Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-316/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
1A-350-316/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
M. R., A. G.
Civilinis ieškovas
V. K.
Nukentėjusysis
V. K., E. K.
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-316/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28286-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; (S) 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Laisvydo Zederštremo, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Dianai Drizgienei, Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,nuteistajam M. R., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio, bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Bausmė paskirta atlikti areštinėje. M. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Tenkintas iš dalies nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Priteista nukentėjusiajam V. K. iš nuteistojo A. G. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista nukentėjusiajai E. K. iš nuteistojo M. R. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 71,80 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista A. K. solidariai iš nuteistųjų A. G. ir M. R. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo atmesta. Nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos nukentėjusiesiems iš nuteistųjų A. G. ir M. R. po 250 Eur iš kiekvieno joms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. birželio 14 d., apie 20.20 val., buto, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilus tarpusavio nesutarimui, iš asmeninių paskatų mažamečio A. K. akivaizdoje abiem rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. K., po to sudavė nukentėjusiajam ranka viena smūgį į krūtinę, po to ranka sudavė tris smūgius nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas nubrozdinimą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje bei nubrozdinimą dešiniajame skruoste, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

2. M. R. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. birželio 14 d., apie 20.20 val., buto, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilus tarpusavio nesutarimui iš asmeninių paskatų mažamečio A. K. akivaizdoje sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai E. K. į veido sritį, tuo nukentėjusiajai padarydamas kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairiame momenyje ir viršutinio žandikaulio dantenose, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios E. K. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir paskirti M. R. už padarytą nusikalstamą veiką viešųjų darbų bausmę, sumažinti nukentėjusiajai E. K. iš M. R. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 200 Eur, sumažinti nukentėjusiuoju pripažintam mažamečiam A. K. iš M. R. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

3.1. Skunde nurodo, kad paskirta bausmės rūšis – areštas yra aiškiai per griežta. Su faktinėmis bylos aplinkybėmis apeliantas visiškai sutinka, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, sutiko atlyginti 200 Eur žalą.

3.2. Nurodo, kad, nors M. R. praeityje buvo teistas, šiuo metu jam teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, išlaiko mažametį vaiką, su fiziniu smurtu susijusią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, realiai laisvės atėmimo bausmės nėra atlikinėjęs.

3.3. Pažymi, kad visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pastebi, kad M. R. padaryti neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo išprovokuoti kito nukentėjusiojo veiksmais ir apeliantas tik norėjo išskirti jau besigrumiančius kitus asmenius. Nurodo, kad mažamečio vaiko buvimo įvykio vietoje nepastebėjo.

3.4. Teigia, kad už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Nurodo, kad M. R. dirba, turi pareigą išlaikyti mažametį vaiką. Pasak apelianto, arešto bausmės atlikimas gali neigiamai atsiliepti jo darbinei veiklai, nes gali nebetekti darbo ir darbinių pajamų. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas laikomas neteistu, todėl jam, kaip asmeniui, teisiamam pirmą kartą, galėtų būti paskirta viešųjų darbų bausmė, kuri atitiktų bausmių paskirtį.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistajam A. G. skirti laisvės atėmimo bausmę vieniems metams bei priteisti V. K. visas jo patirtas proceso išlaidas, ir skundui nagrinėti iš Šiaulių AVPK Radviliškio PK išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1. Nurodo, kad nuteistajam A. G. nepagrįstai skirta per švelni sankcija bei nepagrįstai taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nurodo, kad BK 64¹ straipsnis gali būti taikomas, kuomet taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir asmuo prisipažįsta kaltu.

4.2. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. G. nurodė, kad jo veiksmus lėmė nukentėjusiojo veiksmai, o nuteistojo veiksmai buvo tik gynyba nuo nukentėjusiojo, t. y. nuteistasis nepripažino esminės BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos. Teigia, jog A. G. nebuvo nuoširdus, faktiškai kaltės nepripažino, tai įrodo ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiaga, kuri turėtų būti pridėta prie šios bylos.

4.3. Pažymi, kad, esant prieštaravimams tarp bylos duomenų ir nuteistojo A. G. pozicijos, teikiamos teisėsaugos įstaigoms, jo prisipažinimas negalėjo būti pripažintas nuoširdžiu, o kaltė pripažinta tik tariamai, kad būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę, bet ir kaltina V. K., todėl šioje byloje negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

4.4. Be to, apeliantas mano, kad teismas turėjo A. G. taikyti kitą bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą, kadangi veika padaryta esant neišnykusiam teistumui, t. y. būnant teistam už analogišką veiką 2015 m. lapkričio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantui akivaizdu, kad asmuo išvadų nepadarė, anksčiau taikyta bausmė jam įtakos neturėjo, todėl būtina taikyti griežtesnę bausmės rūšį realų laisvės atėmimą, kadangi vien tik arešto bausmė nėra pakankama ir yra per švelni bausmės rūšis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato E. Jankaičio, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis prašė jų skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė V. Povilaitienė prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašė jų skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Dėl nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio skundo

8. Iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau mano, kad jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė viešieji darbai, bei prašo sumažinti priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti.

9. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, praeityje M. R. teistas 3 kartus, teistumas išnykęs, administracine tvarka praeityje baustas (II t., b. l. 160), dirbantis. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad apeliantas smurtavo svetimuose namuose, mažamečio vaiko akivaizdoje. Pažymėtina, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad M. R. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimo padarymą galima skirti areštą nuo 15 iki 90 parų, t. y. arešto bausmės vidurkis 52,5 paros. Be to, nuteistajam M. R., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, konstatuoja, kad nuteistajam M. R. už nusikalstamą veiką paskirta bausmės rūšis yra tinkama, nes M. R. išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, o jos dydis nėra per griežtas, todėl keisti ar švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

13. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, išlaiko mažametį vaiką, realiai laisvės atėmimo bausmės nėra atlikinėjęs, o jo padaryti neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo išprovokuoti kito nukentėjusiojo veiksmais, ir jis tik norėjo išskirti jau besigrumiančius kitus asmenius, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Apeliaciniame skunde M. R. nurodo, kad arešto bausmės atlikimas gali neigiamai atsiliepti jo darbinei veiklai, jog gali nebetekti darbo. Teisėjų kolegija atsakydama į apelianto skundo argumentą pažymi, kad, pagal BPK 354 straipsnio 2–3 dalis, teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais. Arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BK 49 straipsnio 5 dalį, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.

14. Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajai E. K. ir nukentėjusiuoju pripažintam mažamečiam A. K. iš jo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 d.). Šioje byloje nustatyta, jog M. R. įvykio dieną, kilus tarpusavio nesutarimui iš asmeninių paskatų, mažamečio A. K. akivaizdoje sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai E. K. į veido sritį, tuo nukentėjusiajai padarydamas kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairiame momenyje ir viršutinio žandikaulio dantenose, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios E. K. sveikatą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai išgyvenimai, bei su padaryta išvada, kad mažametis, kurio akivaizdoje buvo naudojamas smurtas, taip pat patyrė didžiulį išgąstį ir stresą. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą ir iš nuteistojo M. R. nukentėjusiajai E. K. priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam mažamečiam A. K. solidariai iš nuteistųjų ir M. R. ir A. G. priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistųjų M. R. ir A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes (fiziniu smurtu kėsinosi į didelę vertybę – žmogaus sveikatą), jo turtinę padėtį (M. R. yra darbingo amžiaus, dirbantis), jo kaltę, o taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, mažametis nukentėjusysis patyrė išgąstį, tačiau nebuvo nustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiųjų darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove, taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų kreipęsi dėl sužalojimų pas gydytojus). Teisėjų kolegija iš aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, išsamiai įvertino visas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems yra proporcingas nuteistojo M. R. padarytos nusikalstamai veikai ir dėl to kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atitinka teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo

15. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. ir jo atstovas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniu skundu prašo nuteistajam A. G. skirti laisvės atėmimo bausmę vieniems metams bei priteisti V. K. visas jo patirtas proceso išlaidas.

16. Atsakant į apeliantų skundo argumentą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens nuomonę dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pirmosios instancijos teisme A. G., kaip ir kitas kaltininkas M. R., savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė (III t., b. l. 66–74). Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, kaltinimą palaikiusi prokurorė pasiūlė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sutikimą išreiškė ir nuteistųjų gynėjai. Viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju šios būtinos sąlygos nebuvo.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo A. G. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tai įrodo kita ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Kolegija atmeta šį argumentą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. liepos 5 d., nutrauktas 2018 m. spalio 31 d., III t., b. l. 103–111) medžiaga nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nevertina ir dėl jos nepasisako. Jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį apelianto argumentą, byloje nėra, todėl konstatuojama, kad baudžiamasis įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pritaikytas buvo tinkamai.

18. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalį 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės rodo, kad, nors ikiteisminiame tyrime nuteistasis A. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino savo kaltę visiškai ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo A. G. parodymus ir pagrįstai vertino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus ir dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės griežtumo. Kolegijos nuomone, šiam nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, griežtinti jos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. A. G. praeityje teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neišnykęs, administracine tvarka praeityje jis baustas (II t., b. l. 102–103), dirbantis, seniūnija, kurioje A. G. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra gavusi jokių oficialių nusiskundimų apie netinkamą jo elgesį (II t., b. l. 104). Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistasis A. G. smurtavo svetimuose namuose, mažamečio vaiko akivaizdoje. Skirdamas nuteistajam A. G. bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

20. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, išsamiai pagrindė jam skirtinos bausmės rūšį ir jos dydį, taip pat, esant visoms sąlygoms, pagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino jam paskirtos bausmės dydį vienu trečdaliu. Nuteistajam A. G. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą, ja bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Aplinkybių, kurios leistų nuteistajam A. G. skirti griežtesnę bausmės rūšį ir manyti, jog jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per švelni ir dėl to neteisinga, kolegija nenustatė, todėl apeliacinio skundo prašymas griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto V. K. ir jo atstovo skunde pareikštą prašymą priteisti V. K. visas jo patirtas proceso išlaidas, pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog yra pateiktas atstovo advokato D. Vaičiulio išrašytas 500 Eur pinigų priėmimo kvitas už nukentėjusiesiems suteiktas teisines paslaugas (III t., b. l. 65), daugiau jokių dokumentų pagrindžiančių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtas procesines išlaidas, nei pirmosios instancijos nagrinėjimo metu, nei apeliacinės instancijos nagrinėjamo metu pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir priteisė nukentėjusiesiems iš nuteistųjų A. G. ir M. R. po 250 Eur iš kiekvieno joms atlyginti, todėl, atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo prašymą priteisti V. K. visas jo patirtas proceso išlaidas atmeta kaip nepagrįstą.

22. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, todėl tenkinti nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato E. Jankaičio bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo advokato D. Vaičiulio apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio, bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Laisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė