su lizingo davėju UAB „Lateko lizingas“, žadėdami Z. M. sumokėti UAB „Lateko lizingas“ už paimtą prekę, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajam Z. M. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Lateko lizingas“ už paimtą prekę apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Lateko lizingas“ priklausantį turtą – 1199,20 Lt vertės namų kiną „Panasonic SC HT 870“.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. R. ir M. P. , veikdami bendrai, 2005-05-06, dienos metu, UAB „Topo centras“ parduotuvėje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragė, veikdami per Z. M., nesuvokusį jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami Z. M. materialinį atlygį už tai, kad šis savo vardu sudarys kompiuterinės įrangos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį su lizingo davėju UAB „Snoro lizingas“, žadėdami Z. M. sumokėti UAB „Snoro lizingas“ už paimtą prekę, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajam Z. M. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Snoro lizingas“ už paimtą prekę apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Snoro lizingas“ priklausantį turtą – 2821,99 Lt vertės kompiuterinę įrangą.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. R. ir M. P. , veikdami bendrai, 2005-05-06, dienos metu, UAB „Bitė Lietuva“ atstovo salone, esančiame Vytauto g. 83, Tauragė, veikdami per Z. M., nesuvokusį jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami Z. M. materialinį atlygį už tai, kad šis savo vardu sudarys judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, pagal kurią įsigis SIM kortelę bei telefono aparatą „Samsung X140“, žadėdami Z. M. sumokėti UAB „Bitė Lietuva“ už paimtą prekę, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajam Z. M. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Bitė Lietuva“ už paimtą prekę apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį turtą – 408 Lt vertės SIM kortelę bei telefono aparatą „Samsung X140“.
Be to, R. R. ir M. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2005-05-11, dienos metu, UAB „Topo centras“ parduotuvėje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragė, veikdami per P. Š., nesuvokusį jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami P. Š. materialinį atlygį už tai, kad šis savo vardu sudarys televizoriaus „Samsung CW29M164“ ir šaldytuvo „Samsung RL28FBS1“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį su lizingo davėju UAB „Snoro lizingas“, žadėdami P. Š. sumokėti UAB „Snoro lizingas“ už paimtas prekes, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajam P. Š. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Snoro lizingas“ už paimtas prekes apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Snoro lizingas“ priklausantį turtą – 2398 Lt vertės televizorių „Samsung CW29M164“ ir šaldytuvą „Samsung RL28FBS1“.
Be to, R. R. ir M. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2005-05-16, dienos metu, UAB „Gitaura“ parduotuvėje, esančioje Tilžės plentas 1, Tauragė, veikdami per G. K., nesuvokusią jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami G. K. materialinį atlygį už tai, kad ši savo vardu sudarys motorinio pjūklo „Dolmar PS-5000“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį su lizingo davėju UAB „Snoro lizingas“, žadėdami G. K. sumokėti UAB „Snoro lizingas“ už paimtą prekę, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajai G. K. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Snoro lizingas“ už paimtą prekę apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Snoro lizingas“ priklausantį turtą – 1640,08 Lt vertės motorinį pjūklą „Dolmar PS-5000“.
