Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2011-06-30 · Byla Nr. A2.6.-667-744/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
A2.6.-667-744/2011
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00460-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas

Įžanginė dalis

Administracinės bylos Nr. A2.6.-667-744/2011 m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00460-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 52(S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 30 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 147640,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis Linas Masiulis 2011 m. birželio 24 d. M. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinant jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 128 str. 1 d.

M. K. kaltinamas tuo, kad 2011 m. birželio 18 d. apie 21:56 val. Pakruojo rajone, R. miestelyje, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą V. G. vardu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu, M. K. atsisakė nuo bet kokių paaiškinimų, tačiau byloje nėra surinkta kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti galimą M. K. kaltę, padarius šį teisės pažeidimą, nors tokius įrodymus galėjo ir privalėjo surinkti bylą tyrę policijos pareigūnai. Tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimose yra nurodyta, kad kartu su M. K. automobiliu važinėjo R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau šis asmuo neapklaustas, taip pat nesiimta jokių priemonių nustatyti kitus kartu automobilyje važiavusius asmenis ir juos apklausti. Be to, tarnybiniuose pranešimuose rašoma, kad būnant sodyboje prie palikto automobilio, pareigūnai pastebėjo keliu einančius du jaunuolius, kurie nurodė, kad minėtu automobiliu važinėja M. K. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vienas iš jaunuolių, R. A., atsisakė raštiškai patvirtinti parodymus, tačiau šis asmuo turėjo būti apklaustas (atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus numatytą ATPK 187-2 str.). Taip pat net nebandyta nustatyti antrojo vaikino asmenybės ir jį apklausti. Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad, nors automobilio vairuotojas nebuvo surastas prie automobilio, nebuvo imtasi jokių priemonių techninėmis priemonės užfiksuoti jo radimo vietą, pėdsakus, automobilyje buvusius daiktus ir nustatyti kitas svarbias aplinkybes.

M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ir kitų esminių trūkumų – jame nurodyta, kad teisės pažeidimas padarytas 2011 m. birželio 18 d. apie 21:56 val. Pakruojo rajone, Rozalimo miestelyje, tačiau iš policijos pareigūnų Almanto Sapijano ir R. P. tarnybinių pranešimų matyti, kad tuo laiku tik buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo, o policijos pareigūnai tuo metu buvo Pakruojo mieste (b.l. 2-3), todėl M. K. inkriminuotas teisės pažeidimas negalėjo būti padarytas tuo laiku, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tas pats ir dėl teisės pažeidimo padarymo vietos – protokole nurodyta, kad jis padarytas Pakruojo rajone, R. miestelyje, nors policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad automobilis buvo pastebėtas Pakruojo rajone, P. kaime, važiuojantis M. kaimo link ir būtent ten R. P. jį stabdė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą turi pasirašyti jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole (ATPK 260 str. 3-4 d. d.). M. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jo parašo, taip pat nėra įrašyta, kad M. K. atsisakė pasirašyti protokole.

Be to, neteisingai kvalifikuota galimai M. K. padaryta veika. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Akivaizdu, kad šią veiką gali padaryti ir specialus subjektas – asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, todėl, paaiškėjus, kad veiką įvykdė M. K., jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių aukščiau nurodytų protokolo bei bylos medžiagos (įrodymų) trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl M. K. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 128 str. 1 d. gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui.

Be to, atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti pasiųstas organui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo surašymo momento (ATPK 261 str. 1 d.), tačiau M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo išsiųstas teismui iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2011 m. birželio 29 d., nors protokolas buvo surašytas 2011 m. birželio 24 d., tai yra pažeidus įstatymo nustatytą terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl M. K. pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos 130 str. 1 d. ir 128 str. 1 d. grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (tinkamam veikos kvalifikavimui).

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas