- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-19
- Bylos Nr.
- A-403-71-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. (5.10)-A2-17 bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr.(5.1)-A2-31, kuriais jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, grąžinti jį į Palangos miesto Šventosios seniūnijos seniūno pareigas bei priteisti kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, jog jis parengė ir patvirtino Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programą, perkančiąją organizaciją – Palangos miesto savivaldybės administraciją – pakeitė į Šventosios seniūniją, Viešojo pirkimo komisijai Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugoms pirkti nepateikė nagrinėti klausimo dėl paslaugos pirkimo būdo parinkimo ir vienasmeniškai konkurso sąlygose nurodė viešojo pirkimo būdą (supaprastintą atvirą konkursą), netinkamai parinko pirkimo būdą, neparengė pats arba nepavedė parengti sutarties projekto, konkurso dalyviams pateikė pirkimo dokumentų paaiškinimus, vedė pirkimo komisijos 2005 m. sausio 6 d. ir 2005 m. sausio 10 d. posėdžius nesant reikiamo komisijos narių skaičiaus, su UAB „Raguvilė“ pasirašė Palangos miesto Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų teikimo 2005 m. sausio 12 d. sutartį, sumažino Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų kiekį ir kai kurių paslaugų apimtis, viršydamas savo įgaliojimus ir pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus. Pareiškėjas nurodė, kad jis minėtų pažeidimų nepadarė ir savo pareigas atliko tinkamai. Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūno pareigybės aprašymo 23 punkte nustatyta, kad seniūnas pagal kompetenciją sudaro sutartis, rūpinasi dokumentų rengimu. Todėl pareiškėjas, eidamas Šventosios seniūnijos seniūno pareigas, turėjo teisę pasirašyti pirkimo sutartį ir pasirašydamas Šventosios seniūnijos tvarkymo sutartį su UAB „Raguvilė” neviršijo savo įgaliojimų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktų nepažeidė. Teikiamų paslaugų kiekio ir kai kurių paslaugų apimties sumažėjimas nereiškia, kad suteikiamos paslaugos yra nekokybiškos ir dėl to seniūnijos gyventojai ar seniūnija patiria nuostolių ar nepatogumų. Paslaugų kiekis ir apimtis buvo sumažinti, atsižvelgiant į asignavimų dydį bei ekonomiškumo rodiklius. Viešasis pirkimas buvo atliekamas, vadovaujantis mažiausios kainos principu. Viešųjų pirkimų įstatymo 78 straipsnio 13 dalis nustato, kad taikant supaprastinto atviro konkurso būdą, perkančioji organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija: siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas. Šiuo atveju konkurso dalyviams buvo pateiktos svarbiausios sąlygos, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas nebuvo. Viešųjų pirkimų įstatymo 64 straipsnis nustato, kad supaprastintas atviras pirkimo konkursas gali būti skelbiamas, jei pirkimų vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra 690.560 Lt (200.000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos. Palangos miesto Šventosios seniūnijos ir UAB „Raguvilė” sudarytos sutarties kaina yra 387.341,51 Lt su PVM. Sudarytos sutarties kaina neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribos, todėl pirkimo būdas buvo parinktas tinkamai, nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų. Visi pirkimo komisijos posėdžiai buvo teisėti. Teiginys, kad pareiškėjas vienasmeniškai nurodė viešojo pirkimo būdą, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad šiurkštaus tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl jam taikyta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo skatintas už gerą pareigų atlikimą, yra apdovanotas jubiliejiniu medaliu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka dėl šių motyvų: 2005 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracija gavo Kontrolieriaus tarnybos 2005 m. kovo 14 d. raštą Nr. K6-3.11.-25 „Dėl Šventosios seniūnijos ataskaitos projekto“. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į šį raštą, 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (5.3)‑A3‑92 sudarė Šventosios seniūno A. Š. nusižengimui, pažeidus teisės aktus parengiant Šventosios seniūnijos teritorijos tvarkymo darbų programą, parenkant Šventosios seniūnijos teritorijos tvarkymo darbų paslaugos teikėją ir su juo sudarius paslaugos teikimo sutartį, tirti komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija surašė 2005 m. kovo 16 d. pranešimą Nr. (5.20)-P6-17 apie tarnybinį nusižengimą ir šį pranešimą įteikė pareiškėjui. Komisija padarė išvadą jog A. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir 8 straipsnio 7 dalį, 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 78 straipsnio 13 punktą, Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827, 38.4 papunktį, Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 110, 7.1, 7.5, 7.6, 7.7 papunkčius, 12 punktą Palangos miesto savivaldybės 2005 metų biudžeto projekto rengimo tvarkos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-744, 18 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų tarnautojų susirinkimo 2000 m. kovo 31 d. protokolu Nr. 2, 55 punkto 1 ir 2 papunkčius ir pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pareiškėjo argumentų ir atsikirtimų, nenurodė ir neargumentavo, kodėl pripažįsta, kad pareiškėjas padarė visus tyrimo išvadoje ir įsakyme dėl atleidimo iš tarnybos nurodytus pažeidimus. Pažymėjo, kad spręsti dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo padarytam nusižengimui ir jo pripažinimo šiurkščiu galima tik po to, kai bus nustatyta pareiškėjo padaryto nusižengimo apimtis, jo padarymo aplinkybės, pareiškėjo kaltė ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1‑4.1.-744 nustatytos Palangos miesto savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos 18 punktą rengiant ekonomines, socialines ir kitas programas reikia taikyti strateginio planavimo principus, nustatytus Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 827. Pagal Strateginio planavimo metodikos 38 punktą institucijos programą sudaro: tikslai, uždaviniai, priemonės, (projektai), vertinimo kriterijai, lėšos. Šventosios seniūno A. Š. patvirtintoje Seniūnijos tvarkymo darbų programoje 2005 metams nenustatyti programos vertinimo kriterijai. Šventosios seniūnijos teritorijos tvarkymo darbų programoje ir patvirtintoje sąmatoje lėšos numatytos viena eilute, vertinimo kriterijų programoje nėra, norminiais aktais nereglamentuojamos tvarkymo darbų apimtys, todėl negalima nustatyti, ar programoje nurodyto lėšų poreikio skaičiavimai yra teisingi, ar laikomasi taupumo režimo, ar lėšų šiems darbams yra pakankamai (b. l. 69-70, 71-72, T1). Pareiškėjas ir teismo posėdžiuose nenurodė Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programos kriterijų. Jis tik akcentavo, jog konkurso laimėtoju pripažinta UAB “Raguvilė”, pasiūliusi mažiausią Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų kainą. Todėl teismas padarė išvadą, kad be vertinimo kriterijų parengęs ir 2005 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V1-4 patvirtinęs Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programą, pareiškėjas pažeidė Palangos miesto savivaldybės 2005 metų biudžeto projekto rengimo tvarkos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1‑4.1.‑744, 18 punktą, Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), 38.4 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Šalies argumentai
Teismas taip pat pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar Šventosios seniūnas turėjo teisę pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusia UAB “Raguvilė”. Savo rašytiniame pareiškime (b. l. 63‑66, T1) Šventosios seniūnas A. Š. nurodė, kad jam įgaliojimai pasirašyti sutartį buvo suteikti Valdybos 1996 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 90 „Dėl miesto tvarkymo darbų sutarčių”. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nebuvo papildomi Šventosios seniūno nuostatai, teismas padarė išvadą, kad tai buvo vienkartinis leidimas 1996 metais sudarinėti miesto tvarkymo darbų sutartis. Be to, tuo metu galiojusio Civilinio Kodekso 72 straipsnis nurodė, kad įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai, o jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Šioje administracinėje byloje nėra duomenų, kad Palangos miesto savivaldybės taryba būtų perdavusi kokias nors Palangos miesto savivaldybės administracijos funkcijas Šventosios seniūnijai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Pareiškėjas pripažino, kad Šventosios seniūnija neturi nuostatų.
Teismas pažymėjo, jog pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, t. y. tik perkančiosios organizacijos kompetencijoje yra sudaryti Viešojo pirkimo komisiją. Savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-684 sudarė Viešojo pirkimo komisiją Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugoms pirkti, komisijos pirmininku paskiriant Šventosios seniūną A. Š. . Pagal Administracijos veiklos nuostatų 50 punktą sutartys, išskyrus darbo sutartis, rengiamos ir sudaromos pagal kompetenciją atitinkamai Tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintą Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Komisijos darbo reglamento) 17 punktą Viešojo pirkimo komisijos veikla pasibaigia pateikus pasirašyti sutarties projektą savivaldybės merui ar administracijos direktoriui. Todėl teismas konstatavo, jog administracijos direktoriaus pavedime atlikti viešąjį pirkimą ir Komisijos darbo reglamente, kuriuo buvo vadovaujamasi atliekant viešąjį pirkimą, nenumatyta teisė Šventosios seniūnui pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Šventosios seniūnijos tvarkymo darbai yra dalis visų Palangos miesto tvarkymo darbų bei kad sutartis sudaroma kalendoriniams metams su galimybe ją pratęsti. Palangos miesto tvarkymo darbams iš biudžeto skiriama apie 2 mln. Lt, t. y. daugiau nei Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba – 690560 Lt, todėl Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų pirkimui turėjo būti parinktas atviras konkursas.
Konkurso sąlygų 24 punkte Komisija nustatė, kad paslaugų atlikimo terminas yra nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 2004 m. gruodžio 7 d. konkurso dalyviams išsiųsti paaiškinimai, kad pirkimo vertė yra 12 mėnesių vertė, pakoreguota atsižvelgiant į numatomus pokyčius per 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo. Tokiomis sąlygomis sudaryta ir pirkimo sutartis su konkurso laimėtoja UAB „Raguvilė”. Todėl pasirenkant pirkimo būdą pirkimo vertė skaičiuojama įskaitant pratęsimą, t. y. pirkimo vertė sudarytų 900000 Lt (be PVM - 762711) ir tai yra daugiau nei Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba - 690560 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas netinkamai parinkęs pirkimo būdą – supaprastintą atvirą konkursą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir 8 straipsnio 7 dalį, 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal kurį turėjo būti parinktos ir atliekamos tarptautinio pirkimo procedūros, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 papunktį.
Pačios Komisijos parengtose konkurso sąlygose yra aiškios nuorodos į tai, kad pirkimo sutarties projektą turėjo parengti Viešojo pirkimo komisija: a) pagal konkurso sąlygų 9 punktą Tiekėjas pasiūlyme turi pateikti pasirašytą sutarties projektą, o ne parengti ir pateikti savo siūlomą sutarties projektą, b) pagal konkurso sąlygų 33 punktą su konkursą laimėjusiu Tiekėju sudaroma Šventosios seniūnijos teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis pagal parengtą ir prie šių sąlygų pridedamą sutarties projektą, t. y. ne tiekėjo pasiūlyme yra pateikiama sutartis. Todėl A. Š., organizuojant pirkimą neparengęs pats arba nepavedęs parengti sutarties projekto, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 78 straipsnio 13 punktą, Reglamento 7.5 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas konkurso dalyviams pateikęs pirkimo dokumentų paaiškinimus (Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos 2004 m. gruodžio 7 d. raštas „Dėl konkurso medžiagos paaiškinimo“), viršijo įgaliojimus ir pažeidė Reglamento 7.6 ir 7.7 papunkčius, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Pagal Komisijos darbo reglamento 12 punktą Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. 2005 m. sausio 10 d. posėdyje (protokolas Nr. V2‑06), kuriame Komisija nusprendė konkurso laimėtoju pripažinti UAB “Raguvilė”, dalyvavo tik 3 komisijos nariai (b.l. 136, T1). Vadinasi A. Š. , vedęs Viešojo pirkimo komisijos 2005 m. sausio 6 d. ir 2005 m. sausio 10 posėdžius, kuriuose dalyvavo tik trys komisijos nariai ir buvo priimti esminiai sprendimai, pažeidė Reglamento 12 punkto nuostatas, pagal kurias posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, taip pat pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad paslaugų teikėjas per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos savo lėšomis įdiegia konteinerinę šiukšlių išvežimo iš seniūnijos teritorijos sistemą, o sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje Nr. 02 šios paslaugos nėra. Paslaugos – žvyravimas ir greideriavimas (dangos atnaujinimo žvyro sluoksniu), formuojant skersinį profilį ir užtikrinant vandens nutekėjimą – nustatyta 9 km (ne mažiau kaip 36 000 kv. m ) apimtis, sudarant paslaugų teikimo sutartį Nr. 02, pakeista į paslaugas – žvyro dangos gatvių važiuojamosios dalies žvyravimas ir greideriavimas visu gatvės pločiu, suformuojant dvišalį dangos skersinį nuolydį – 2733,33 kv. m. apimtį. Taigi sumažinęs Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų kiekį ir kai kurių paslaugų apimtis, A. Š. viršijo įgaliojimus ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas taip pat akcentavo, kad kai kurios pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos sudarant sutartį buvo pakeistos.
Atsižvelgdamas į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas A. Š. padarė Komisijos 2005 m. kovo 30 d. tyrime Nr. 25 nurodytus pažeidimus (b. l. 48-50, T1). Pareiškėjas A. Š. teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytus ir nurodytus jo pažeidimus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad pareiškėjui tai buvo pirmasis viešasis pirkimas, jis turėjo realią galimybę konsultuotis su Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistais, tačiau su jais nesikonsultavo. Pareiškėjas netgi neatsižvelgė į Viešojo pirkimo komisijos narių pastabas. Pareiškėjas vedė komisijos posėdžius juose nedalyvaujant Reglamente nurodytam būtinam komisijos narių skaičiui. Todėl pripažintina, kad jis padarė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pagal 29 straipsnio 6 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, kurie paaiškėjo 2005 m. kovo 15 d. Tarnybinis nusižengimas įvykdytas dėl aplaidumo, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo sutrukdyta tinkamai ir teisėtai parinkti Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų paslaugos teikėją ir su juo sudaryti paslaugos sutartį, kuriuo buvo sumažintas Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų kiekis ir kai kurių paslaugų apimtys. Pareiškėjui anksčiau nebuvo skirta tarnybinių nuobaudų, tačiau atsižvelgiant į jo padarytus šiurkščius pažeidimus, pripažįstama, kad jam pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti nutarimą nutraukti jo atžvilgiu administracinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išsiaiškino faktines atleidimo iš pareigų aplinkybes;2005 m. balandžio 5 d. Palangos miesto savivaldybės mero P. Ž. pranešimu inicijuotas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Klaipėdos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-207-05 dėl piktnaudžiavimo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau pareiškėjo atleidimo procedūra pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio l ir 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 II dalies 8, 9, 10 ir 14 punktus nebuvo sustabdyta. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. Nr. (5.3)-A3-92 įsakymu sudarytos komisijos nusižengimui tirti pateiktomis išvadomis, nes Palangos miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos audito ataskaita dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų oficialiai buvo pateikta tik 2005 m. kovo 30 d. Su ja jis susipažino sekančią dieną be teisės apsiginti ar pasiaiškinti;Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendime konstatuota, kad liudytoja A. K. parodė, kad ji atliko auditą ir mano, jog pasiūlymo sąlygos buvo pakeistos sąmoningai ir pasirašant sutartį nurodyta 16000 Lt didesnė darbų atlikimo suma, tuo padaryta biudžetui žala. Šie teiginiai ir manymai nebuvo pagrįsti faktais ir įrodymais ir kiekvieną kartą tariamos žalos valstybei suma nurodoma skirtingai;Teismas neatsižvelgė net į galutinę audito ataskaitą, kurioje kontrolieriai nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius neįtvirtino savivaldybės lygmenyje reikalavimų dėl Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programos, biudžeto projekto rengimo tvarkos, strateginio planavimo ir kt.;Seniūno pareigybės aprašyme aiškiai nurodytos Valstybės tarnautojo funkcijos ir įgaliojimai, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kad Palangos miesto savivaldybės tarnyba būtų perdavusi kokias nors Palangos miesto savivaldybės administracijos funkcijas Šventosios seniūnijai;Komisija nagrinėjamam viešajam pirkimui buvo sudaryta iš penkių asmenų, iš kurių du narius Palangos miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas personalui R. Andziulis, remiantis direktoriaus įsakymu, nesuderinęs su Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, išleido atostogų, ir taip sąmoningai ar ne galėjo sužlugdyti paslaugų pirkimą ir sugriauti nustatytą įstatymu kvorumą dėl 2/3 komisijos narių;Buvo pažeistos ABTĮ 53 straipsnyje numatytos teisės. Teismo buvo prašoma, kad būtų iškviesti Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo vadovaujamos viešųjų pirkimų komisijos atliktą darbą. Viešųjų pirkimų tarnyba pareiškėjo vadovautos komisijos darbo ataskaitoje nenustatė esant nusižengimų Viešųjų pirkimų įstatymui. Taip pat buvo prašoma teismo iškviesti specialistą – ekspertą, kuris galėjo įvertinti pirkimo sąlygų ir apimčių pasikeitimus dėl objektyvių priežasčių ir taip būtų išaiškinta tariama ar tikra padaryta žala. Teisme nebuvo iškviestas ir UAB „Raguvilė” vadybininkas, kuris galėjo patvirtinti pasikeitimus, susijusius su darbų pobūdžio pasikeitimais, priklausančiais nuo pirkimo laiko pradžios ir pabaigos, susijusiais su sezoniškumu;Teismas šioje byloje iš esmės atkartojo 2005 m. spalio 27 d. sprendimo turinį, padidindamas samprotavimų apimtį, nesigilindamas dėl išvadų teisėtumo ar pagrįstumo, jų atsiradimo aplinkybių ir kokia tikra pareiškėjo kaltė ir, atsižvelgiant į teisingumo, teisėtumo ar protingumo kriterijus, ar skirta nuobauda be teisės dirbti valstybės tarnyboje adekvati pareiškėjo kaltei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtino Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 10 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1650 redakcija), “ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus <…>. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda”. Atsižvelgdamas į pateiktą išvadą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamą sprendimą (Taisyklių 11 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1650 redakcija). Taigi sprendžiant dėl valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos, kai pareiškėjas ją ginčija, teigdamas, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, turi būti įvertinama tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendime, priimtame šios išvados pagrindu, nurodytų išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūno A. Š. nusižengimui tirti komisijos (toliau – ir Tyrimo komisija) 2005 m. kovo 30 d. rašte Nr. 30 “Dėl išvados” (toliau – ir Išvados) nurodyta keletas valstybės tarnautojo padarytų pažeidimų epizodų, kurie turi būti aptarti ir įvertinti.
Dėl be vertinimo kriterijų parengtos ir 2005 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V1-4 patvirtintos Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programos
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas, be vertinimo kriterijų parengęs ir 2005 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V1-4 patvirtinęs Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programą, pažeidė Palangos miesto savivaldybės 2005 metų biudžeto projekto rengimo tvarkos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-744, 18 punktą, Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827, 38.4 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl šis pareiškėjui pateiktas kaltinimas yra nepagrįstas. Byloje yra 2005 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V1-4 patvirtinta Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programa (I t., b. l. 69-70), kurioje apie vertinimo kriterijus išties nėra užsimenama. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad paminėta Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
Dėl perkančiosios organizacijos pakeitimo
Tyrimo komisijos Išvadose ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad A. Š., perkančiąją organizaciją – Palangos miesto savivaldybės administraciją – pakeitęs į Šventosios seniūniją, viršijo įgaliojimus ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek Palangos miesto Šventosios seniūnijos teritorijos tvarkymo paslaugų pirkimo supaprastino atviro konkurso sąlygose (toliau – ir Konkurso sąlygos; I t., b. l. 92-117), tiek kituose dokumentuose perkančiąja organizacija nurodoma Palangos miesto savivaldybės administracija Šventosios seniūnija, nurodomas jos kodas, buveinės adresas. Sutartis su viešojo pirkimo konkurso laimėtoja UAB “Raguvilė” taip pat buvo pasirašyta Palangos miesto Šventosios seniūnijos vardu. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1217 redakcija) perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (išskyrus įstatyme numatytus atvejus). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1217 redakcija) komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu). Nagrinėjamu atveju Viešojo pirkimo komisiją Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugoms pirkti (toliau – ir Viešojo pirkimo komisija) sudarė ne Šventosios seniūnas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (I t., b. l. 68). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 21 d. įsakyme Nr. A1‑4.1-684 remiamasi Perkančiųjų organizacijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72, 59 punktu, kurio pirminė redakcija numatė, kad perkančiosios organizacijos yra savivaldybių institucijos ir įstaigos. Galimybė kitiems savivaldybės administravimo subjektams, turintiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekančius jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingiems už šių funkcijų įgyvendinimą, būti perkančiąja organizacija buvo numatyta Perkančiųjų organizacijų sąrašo 60 punkte (2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4‑256 redakcija). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1693 redakcija), 30 straipsnį (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1172 redakcija) savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, o seniūnija nėra savarankiška savivaldybės įstaiga. Seniūnija yra tik savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys. Paminėtos aplinkybės suponuoja, kad perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju buvo ir turėjo būti Palangos miesto savivaldybės administracija, o ne jos teritorinis struktūrinis padalinys. Pareiškėjas buvo Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, todėl jis visų pirma buvo atsakingas už tinkamą konkurso dokumentų parengimą, konkurso vykdymo teisėtumą. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija iš esmės sutinka su paminėta Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada.
Dėl paslaugos pirkimo būdo parinkimo klausimo sprendimo nepateikimo svarstyti Viešojo pirkimo komisijai ir vienasmeniško pirkimo būdo nurodymo Konkurso sąlygose
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad A. Š. , viešojo pirkimo komisijai nepateikęs nagrinėti klausimo dėl paslaugos pirkimo būdo parinkimo ir vienasmeniškai Konkurso sąlygose nurodęs viešojo pirkimo būdą (supaprastintą atvirą konkursą), pažeidė Reglamento (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 110 patvirtinto Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento) 7.1 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Kaip matyti iš Viešojo pirkimo komisijos 2004 m. lapkričio 19 d. protokolo Nr. V2-01 (I t., b. l. 91), Viešojo pirkimo komisijos nariams buvo iš anksto pateikti susipažinti konkurso dokumentai. Komisijos nariai dėl jų pareiškė atitinkamas pastabas. Tačiau balsų dauguma konkurso dokumentai buvo patvirtinti. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad pirkimas bus vykdomas supaprastino atviro konkurso būdu (Konkurso sąlygų 3 punktas). Taigi Viešojo pirkimo komisijos nariai galėjo teikti savo pastabas dėl konkurso dokumentuose numatyto paslaugos pirkimo būdo ir apsvarstyti šį būdą tvirtindami Konkurso sąlygas. Todėl negalima pilnai sutikti su išvada, kad paslaugos pirkimo būdo parinkimo klausimas nebuvo pateiktas svarstyti Viešojo pirkimo komisijai, nes iš paminėtų aplinkybių logiškai seka išvada, kad pirkimo būdas galėjo būti svarstomas ir dėl jo galėjo būti sprendžiama paminėto posėdžio metu. Negalima pilnai sutikti ir su išvada, kad pareiškėjas vienasmeniškai Konkurso sąlygose nurodė viešojo pirkimo būdą, nes dėl konkurso sąlygų, kuriuose buvo numatytas paslaugos pirkimo būdas, balsavo visi komisijos nariai, posėdis pagal byloje esantį protokolą buvo teisėtas (protokolą pasirašė visi komisijos nariai).
Dėl netinkamo paslaugos pirkimo būdo parinkimo
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas, netinkamai parinkęs pirkimo būdą – supaprastintą atvirą konkursą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir 8 straipsnio 7 dalį, 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal kurį turėjo būti parinktos ir atliekamos tarptautinio pirkimo procedūros, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 papunktį.
Pareiškėjas neginčijo, kad Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programai prašė 450000 Lt (I t., b. l. 190). Tą patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai (I t., b. l. 41, 73-74). Pastebėtina, kad byloje esančiame Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programos projekte (I t., b. l. 73-74), kuriame nurodyta šios programos vertė – 450000 Lt, apie šių lėšų panaudojimo galimybę Šventosios Bažnyčios apšvietimui tiesiogiai neužsimenama. Patvirtintoje Šventosios seniūnijos tvarkymo darbų programoje nurodyta 388000 Lt suma yra beveik identiška sutarties su UAB “Raguvilė” kainai. Šioje sutartyje Bažnyčios apšvietimas nenumatytas. Taigi nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad į paminėtą 450000 Lt sumą buvo įtraukta ir suma, kurią buvo numatoma skirti atskirai sutarčiai dėl Bažnyčios apšvietimo sudaryti ir vykdyti.
Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad perkamų paslaugų atlikimo terminas: nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Taigi buvo planuojama iš karto pirkti paslaugas dvejiems metams. Todėl pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio nuostatas, apskaičiuojant pirkimo vertę numatoma metinė programos suma (450000 Lt) turėjo būti padauginta iš dviejų bei atimtas taikytinas pridėtinės vertės mokestis. Tokiu būdu skaičiuojant gaunasi, kad numatomo pirkimo vertė buvo 762711 Lt be PVM (900000 Lt su PVM), kas sudaro daugiau nei numatyta tarptautinio pirkimo vertės riba (690560 Lt). Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju viešasis pirkimas turėjo būti organizuojamas pagal tarptautinio pirkimo taisykles ir negalėjo būti organizuojamas supaprastintas atviras konkursas. Pareiškėjas buvo Viešojo pirkimo komisijos pirmininkas, todėl jis visų pirma buvo atsakingas už tinkamą konkurso dokumentų parengimą, konkurso vykdymo teisėtumą. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo paslaugos pirkimo būdo parinkimo.
Dėl pirkimo sutarties neparengimo arba nepavedimo ją parengti
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad A. Š. , organizuojant pirkimą neparengęs pats arba nepavedęs parengti sutarties projekto, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 78 straipsnio 13 punktą, Reglamento 7.5 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Pagal Reglamento 7.5 punktą Viešojo pirkimo komisija turėjo parengti pirkimo sutarties projektą. Pirkimo sutarties projektas minimas ir Konkurso sąlygose (33 punktas), nurodant, kad su laimėjusiu Tiekėju bus sudaryta sutartis pagal prie šių sąlygų pridedamą sutarties projektą. Tačiau sutarties projektas nebuvo parengtas, t. y. buvo pažeistas Reglamento 7.5 punktas ir konkurso dokumentai neatitiko pačių Konkurso sąlygų. Pagal Reglamento 13 punktą komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Todėl jis turėjo imtis priemonių, kad būtų parengtas ir patvirtintas sutarties projektas, tačiau to nepadarė, įtikinėjo kitus komisijos narius, kad sutarties projekto nereikia, balsavo už netinkamai parengtus konkurso dokumentus. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija iš esmės sutinka su aukščiau paminėta Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada.
Dėl konkurso dalyviams pateiktų paaiškinimų
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas, konkurso dalyviams pateikęs pirkimo dokumentų paaiškinimus, viršijo įgaliojimus ir pažeidė Reglamento 7.6 ir 7.7 papunkčius, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pasirašė ir pateikė Viešojo konkurso dalyviams paaiškinimus dėl konkurso medžiagos, neapsvarsčius šių paaiškinimų Viešojo pirkimo komisijoje (I t., b. l. 156-157). Reglamento 7.6 ir 7.7 suteikia teisę aiškinti pirkimo dokumentus ne Viešojo pirkimo komisijos pirmininkui, o Viešojo pirkimo komisijai. Pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu jis ėmėsi vienasmeniškai aiškinti pirkimo dokumentus. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su aukščiau paminėta Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada.
Dėl posėdžių vedimo nesant kvorumo
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad A. Š. , vedęs Viešojo pirkimo komisijos 2005 m. sausio 6 d. ir 2005 m. sausio 10 d. posėdžius, kuriuose dalyvavo tik trys komisijos nariai ir buvo priimti esminiai sprendimai, pažeidė Reglamento 12 punkto nuostatas, pagal kurias posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, taip pat pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55 punkto 1 ir 2 papunkčius.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Viešojo pirkimo komisijos 2005 m. sausio 6 d. (I t., b. l. 134‑135) ir 2005 m. sausio 10 d. (I t., b. l. 136) posėdžiuose, kuriuose buvo priimti esminiai sprendimai, dalyvavo tik trys Viešojo pirkimo komisijos nariai. Pagal Reglamento 12 punktą komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, todėl nagrinėjamu atveju tam, kad posėdis būtų teisėtas turėjo dalyvauti bent keturi iš penkių Viešojo pirkimo komisijos narių. Taigi paminėti posėdžiai buvo neteisėti, nes pagal Reglamento 12 punktą juose nebuvo reikiamo kvorumo. Pagal Reglamento 13 punktą komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Todėl jis turėjo imtis priemonių, kad nevyktų neteisėti posėdžiai. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl komisijos narių atostogų, kuriomis, pareiškėjo nuomone, galimai buvo siekiama sužlugdyti konkursą, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl posėdžių teisėtumo ar neteisėtumo. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija iš esmės sutinka su aukščiau paminėta Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada.
Dėl sutarties pasirašymo
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad A. Š. , vietoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pats su UAB „Raguvilė”, laimėjusia paslaugos pirkimo konkursą, pasirašęs Palangos miesto Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų teikimo 2005 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 02, viršijo įgaliojimus ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Pareiškėjas, teigdamas, kad turėjo teisę pasirašyti sutartį su UAB “Raguvilė”, teigė, kad tokią teisę jam suteikė Šventosios seniūno pareigybės aprašymo 23 punktas. Tačiau šiame punkte nurodoma, kad seniūnas rengia dokumentus ir sudaro sutartis pagal savo kompetenciją. Taigi šis punktas tik abstrakčiai nurodė, kad seniūnas gali sudaryti sutartis jo kompetencijos ribose, tačiau teisių savo nuožiūra sudaryti visas sutartis šis pareigybės aprašymas seniūnui nesuteikė. Todėl seniūnas, prieš pasirašydamas sutartį, turėjo išsiaiškinti savo kompetencijos ribas dėl sutarčių sudarymo.
Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2004 m. rugpjūčio 23 d. įstatymo Nr. IX-2422 redakcija) nustatyta, kad seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 9 punkte (Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2018 redakcija) numatyta, kad seniūnas, seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka, sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX‑1764 redakcija) nustato, kad seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Taigi logiškai seka išvada, kad seniūnas galėjo sudaryti sutartis pagal seniūnijos veiklos nuostatuose, kuriuos turėjo patvirtinti savivaldybės administracijos direktorius, nustatytą tvarką. Be to, Reglamento 17 punktas nustatė, kad Viešojo pirkimo komisijos veikla pasibaigia pateikus Savivaldybės merui ar Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašyti pirkimo sutarties projektą. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl nagrinėjamo viešojo pirkimo konkurso komisijos sudarymo pareiškėjui teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį nebuvo numatyta. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nesant patvirtintų seniūnijos veiklos nuostatų ir konkretaus įgaliojimo (pavedimo) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, pareiškėjas, norėdamas sudaryti sutartį su UAB “Raguvilė”, turėjo gauti atitinkamą įgaliojimą sudaryti šią sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, sudarydamas sutartį su UAB ”Raguvilė”, negalėjo remtis dar iki Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo priimtu nebeegzistuojančios institucijos – Palangos miesto savivaldybės valdybos – 1996 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 90 (I t., b. l. 67), nes negaliojant Viešųjų pirkimų įstatymui šis sprendimas negalėjo apimti ir įgaliojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, be to, kaip minėta, Reglamento 17 punktas aiškiai nustatė, kad sutartis turi būti pateikiama pasirašyti savivaldybės merui arba administracijos direktoriui, o kitokių nurodymų, sudarant Viešojo pirkimo komisiją, jai ar jos pirmininkui nebuvo duota. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija iš esmės sutinka su aukščiau paminėta Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada.
Dėl paslaugų kiekio sumažinimo
Išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas, sumažinęs Šventosios seniūnijos tvarkymo paslaugų kiekį ir kai kurių paslaugų apimtis, viršijo įgaliojimus ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1217 redakcija) numatė, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Konkurso sąlygų 37 punkte taip pat nustatyta, kad sudarant sutartį negali būti keičiamas Tiekėjo pasiūlymo turinys. Byloje esanti Audito ataskaita (I t., b. l. 37-47), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvada (baudžiamosios bylos Nr. 07-1-207-05 I t., l. 87-102) patvirtina, kad sudarant pirkimo sutartį buvo pakeistos kai kurios pirkimo dokumentuose ir Tiekėjo pasiūlyme nurodytos sąlygos. Pastebėtina, kad pareiškėjas neneigė tam tikrų paslaugų pasikeitimų sudarant sutartį ((III t., b. l. 75). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija iš esmės sutinka su paminėta Tyrimo Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada.
Pastebėtina, kad pareiškėjas neneigė tam tikrų paslaugų pasikeitimų sudarant sutartį, teigdamas, kad tai buvo susiję su pasikeitusiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir Konkurso sąlygos nenumatė galimybės keisti pirkimo sąlygų ar Tiekėjo pasiūlymo, pasikeitus aplinkybėms. Todėl nebuvo būtina kviesti liudyti pareiškėjo nurodomą UAB “Raguvilė” vadybininką ar kitą ekspertą, nes tai nebūtų turėję esminės reikšmės aukščiau paminėtai išvadai.
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros ir jos parinkimo
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 07-1-207-05 medžiagos, ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl to, kad nustatyta nedidelė žala valstybės biudžetui. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė aukščiau paminėtų pažeidimų. Todėl net jei ir būtų nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, tai nebūtų turėję esminės reikšmės skundžiamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui. Pažymėtina, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Todėl naikinti skundžiamą įsakymą vien tik dėl galimai padarytų formalių procedūrinių pažeidimų nėra pakankamo pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo priekaištai dėl Tyrimo komisijos parengtos išvados nepateikimo jam susipažinti, dėl Audito ataskaitos nepateikimo jam susipažinti taip pat nepagrįsti, nes Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės nenumatė, kad šie dokumentai jam turi būti pateikti.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nebuvo būtina kviesti ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus, kurie įvertintų pareiškėjo vadovautos Viešojo pirkimo komisijos darbą, nes ginčus dėl teisės sprendžia teismas, o ne Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos nuomone, nors su kai kuriomis Tyrimo komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima pilnai sutikti, tačiau, įvertinus bylos aplinkybių ir nustatytų pažeidimų visumą, pažeidimų skaičių, sunkumą ir akivaizdumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui ir jo pasekmėms, paskirta tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 daleis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.