Be to, R. R. ir M. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2005-05-18, dienos metu, I. Alijošienės PKF „Agava“ parduotuvėje, esančioje Stoties g. 17, Tauragė, veikdami per G. P. , nesuvokusią jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami G. P. materialinį atlygį už tai, kad ši savo vardu sudarys televizoriaus „TX-29PM1P“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį su lizingo davėju UAB „Snoro lizingas“, žadėdami G. P. sumokėti UAB „Snoro lizingas“ už paimtą prekę, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajai G. P. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Snoro lizingas“ už paimtą prekę apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Snoro lizingas“ priklausantį turtą – 1299 Lt vertės televizorių „TX-29PM1P“.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. R. ir M. P. , veikdami bendrai, 2005-05-18, dienos metu, UAB „Egidijus ir Vytautas“ parduotuvėje, esančiame Algirdo g. 7b, Jurbarkas, veikdami per G. P. , nesuvokusią jų nusikalstamų veikų pobūdžio, žadėdami G. P. materialinį atlygį už tai, kad ši savo vardu sudarys namų kino „Vido NE-1100DVT“ išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį su lizingo davėju UAB „Ūkio banko lizingas“, žadėdami G. P. sumokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ už paimtą prekę, tačiau žadėto materialinio atlygio nukentėjusiajai G. P. neatiduodami bei neatlygindami UAB „Ūkio banko lizingas“ už paimtą prekę apgaulės būdu savo naudai įgijo UAB „Ūkio banko lizingas“ priklausantį turtą – 1499 Lt vertės namų kino „Vido NE-1100DVT“.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis teigė pasiūlęs Z. M. įforminti jo vardu lizingu paimtas prekes, nurodęs, kad paimamos prekės pradinį mokestį jis įmokės iš savo lėšų, o kai gautą prekę parduos, atsiskaitys su juo. Nukentėjusysis su tuo sutiko, viską gerai suprato, prekes lizingo būdu įsigijo teisėtai, todėl teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jie veikė per Z. M., nesuvokusį jo nusikalstamų veikų pobūdžio. Nuosprendyje taip pat teigiama, kad jis apgaulės būdu pasisavino lizingo bendrovei priklausantį turtą, tačiau pagal lizingo sutartį šį turtą gavo Z. M. ir jį gavo teisėtai, turtas buvo Z. M. nuosavybė. Jis jokių apgaulės veiksmų, kad pasisavintų turtą, šios bendrovės atžvilgiu neatliko. Siūlydamas Z. M. pirkti prekes lizingu, niekada negalvojo su juo neatsiskaityti. Jis neatsiskaitė su nukentėjusiuoju, nes jam nepavyko gautų prekių parduoti žymiai brangiau nei jos kainuoja, susidarė situacija, kad nebėra prekės, o pelnas, gautas už prekę, yra menkas. Nuteistojo teigimu, jis iš nukentėjusiųjų nupirko jų lizingo būdu įsigytas prekes su tam tikru apmokėjimo už nupirktas prekes atidėjimu. Dėl jo nevisiškai apgalvoto plano Z. M. turėjo nuostolių, jis privalėjo juos atlyginti, tačiau visa tai yra reguliuojama civilinės teisės normomis, už tai baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 182 str. 1 d. nekyla, nes jis nei iš Z. M. , nei iš lizingo bendrovės apgaulės būdu prekių nepasisavino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, jog jis neketino atsiskaityti su nukentėjusiaisiais už iš jų įsigytas prekes. Nuteistasis nurodo, kad analogiškai situacija yra ir dėl kitų jam pateiktų kaltinimų. Jo veikose nėra minėto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis nuteistas nepagrįstai. Be to, pasak nuteistojo, teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Apelianto manymu, būtina nustatyti, kokia žalos dalis lizingo bendrovėms jau yra nukentėjusiųjų apmokėta, apmokėtoji suma iš jo priteistina nukentėjusiesiems, o neapmokėta žalos dalis – tiesiogiai lizingo bendrovėms. Nukentėjusieji Z. M. ir G. K. yra mirę ir, nesant mirusiųjų teisių perėmėjų, nebuvo galima spręsti civilinių ieškinių klausimo. Šiuo atveju civiliniai ieškiniai turėjo būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuteistojo teigimu, teismas paskyrė jam neteisingą – aiškiai per griežtą – bausmę. Jis laikomas neteistu, yra vedęs, turi šeimą, augina sūnų, laisvės atėmimas trukdys jam atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios LR BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas V. Janušauskas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad M. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliantų teigimu, teismas rėmėsi vien kaltinamuoju aktu, nesiaiškino, ar M. P. dalyvavo R. R. ir Z. M. sudarant sandorį, tik pasisakė, kad M. P. šiuos asmenis vežiojo savo mašina ir turėjo žinoti, jog R. R. daro nusikaltimą, todėl yra taip pat kaltas. Z. M. nebuvo suvestas į akistatą su M. P. , Z. M. parodymai nėra patikrinti, todėl negalima teigti, kad jo parodymai yra teisingi. M. P. nekeitė parodymų nuo pirminės apklausos iki jo apklausos teisme, kitų liudytojų parodymai yra jam palankūs, todėl jo parodymų nepaneigus, negalima jų atmesti. Teismas taipogi nuosprendyje nurodė, kad M. P. žadėjo atlygį P. Š., tačiau jis su nukentėjusiuoju jokių derybų nevedė ir jokių pinigų nežadėjo. Pats nukentėjusysis nurodė, kad M. P. su juo nekalbėjo, tą patį patvirtino ir nuteistasis R. R., kiti liudytojai. Dėl kitų M. P. inkriminuotų veikų taipogi nėra surinkta jokių jo kaltės įrodymų, jis tik buvo vairuotuoju, paveždavo R. R. , kur šis prašydavo, nesidomėjo R. R. veikla, jokių nusikalstamų veikų neatliko, su nukentėjusiaisiais tiesiogiai nebendravo, nieko jiems nežadėjo, iš jų nieko neprašė. Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. P., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis LR BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai R. R. ir M. P. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Nors R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veikose nėra LR BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis nuteistas nepagrįstai, šį jo teiginį paneigia byloje surinktų ir teismo ištirtų bei nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Jos atskleidžia tokį nusikalstamų veikų mechanizmą: R. R. , veikdamas bendrai su M. P. , žinodamas, kad neturi galimybės lizingo būdu įsigyti prekių, įkalbėdavo pensinio ar turinčius neįgalumą asmenis savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis su lizingo bendrovėmis, sakydamas, jog paimtas prekes parduos žymiai brangiau, pažadėdamas sumokėti už paimtas prekes ir dar atlygį už prekių paėmimą, nurodydavo, kokias prekes reikia imti, sumokėdavo lizingo bendrovėms pradinius įnašus už jas; įkalbėtiems asmenims savo vardu sudarius sutartis ir pagal jas įgijus prekes, jas paimdavo ir už jas nesumokėdavo, neduodavo ir žadėto atlygio už sudarytas sutartis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jie su M. P. veikė per nukentėjusiuosius, nesuvokusius jų nusikalstamų veikų pobūdžio, kad jis apgaulės būdu pasisavino lizingo bendrovei priklausantį turtą, nors pagal sutartis šį turtą teisėtai gavo nukentėjusieji, patys sutikę ir gerai supratę jo pasiūlymą savo vardu sudaryti prekių išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis su lizingo bendrovėmis, gauti už tai atlygį, atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusieji sutiko su R. R. pasiūlymu paveikti apgaulės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ (1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija) išaiškinta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad R. R. ir M. P. lizingo bendrovėms priklausantį turtą įgijo piktnaudžiaudami nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas šių asmenų pasitikėjimu pasireiškė tuo, kad R. R. ir M. P. įtikindavo šiuos asmenis, jog jiems nereikės mokėti pagal sudarytas sutartis, nes jie už juos tai padarys, be to, dar sumokės ir atlygį už prekių paėmimą. Nuteistieji savo sumanymui įgyvendinti pasirinko pensinio amžiaus, neįgalius žmones ne atsitiktinai, o manydami juos lengvai įtikinti. Kad įgytų nukentėjusiųjų pasitikėjimą, nuteistieji veikė pagal iš anksto apgalvotą planą – nukentėjusiuosius pakviesdavo į savo namus jų kaimynė, kurios žentas buvo R. R. ir kuria jie pasitikėjo, ten jiems būdavo pateikiami minėti pasiūlymai, pažadamas atlygis, tarsi patvirtindami savo pažadų realumą, nuteistieji sumokėdavo pradinius įnašus už paimamas prekes, nukentėjusiajam Z. M. prieš P. Š. atėjimą davė 1000 Lt, kaip atlygį už sudarytas sutartis, kad ir P. Š., sužinojęs tai, sutiktų su jų pasiūlymu ir patikėtų jo realumu, nors po tuo šiuos pinigus atsiėmė. Pasitikėdami R. R. ir tik jo melagingų pažadų įtakoti nukentėjusieji savo vardu sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis su lizingo bendrovėmis ir pagal jas gautas prekes perdavė nuteistiesiems, nenumanydami, kad jie visiškai neketina sumokėti už jas ir taip įvykdyti šias sutartis. Taip asmenys, kurių pasitikėjimu piktnaudžiavo R. R. ir M. P., tapdavo savotišku jų nusikalstamų veikų įrankiu. Jie lizingo bendrovių atstovams, turintiems teisę sudaryti sutartis, pranešdavo neteisingus duomenis (leido neteisingai manyti), kad patys nori sudaryti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis ir įsigyti išsirinktas prekes, nutylėdami esminę turto savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad iš tikrųjų sutarties sąlygų nevykdys, gautas prekes perduos kitiems asmenims, t. y. R. R. ir M. P. Taigi R. R. ir M. P. naudodavosi nukentėjusiaisiais ir jų asmens dokumentais, ir jie sutartis sudarydavo bei prekes įgydavo patys būdami apgauti. Nuteistojo R. R. teiginys, kad siūlydamas nukentėjusiesiems pirkti prekes lizingu, jis niekada negalvojo su jais neatsiskaityti, akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, jį paneigia vieni kitus patvirtinantys, aiškūs, logiški nukentėjusiųjų parodymai, kad po to, kai jie perdavė prekes nuteistiesiems, jų daugiau nebematė, nors pastarieji žadėjo atsiskaityti kelių dienų laikotarpiu, iš kitų kalbų išgirdo, jog R. R. grasina susidoroti, jei jie bandys ieškoti teisybės, jie pradėjo gauti raštus, raginančius atsiskaityti su lizingo bendrovėmis, buvo pradėti vykdyti išskaitymai iš jų gaunamų pensijų. Be to, ir pats R. R. parodė, jog paimtas prekes pardavė už pusę kainos, nors žadėjo jas parduoti žymiai brangiau, kad galėtų sumokėti už prekes ir dar atlygį nukentėjusiesiems. Anksčiau aptarti duomenys liudija, kad nuteistieji lizingo bendrovėms priklausantį turtą užvaldė naudodami apgaulę, iš anksto žinodami, kad už paprašytus nupirkti daiktus nemokės, jie suvokė, kad pasinaudoję nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir įkalbėję juos savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis ir paimti jų nurodytas prekes, neteisėtai įgis svetimą turtą, ir to norėjo. Tokios nuteistųjų veikos turi visus nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 182 str. 1 d., požymius, ir jie yra pagrįstai nuteisti.
Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes dėl M. P. inkriminuotų veikų nėra surinkta jokių jo kaltės įrodymų, jis tik buvo vairuotuoju, paveždavo R. R. , kur šis prašydavo, nesidomėjo R. R. veikla, jokių nusikalstamų veikų neatliko, su nukentėjusiaisiais tiesiogiai nebendravo, nieko jiems nežadėjo, iš jų nieko neprašė, visiškai nepagrįsti, paneigiami byloje surinktais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad M. P. buvo ne tik vairuotojas, kaip jis pats ir nuteistasis R. R. teigia. Nukentėjusieji vieningai nurodė, kad jis kartu su R. R. aiškino, kad jie turi paimti prekes, įtikinėjo, kad už jas sumokės, nurodė, kokias prekes reikia imti, mokėjo pradinius įnašus, paėmė prekes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. Š. patvirtino, kad M. P. girdėjo, kaip R. R. įkalbinėjo lizingo būdu pirkti prekes. Nuteistasis R. R. iš pradžių apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su M. P. davė pinigų pradiniam įnašui sumokėti, su M. P. sumokėjo Z. M. už įsigytas prekes, beveik visas įsigytas prekes realizavo M. P., kartu su M. P. pasidalino už jas gautus pinigus, vėliau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus paneigė, teigdamas, kad M. P. buvo tik vairuotojas, veždavęs, kur jis paprašydavo. Kaip liudytoja apklausta N. K. iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pas ją buvo atvykęs žentas R. R. su draugu, paprašė, kad ji į savo namus pakviestų nukentėjusįjį Z. M. , Z. M. su žentu ir jo draugu kalbėjosi viename kambaryje, po to dar kelias dienas R. R. buvo pas ją atvažiavęs su draugu ir prašė kviesti kitus nukentėjusiuosius, pakalbėję su jais kažkur trise išvažiuodavo, vėliau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus ir jau teigė, kad nežino, nematė, ar buvo koks nors draugas, M. P. nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spęsdamas M. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pagrįstai rėmėsi nuosekliais, išsamiais nukentėjusiųjų parodymais, iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu duotais R. R. ir N. K. parodymais, nes jie atitinka vieni kitus, yra logiškai susiję, sudaro išsamų nusikalstamų veikų vaizdą, ir pagrįstai atmetė R. R. ir N. K. vėlesnius parodymus, kaip bandymą padėti M. P. išvengti atsakomybės. M. P. ir jo gynėjas neteisūs teigdami, jog teismas rėmėsi vien kaltinamuoju aktu, Z. M. parodymais, kurie nėra patikrinti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos sistemiškai, atsižvelgęs į jų visumą, tarpusavio ryšį, padarė išvadas dėl M. P. kaltės, nuosprendyje nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius motyvus. Šių įrodymų pagrindu atskleistas nusikalstamų veikų mechanizmas pagrįstai teismui leido manyti, kad R. R. ir M. P. veikė bendrai, jų veiksmus jungė vieninga tyčia, jie sujungė savo pastangas ir tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendrų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę, turėjo tą patį tikslą ir siekė realizuoti abiejų nusikalstamus ketinimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė neteisingą – aiškiai per griežtą – bausmę, nes jis laikomas neteistu, yra vedęs, turi šeimą, augina sūnų, laisvės atėmimas trukdys jam atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas R. R. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas laikėsi LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nors nuteistasis padarė nusikalstamas veikas išnykus teistumui, teismas įvertino tai, kad jis padarė keturis analogiškus tyčinius nesunkius nusikaltimus nuosavybei, pasinaudojęs pensinio amžiaus, neįgalių žmonių, kurie ir taip yra pažeidžiami, patiklumu, tikintis juos lengviau apgauti, jiems nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, ji nebuvo atlyginta. Teismas įvertino ir R. R. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kad jis buvo jų iniciatorius, aktyvus vykdytojas. Visa tai atskleidžia R. R. asmenybės cinizmą, jokių moralės normų nepaisymą. Nuteistojo asmenybę ir jo veikas charakterizuojantys duomenys pagrįstai teismui leido paskirti jam artimas straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. Po to, pritaikęs LR BK 63 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam R. R. paskyrė teisingą bausmę, todėl jos švelninti apelianto nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Apylinkės teismas, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus ir padaręs pagrįstą išvadą, kad R. R. ir M. P. , veikdami bendrai, apgaule užvaldė svetimą turtą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BPK 328 str. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė iki Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, turėjo būti subendrinta ir su Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendžiu, ir su to paties teismo 2008-04-28 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą, to paties teismo 2008-04-28 nuosprendžiu buvo paskirta baudos bausmė taipogi už sunkų nusikaltimą, šios bausmės, vadovaujantis LR BK 65 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirtina laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 116 MGL (15080 Lt) dydžio bauda. Ši bausmė apėmimo būdu bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirta bausme (LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.) ir galutinė subendrinta bausmė M. P. paskirtina laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 116 MGL (15080 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką, be apylinkės teismo įskaitytos bausmės dalies, atliktos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-28 nuosprendį, įskaitytina ir bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendį. Bylos duomenys liudija, kad M. P. jam paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.
Be to, apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad R. R. ir M. P. užvaldė didesnės vertės turtą negu faktinė užvaldyto turto vertė. Kaip nustatyta bylos duomenimis, už dauguma lizingo būdu paimtų prekių nuteistieji patys sumokėjo pradinius įnašus. Atsižvelgiant į tai, jų apgaule užvaldyto turto vertė yra mažintina sumokėto pradinio įnašo suma ir šiuo atveju sudaro: 2005-05-06 per Z. M. įgytos kompiuterinės įrangos – 2257,59 Lt (2821,99 Lt - 564,40 Lt) (t. 1, b. l. 119), 2005-05-11 per P. Š. įgyto televizoriaus ir šaldytuvo – 2278,10 Lt (2398 Lt - 119,90 Lt) (t. 1, b. l. 129), 2005-05-18 per G. P. įgyto televizoriaus – 1169,10 Lt (1299 Lt – 129,90 Lt) (t. 1, b. l. 125), namų kino – 1349 Lt (1499 Lt – 150 Lt) (t. 1, b. l. 98). Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš UAB „Bitė Lietuva“ įgyto mobiliojo ryšio telefono rinkos vertė tuo metu buvo 569 Lt, tačiau pasirašius judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, telefonas buvo parduotas už 269 Lt. Skirtumas tarp realios telefono aparato rinkos vertės ir sumokėtos sumos ir sudaro faktinę apgaulės būdu užvaldyto telefono vertę, t. y. neteisėtai užvaldyto telefono vertė yra 280 Lt (569 Lt - 269 Lt). Teismas neteisingai į neteisėtai užvaldyto telefono vertę įskaičiavo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų sumą (t. 1, b. l. 93). Esant nurodytoms aplinkybėms, nuosprendis keistinas, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos išvados dėl apgaule įgyto svetimo turto vertės neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 3 p.).
Skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.). Šiuo nuosprendžiu iš R. R. ir M. P. solidariai UAB „Lateko lizingas“ priteista 1628,55 Lt, UAB „Bitė Lietuva“ - 408 Lt ir UAB „Ūkio banko lizingas“ - 1590,85 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „Lateko lizingas“ su pareiškimu kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo, 2005-10-25 buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo, jis yra įsiteisėjęs ir vykdomas (t. 2, b. l. 76), todėl tenkinti šios lizingo bendrovės pareikšto ieškinio nebuvo jokio pagrindo. Vadovaujantis jau minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu, kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais LR BK 182 str., pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanas, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami. Todėl UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai priteisto turtinės žalos atlyginimo suma mažintina, atsižvelgiant į tai, kad užvaldyto turto vertė sudaro 1349 Lt, o į pareikšto ir teismo patenkinto civilinio ieškinio sumą yra įskaičiuotas ir sumokėtas avansas, ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų vertė (t. 1, b. l. 105-107). Dėl šios priežasties mažintina ir UAB „Bitė Lietuva“ naudai priteisto turtinės žalos atlyginimo suma. Nors nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų Z. M. ir G. K. civiliniai ieškiniai turėjo būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nukentėjusieji yra mirę ir, nesant mirusiųjų teisių perėmėjų, nebuvo galima spręsti civilinių ieškinių klausimo, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šių civilinių ieškinių klausimas yra išspręstas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio dalį dėl LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d. nuostatų taikymo M. P. panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 2 p., 65 str. 2 d., M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendžiu ir to paties teismo 2008-04-28 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams ir 116 MGL (15080 Lt) dydžio baudą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendį ir to paties teismo 2008-04-28 nuosprendį. Laikyti, kad M. P. yra atlikęs jam paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį ir nustatyti, kad R. R. ir M. P. sukčiavimo būdu 2005-05-06 per Z. M. užvaldė 2257,59 Lt vertės kompiuterinę įrangą, 280 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, 2005-05-11 per P. Š. užvaldė 2278,10 Lt vertės televizorių ir šaldytuvą, 2005-05-18 per G. P. užvaldė 1169,10 Lt vertės televizorių, 1349 Lt vertės namų kiną.
Nuosprendžio dalį, kuria UAB „Lateko lizingas“ naudai priteista 1628,55 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir UAB „Lateko lizingas“ civilinį ieškinį atmesti.
UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 1349 Lt.
UAB „Bitė Lietuva“ naudai priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 280 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.