Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-772-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2S-772-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00888-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Kreditorius
UAB „Snoro lizingas“
Skolininkas
L. L.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-772-212/2013Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00888-2013-5Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1060-233/2013 pagal kreditorės UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei L. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės 58,80 Lt skolos, 53,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimo dalį dėl išduoti teismo įsakymą dėl 53,38 Lt delspinigių priteisimo atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą. Nurodė, jog nors kreditorius ir sumažino delspinigių sumą pagal 2010-08-31 Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį, tačiau sumažinta delspinigių suma – 53,38 Lt už laikotarpį nuo 2013-02-19 iki 2013-08-20, atsižvelgiant į prašomą priteisti 58,80 Lt sumą, vertino kaip neprotingai didelę, neatitinkančią šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti dalį pareiškimo panaikinti ir perduoti delspinigių priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pareiškimo priėmimo stadijoje tenkino tik dalį pareiškime nurodytų reikalavimų, tačiau tokia galimybė pagal CPK 439 str. 4 d. nenumatyta. Be to, skolininkas per įstatymo numatytą terminą prieštaravimų nepateikė, skolos po pareiškimo pateikimo teismui neapmokėjo, todėl dalinis teismo įsakymas negali būti priimtas. Be to, CPK XXIII skyriaus normos nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Skolininkui yra leidžiama apginti savo interesus per 20 dienų terminą pareiškiant prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus, kreditoriaus reikalavimu pareiškimas gali būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, nes skolininkas turi teisę gintis pats. Pažymi, jog teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne prašomą priteisti delspinigių sumą, kuri atsižvelgiant į negrąžinto kredito dalį, negali būti laikoma nepagrįstai didele. Tokiu atveju, kai kredito vartojimo sutartyje numatyta delspinigių dydis 0,05 proc., kreditorius praranda teisę kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo, o tai prieštarauja Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintam teisės kreiptis į teismą principui. Pagal CK 6.71 str. sutarties šalys turi teisę susitarti dėl delspinigių dydžio, kuris skatintų sutarties šalį tinkamai vykdyti sutartį ir užtikrintų kreditoriaus interesų gynybą prievolės pažeidimo atveju. Kreditoriaus reikalavimo priteisti delspinigius negalima laikyti neturinčiu pagrindo, nes pareiškime nurodyta, jog šis reikalavimas kildinamas iš skolininko ir kreditoriaus sudarytos Paskolos pavedimu sutarties, todėl kreditorė turėjo teisę reikalauti delspinigių priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Tačiau CPK 435 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Kreditorius kreipėsi į teismą dėl 58,80 Lt skolos, 53,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1). Pareiškimą grindė 2010-08-31 paskolos pavedimo Nr. VMM00831UTPA.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašoma priteisti delspinigių suma už šešerių mėnesių laikotarpį vertintina kaip neprotingai didelė, neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašoma priteisti netesybų suma yra tik penkiais litais mažesnė už skolą. Vartojimo kredito 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl delspinigių teismo įsakymo išdavimo procese nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei pagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kreditorės prašomos palūkanos yra aiškiai nepagrįstos. Kai pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turi atsisakyti priimti prašymą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.). Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimo dalį neužkerta kelio pareikšti ieškinį dėl delspinigių priteisimo bendrąja ginčo teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstos ir teisėtos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė