- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- A6.-2279-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01862-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S. D.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Eglė Smagurauskaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S. D., jo atstovei advokatei Eglei Smagurauskaitei,
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Andrejui Bondarenko (Andrej Bondarenko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. įmonės direktoriumi, esant darbo sutarčių požymiams, sudaręs rašytines darbo sutartis, bet apie darbuotojų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), šiems darbuotojams: S. S. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 3 d. atlikti įmonės direktoriaus darbines funkcijas; P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 14 d. atlikti vadybininko – pardavėjo darbines funkcijas, laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas; D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (2020 m. kovo 25 d., 2020 m. balandžio 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30 dienomis), atlikti virėjo darbines funkcijas (gaminti patiekalus klientams, dalyvauti derinant restorano meniu, pirkti produktus restorano virtuvės poreikiams). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) S. S. D. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Taip S. S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje. Nustatyta, kad 2020 metų vasario – kovo mėnesiais buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, pvz.: 2020 m. vasario 15, 22 ir 29 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui P. Š. buvo žymimos poilsio dienos, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, tuo tarpu iš įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnalo įrašų nustatyta, kad restoranas tomis dienomis dirbo (pažeisti DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimai); 2020 m. kovo 7-8 ir 14 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui P. Š. buvo žymimos poilsio dienos, 2020 m. kovo 11 dieną pažymėta nedarbo (šventinė) diena, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, tuo tarpu iš įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnalo įrašų nustatyta, kad restoranas tomis dienomis dirbo (pažeisti DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) S. S. D. pažeidė imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas.
Taip S. S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi pažeidė DK 47 straipsnio: „Prastova“ 3 dalies „Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju“ 2 punkto „iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę“ nuostatas, kadangi ne mažiau nei 3 kartus (2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. balandžio 30 d.) leido darbuotojui P. Š. atlikti restorano vadybininko darbines funkcijas, jam nuo 2020 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymu paskelbtos pilnos prastovos, nustatytos iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos, metu.
Taip S. S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. D. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nėra buvęs tokioje situacijoje, kai įmonės akcininkas, valdantis 100 proc. įmonės akcijų, dar yra atsakingas už visų dokumentų įregistravimą. Supranta, kad toks yra teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje, bandė laikytis įstatymų, kurie čia galioja, visi susitarimai buvo siunčiami buhalteriui. Dėl P. Š. įdarbinimo susitarimas buvo pasirašytas ir išsiųstas buhalterei. Asmeniškai nieko nedarė ir niekam nepranešė apie P. Š. ir savo įdarbinimą, nes tam buvo buhalteris. D. P. atvyko ir pasirašė darbo sutartį ketvirtadienį, prieš pat karantino paskelbimą šalyje. D. P. niekada nebuvo pateikęs higienos paso, tai negalėjo leisti jam įsidarbinti ir dirbti įmonėje. Be to, buvo paskelbtas karantinas, apribota galimybė sudaryti darbo sutartis. Niekas nedirbo ataskaitoje nurodytais laikotarpiais, išskyrus tuos atvejus, kai P. Š. buvo pasirodęs 2-3 kartus darbe. P. Š. per prastovos laikotarpį karantino metu buvo atvykęs 2-3 kartus, kadangi turėjo užregistruotų faktą, jog nedirba dėl įvesto karantino. Nežino, kas dirbo restorane vasario 15, 22, 29 dienomis. Dirba įmonėje kaip direktorius, kai derina dalykus su buhalteriu, kaip akcininkas turi užtikrinti finansinius išteklius, palaikyti įmonės finansinę situaciją. Karantino laikotarpis buvo labai sunkus, bandė išlaikyti visą darbuotojų komandą kartu, kad nebūtų prarasti geri darbuotojai. D. P. buvo pasirašęs darbo sutartį, norėjo jį išlaikyti, prašė jį kelis kartus atnešti higienos pasą. D. P. naudojosi patalpomis savo asmeninėms reikmėms, jis išbandydavo įvairius receptus tuo metu. Jis leido D. P. tai daryti, jis taip pat tuo laiku naudojosi restorano patalpomis, kad galėtų pagaminti maistą savo žmonai. Teigia, jog yra kaltas, kad bandė palaikyti geresnę socialinę būklę, yra nepakankamai susipažinęs su Lietuvos darbo įstatymais. Pripažįsta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Buvo priverstas pasirašyti taikos sutartį su D. P., tuo metu tai buvo pigesnis kelias išeiti iš kilusios problemos. Žino apie byloje užfiksuotus susirašinėjimus tarp jo ir D. P.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad pasirašė darbo sutartį, dirbo pas S. S. D. ir paskui pasižiūrėjo Sodroje, kad nėra įdarbintas. Jis porą dienų parodė, ką gali daryti, ir kovo 9 dieną buvo pasirašyta sutartis. Įmonė vadinosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo vieta – viešojo maitinimo įstaiga, virėjas. Darbo sutartyje parašą uždėjo P. Š., jis buvo kaip atstovas, bet tuo metu buvo ir S. S. D. Įsidarbindamas pateikinėjo pasą, turėjo medicininę knygelę, žalią kortą, kurių neprašė. Įsidarbindamas turėjo visus reikiamus dokumentus, jam niekas nesakė, kad kažkokių dokumentų trūksta. Vieną mėnesį gavo 200 Eur, o kitą mėnesį apie 130 Eur. Žmona norėjo pasižiūrėti, kiek parodyta atlyginimo, kiek Sodrai moka, kiek atostoginių turėtų gauti ir nerado jo Sodroje. Įmonėje dirbo gal du mėnesius ir dvi ar tris dienas. Kai sužinojo, kad neužregistruota sutartis, klausė, kaip kas yra, kodėl sutartis neužregistruota. S. S. D. nurodė jam daryti, ką jis nori. Su juo taip pat dirbo P. Š., jis buvo ir administratorius, ir padavėjas. Direktorius buvo S. S. D. Kai gavo pinigus, išsiuntė į darbo ginčų komisiją prašymą nutraukti nagrinėjimą, nagrinėjimas buvo nutrauktas. Taikos sutartis tarp jo ir S. S. D. buvo sudaryta iki darbo ginčų komisijos sprendimo. Po taikos sutarties su S. S. D. daugiau nebendravo. Pradėjo dirbti iki karantino. Iš ryto nueidavo į parduotuvę arba P., arba S. S. D. nupirkdavo žaliavas. Teko ir pačiam rūpintis žaliavų tiekimu. Pirkdavo iš S. S. D. pinigų, nebent pridėdavo, jei trūkdavo porą eurų, paskui grąžindavo juos. Iki karantino pradžios maistas buvo pateikiamas vietoje, paskui tik išsinešimui. Jeigu nebuvo darbo, tai valydavo kampus, baldus, indus, tai lubas kokias pataisydavo. Meniu derino su S. S. D., ką jis pasakydavo, tą darydavo. Užsakymus priimdavo arba S. S. D., ar P., pats vieną kartą yra tik priėmęs. Neteko rengti kažkokių privačių pobūvių savo pažįstamiems. Darbo laiko apskaita nebuvo vedama įmonėje. S. S. D. kasdien buvo darbe, nebuvo dienos, kad neateitų, nes pas jį raktas buvo, pats rakto nenorėjo imti. Susirašinėdavo per socialinius tinklus su S. S. D. arba skambindavo, ar žinutes rašydavo, atėjęs sužinodavo, ar yra koks rezervas, ar ne, tada eidavo į parduotuvę. Nėra priežasčių, dėl kurių galėtų apkalbėti S. S. D.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. Š. parodė, kad pradėjo dirbti nuo 2020 m. sausio pradžios. Iškart turėjo priimti laikinojo direktoriaus pareigas, nes direktorius ruošėsi operacijai, turėjo prižiūrėti tam laikui įmonę, kol negrįžo direktorius iš reabilitacijos. Darbo sutartį pasirašė 2020 m. sausio pradžioje, kaip vadybininkas-pardavėjas, turėjo organizuoti darbą įmonėje ir pardavinėti. Be jo įmonėje oficialiai dirbo direktorius, bet jo nebuvo dėl ligos. Žino D. P., jis dirbo įmonėje, tiksliau su juo pasirašė darbo sutartį, bet jis nedirbo. Su D. P. pasirašė darbo sutartį, nes pavadavo direktorių. D. P. nedirbo, nes privalėjo pateikti sveikatos knygutę, kad jis praeina. Suprato, kad reikėjo visas veiklas sustabdyti ir užsidaryti per karantiną. Apie darbo apskaitos žiniaraščius žino tai, kad juos oficialiai ruošia buhalterė. Turbūt galėjo taip būti, kad per jam nustatytas poilsio dienas buvo sistemoje pažymėta, kad jis dirbo tomis dienomis. Negali pasakyti, kas galėjo tuomet dirbti, atsižvelgiant į tai, kad oficialiai dirbo tik jis ir direktorius. Prisimena, kad prastova buvo paskelbta apie kovo 17 d., pasirašė tą įsakymą. Prastovos laikotarpiu ateidavo į pačią patalpą apsižvalgyti, nors įmonė neveikė, bet planavo atsidaryti, susitikdavo kartais ten su S. S. D. pabendrauti. Karantino metu restoranas neveikė. Apie susirašinėjimą tarp D. P. ir S. S. D. nežino, nėra susipažinęs. Prastovos metu jam nereikėjo rūpintis maistu ir atsargomis, jei pirkdavo maistą, tai ne restoranui, o valgyti sau. Karantino laikotarpiu savo tiesioginių vadybininko pareigų nereikėjo dirbti, tik pamena, kad reikėjo kaip darbuotojui pasirašyti įsakymus. Darbo sutartyje numatytas fiksuotas darbo laikas, darbo apskaitą pildydavo buhalterė. S. S. D. buvo nedarbingas nuo sausio mėnesio ir viso karantino laikotarpiu. Direktorių tuo metu pavadavo jis, niekas daugiau nepavadavo. Buhalterei duomenys buvo perduodami susirašant su ja, jo darbo laikas buvo fiksuotas. Nežino, kas dirbo administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienoms, gal ir jis. Jeigu yra parašas, tai dirbo tomis dienomis.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5000 iki 6000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
2020 m. birželio 17 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1103-0058 nurodyta, kad buvo atliktas tyrimas dėl informacijos, pateiktos D. P. 2020 m. gegužės 6 d. skunde Nr. APS-131-10502, dėl nelegalaus darbo. Skunde nurodyta, kad detali informacija apie nelegalaus darbo atvejus išdėstyta 2020 m. gegužės 4 d. prašyme Nr. APS-131-10183. Tyrimo metu nustatyta, kad skundžiamas darbdavys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius S. S. D. Nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad S. S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. įmonės direktoriumi, esant darbo sutarčių požymiams, sudaręs rašytines darbo sutartis, bet apie darbuotojų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), šiems darbuotojams: S. S. D., 2019 metų gruodžio 3 dieną atlikti įmonės direktoriaus darbines funkcijas; P. Š., nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 14 d. atlikti vadybininko – pardavėjo darbines funkcijas, laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas; D. P., nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (2020 m. kovo 25 d., 2020 m. balandžio 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30 dienomis), atlikti virėjo darbines funkcijas (gaminti patiekalus klientams, dalyvauti derinant restorano meniu, pirkti produktus restorano virtuvės poreikiams). S. S. D. neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje. Nustatyta, kad 2020 metų vasario – balandžio mėnesiais buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, pvz.:, 2020 m. vasario 15, 22 ir 29 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui P. Š. buvo žymimos poilsio dienos, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, tuo tarpu iš įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnalo įrašų nustatyta, kad restoranas tomis dienomis dirbo (pažeisti DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimai); 2020 m. kovo 7-8 ir 14-15 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui P. Š. buvo žymimos poilsio dienos, 2020 m. kovo 11 dieną pažymėta nedarbo (šventinė) diena, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, tuo tarpu iš įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnalo įrašų nustatyta, kad restoranas tomis dienomis dirbo (pažeisti DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai) 2020 m. balandžio mėnesį darbuotojas P. Š., jam paskelbtos prastovos metu, 2020 m. balandžio 10, 21 ir 30 dienomis atliko restorano vadybininko darbines funkcijas, atliko restorano virtuvei būtinų maisto produktų užsakymus (pažeisti DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimai) (b. l. 4-6).
Priede Nr. 1 prie ND akto Nr. 1103-0058 nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir K. B. atliko tyrimą dėl informacijos, pateiktos D. P. 2020 m. gegužės 6 d. skunde Nr. APS-131-10502 dėl nelegalaus darbo. Skunde nurodyta, kad detali informacija apie nelegalaus darbo atvejus išdėstyta 2020 m. gegužės 4 d. prašyme Nr. APS-131-10183. Skunde, adresuotame VDI Vilniaus skyriui, D. P. nurodė, kad dirbo iki 2020 m. gegužės 4 d., darbo sutartis sudaryta 2020 m. kovo 9 d., duomenys apie įdarbinimą Sodrai nepateikti, buvo nuolatinis darbas, darbdavys apsimeta prastova gauti subsidijas. Prašyme Nr. APS-131-10183 D. P. nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), minėtoje įmonėje dirbo iki 2020 m. gegužės 3 d. 2020 m. gegužės 1 d. sužinojo, kad Sodrai nepranešta apie jo įdarbinimą, paprašęs darbdavio atstovų sudaryti naują darbo sutartį, šie atsisakė. Už darbą įmonėje 2020 metų kovo mėn. gavo 285 Eur atlyginimą, už darbą balandžio mėn. gavo 106,9 Eur atlyginimą (b. l. 7-12).
2020 m. kovo 5 d. įgaliojime nurodyta, kad S. S. D. įgalioja P. Š. atstovauti jį tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tvirtinant tų dokumentų kopijas.
Byloje yra pateikta D. P. ir S. S. D. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis suvestinė (b. l. 118-143).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų D. P., P. Š. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dėl P. Š. įdarbinimo susitarimas buvo pasirašytas ir išsiųstas buhalterei, asmeniškai nieko nedarė ir niekam nepranešė apie P. Š. ir savo įdarbinimą. Pažymėtina, kad kaip jau minėta anksčiau UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal surinktą bylos medžiagą bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, S. S. D. apie P. Š. ir savo įdarbinimą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė. Tai, kad P. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” kaltinime nurodytu laiku įrodo P. Š. parodymai tiek teisme, tiek tyrimo metu. Savo paaiškinime P. Š. nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. darbą pradėjo sutarties pasirašymo dieną, jo pareigos vadybininkas-pardavėjas. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę ir grynais (b. l. 10). Yra pateikti kasos išlaidų orderiai, iš kurių matyti, kad P. Š. buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 31-32, 35, 37-38). Teismo posėdyje P. Š. paaiškino, kad pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti nuo 2020 m. sausio pradžios. Be to, byloje yra darbo sutartis, iš kurios matyti, kad P. Š. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)” pradeda nuo 2020 m. sausio 3 d., tačiau VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios S. S. D. apie tai nepranešė.
Tai, kad D. P. kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” patvirtina byloje esantys duomenys: D. P. paaiškinimai, darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), taikos sutartis, byloje esantys D. P. ir S. S. D. susirašinėjimai. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad pasirašė darbo sutartį, dirbo pas S. S. D. Porą dienų parodė ką gali daryti ir kovo 9 dieną buvo pasirašyta sutartis. Darbo sutartyje parašą uždėjo P. Š., nes jis buvo kaip atstovas, bet tuo metu buvo ir S. S. D. Įsidarbindamas pateikinėjo pasą, turėjo medicininę knygelę, žalią kortą, kurių neprašė. Įmonėje dirbo gal du mėnesius ir dvi ar tris dienas. Tokie P. Š. aiškinimai buvo nuoseklūs viso proceso metu, kadangi tyrimo metu jis nurodė tas pačias aplinkybes. Iš taikos sutarties matyti, kad tarp D. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta ginčą kilusį dėl darbo užmokesčio išspręsti taikiai, ieškovas sutiko pirminį reikalavimą sumažinti iki 400 Eur. Paaiškinime D. P. nurodė, jog 2020 m. gegužės 15 d. S. S. D. sumokėjo jam uždirbtą darbo mokestį 400 Eur už darbą nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. Byloje nebuvo nustatytas joks D. P. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti S. S. D. Administracinio nusižengimo padarymą taip pat patvirtina byloje esantys D. P. ir S. S. D. susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad kalbama apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)”, tariamasi, kada atvykti, ką gaminti, kokius produktus ir kur pirkti. Nors S. S. D. teigė, jog D. P. nepateikė higienos paso ir dėl to jam nebuvo leista dirbti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. D. pozicija vertintina kaip gynybinė, kurią paneigia aukščiau aptartų įrodymų visuma.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, jog S. S. D. negali būti laikomas atsakingu asmeniu šioje byloje, nes jis tuo metu buvo nedarbingas. Su šiais argumentais sutikti negalima. iš bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad S. S. D. 2020 m. kovo 5 d. įgaliojimu įgaliojo P. Š. atstovauti S. S. D. tvarkant visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tvirtinant tų dokumentų kopijas, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 5 d. įsakymu „Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“ S. S. D. paskyrė P. Š. laikinai eiti direktoriaus pareigas (b. l. 43, 67). Pažymėtina, kad nuosekliais D. P. paaiškinimais nustatyta, jog S. S. D. vadovavo įmonei ir organizavo jos veiklą, dalyvavo pasirašant darbo sutartį su D. P. ir su juo buvo derinamos darbo sutarties sąlygos, jis priėmė sprendimą dėl šios sutarties pasirašymo, priiminėjo iš klientų užsakymus, derino meniu su D. P. ir pan., todėl būtent jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. S. D. kiekvieną dieną buvo UAB „(duomenys neskelbtini)”, nebuvo dienos, kad jis neateitų, nes pas jį buvo raktas. D. P. gaudavo nurodymus iš S. S. D., derino meniu, gaudavo užduotis pirkti produktus restorano virtuvės poreikiams. Taigi, nagrinėjamu atveju S. S. D. yra tinkamas subjektas ir būtent jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad S. S. D. savo veiksmais pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą DK 42 straipsnio 2 dalį, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje
ANK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką švenčių dieną. DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką.
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2020 m. vasario mėnesį P. Š. 2020 m. vasario 15, 22 ir 29 dienomis ir kovo mėnesį P. Š. 7-8 ir 14 dienomis buvo žymimos poilsio dienos, 2020 m. kovo 11 diena pažymėta nedarbo diena. S. S. D. vasario ir kovo mėnesiais žymimas nedarbingumas (b. l. 56-57).
Kasos aparato operacijų žurnale matyti dienos, kuriomis restoranas dirbo (b. l. 50).
Pagal bylos medžiagą patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kasos aparato operacijų žurnalo duomenis, matyti, kad P. Š. 2020 m. vasario 15, 22 ir 29 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimos poilsio dienos, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, tačiau aukščiau minėtomis dienomis kasos aparato kasos operacijų žurnalo įraše nurodyta, kad restoranas tomis dienomis dirbo. Be to 2020 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad kovo 7-8 ir 14 dienomis P. Š. buvo žymimos poilsio dienos, 2020 m. kovo 11 dieną pažymėta nedarbo (šventinė) diena, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, o pateiktame įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnale matyti, kad restoranas tomis dienomis dirbo.
Nors S. S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kas dirbo restorane vasario 15, 22, 29 dienomis, pažymėtina, kad vadovaujantis DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punktu, darbdavys yra atsakingas už darbo laiko apskaitą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad S. S. D. savo veiksmais – neužtikrindamas ir nekontroliuodamas, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje, pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 100 straipsnio 1 dalyje.
Pastebėtina, kad S. S. D. minėtu laikotarpiu fiksuotas nedarbingumas nešalina jo atsakomybės, nes, kaip jau aptarta aukščiau, būtent jis realiai vadovavo įmonei ir organizavo jos veiklą. Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad „2020 m. kovo 7-8 ir 14-15 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui P. Š. buvo žymimos poilsio dienos, 2020 m. kovo 11 dieną pažymėta nedarbo (šventinė) diena, įmonės direktoriui S. S. D. žymimas nedarbingumas, tuo tarpu iš įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnalo įrašų nustatyta, kad restoranas tomis dienomis dirbo“, teismas pažymi, kad iš kasos operacijų žurnalo matyti, jog 2020 m. kovo 15 d. nebuvo vykdoma veikla, todėl ši kaltinimo dalis yra šalintina. Tai niekaip nekeičia nei S. S. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikacijos, nei sunkina jo padėtį.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje
ANK 96 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.
DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.
Iš 2020 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo dėl prastovos paskelbimo matyti, kad nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 30 d. skelbiama prastova. Prastovos laikotarpiu be darbdavio žinios darbuotojams draudžiama atvykti į darbovietę (b. l. 30).
Teismo posėdžio metu S. S. D. savo kaltės nepripažino, tačiau parodė, kad P. Š. per prastovos laikotarpį karantino metu buvo atvykęs 2-3 kartus, kadangi turėjo užpildyti dokumentus tam, kad užregistruotų faktą, kad nedirba dėl įvesto karantino. Karantino laikotarpis buvo labai sunkus, bandė išlaikyti visą darbuotojų komandą kartu, kad nebūtų prarasti geri darbuotojai. Teismo posėdžio metu P. Š. parodė, kad prastovos laikotarpiu ateidavo į pačią patalpą apsižvalgyti, nors įmonė neveikė, susitikdavo kartais ten su S. S. D. pabendrauti. Teismas pažymi, kad S. S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra atsakingas už įmonės veiklą, bendrovės vadovas turi būti rūpestingas bei privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų tinkamai organizuojama pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad S. S. D. pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę. 2020 m. kovo 16 d. paskelbus prastovą S. S. D. leido P. Š. atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu nurodė, kad P. Š. buvo atvykęs 2-3 kartus.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad S. S. D. savo veiksmais – leisdamas darbuotojui atlikti darbines funkcijas, kai direktoriaus įsakymu paskelbta prastova, pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje.
Dėl skirtinų nuobaudų
Skirdamas S. S. D. nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas ir neteistas, jo teigimu, aukštojo išsilavinimo, dirbantis. S. S. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. S. D. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies ir 100 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytiems vidurkiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. S. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
S. S. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
S. S. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. S. D. paskirtas nuobaudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20118726304.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.