- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- 2-845-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00657-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėję civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „STAGRO“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „STAGRO“ 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „STAGRO“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Bankrotas“ (toliau – ir pareiškėja, nemokumo administratorė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti LUAB „STAGRO“ 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais dėl nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo (padidinimo) ir priemokos už gautas įplaukas nustatymo (patvirtinimo), bei šiuos klausimus grąžinti kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.
2. Kreditorių susirinkimas 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nusprendė nemokumo administratorei nekeisti (nedidinti) atlyginimo už visą bankroto procesą, nustatyto 2015 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime (20 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), iš viso 24 200 Eur). Pareiškėja teigia, kad kreditorių susirinkimas neįvertino jos atsakomybės, darbo apimties, parduodamo turto apimties, neįvertino įmonei iškeltų bylų, pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumo bei jų kiekio ir kitų aplinkybių. Nutarimu administratorei nustatytas atlyginimas nepragrįstas ekonominiais motyvais, yra neteisingas, nesąžiningas bei iš esmės paneigiantis pareiškėjos teisę į atlyginimą.
3. Kreditorių susirinkimas nutarimu, priimtu 4-uoju darbotvarkės klausimu, patvirtino nemokumo administratorei 18 367,08 Eur dydžio priemoką, kurią sudaro 17 688,26 Eur priemoka už įplaukas ir 678,82 Eur sėkmės mokestis. Pareiškėjos vertinimu, kreditorių susirinkimas neteisingai apskaičiavo priemoką už gautas įplaukas, t. y. į bendrą įplaukų sumą nepagrįstai neįtraukė įplaukų už elektrą ir vandenį (30 526,26 Eur) bei administratorės susigrąžintų mokesčių (27 727 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino LUAB ,,STAGRO“ 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išsprendė iš esmės – nustatė nemokumo administratorei 44 700 Eur dydžio atlyginimą už visą bankroto procesą; panaikino LUAB ,,STAGRO“ 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu dalį, susijusią su priemokos už įplaukas už visą bankroto procesą nustatymu, ir klausimą išsprendė iš esmės – nustatė 17 826,90 Eur dydžio priemoką už įplaukas, o pridėjus kreditorių susirinkimo patvirtiną 678,82 Eur dydžio sėkmės mokestį, patvirtino bendrą nemokumo administratorei mokėtinų priemokų sumą – 18 505,72 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčui taikomo teisinio reguliavimo, nustatė, kad LUAB „STAGRO“ bankroto administravimo išlaidų sąmata pirmą kartą buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl atlyginimo administratorei nustatymo, o šis klausimas patenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį, teismas sprendė, jog ginčui dėl nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo išspręsti taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, galiojusios 2015 m. balandžio 20 d., išskyrus procedūrinius klausimus – kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka patenka į JANĮ reguliavimo sritį.
6. Teismas nenustatė, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka.
7. Vertindamas nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad, nustatant administratorės atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, kurie buvo numatyti ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje. Įvertinęs bendrovės bankroto bylos duomenis, bankroto proceso metu atliktus darbus, proceso trukmę, teismas nurodė, kad nepaisant to, jog didžioji dalis darbų bankroto proceso metu buvo atlikti iki 2018 m., kai buvo parduotas LUAB ,,STAGRO“ turtas, už visus atliktus darbus, nepriklausomai nuo jų atlikimo laiko, nemokumo administratorei turi būti teisingai atlyginta.
8. Nors 2015 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime priėmus pirmąjį nutarimą dėl nemokumo administratorės atlyginimo patvirtinimo negaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d nutarimas Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės patvirtintos Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės) ir juo kreditoriai negalėjo vadovautis, visgi, teismo vertinimu, sprendžiant dėl atlyginimo nemokumo administratorei pakeitimo, į šiame teisės akte nustatytus minimalius administratoriaus atlyginimo dydžius kreditorių susirinkimas turėjo atsižvelgti. Tokiu būdu būtų objektyviai užtikrinti tiek bendrovės ir jos kreditorių, tiek nemokumo administratorės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad LUAB ,,STAGRO“ yra didelė įmonė, bankroto procedūros metu nenutraukusi ūkinės – komercinės veiklos, teismas nustatė, jog minimalus nemokumo administratorės atlyginimo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 149 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA).
9. Atsižvelgęs į tai, kad 2015 m. balandžio 20 d. galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nebuvo įtvirtintas draudimas teismui, panaikinusiam kreditorių susirinkimo nutarimą, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pačiam, teismas, nustatęs administravimo išlaidų tvirtinimo (keitimo) pažeidimus, įvertinęs tai, jog bankroto procedūros tęsiasi ilgą laiką, siekdamas nevilkinti bankroto procedūrų, nutarė išspręsti klausimą dėl administratorės atlyginimo dydžio iš esmės. Teismas nustatė 44 700 Eur dydžio (149 MMA × 300 Eur/MMA (2015 m. balandžio 20 d. galiojęs MMA dydis)) nemokumo administratorės atlyginimą už visą bankroto procesą, nes, teismo vertinimu, ši suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepažeidžia administratorės ir kreditorių interesų pusiausvyros. Nustatyta suma nurodyta su visais privalomais mokėjimais (mokesčiais ir įmokomis).
10. Vertindamas nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nurodė, kad priemoka už įplaukas turi būti skiriama vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis, kurių 3 punkte numatyta, jog bankroto metu gautos įplaukos – tai lėšos iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, administratorės susigrąžinti mokesčiai yra (turi būti) kaupiami atskiroje banko sąskaitoje ir naudojami atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) padengti bankroto administravimo išlaidas, todėl kreditorių susirinkimas nepagrįstai neįtraukė administratorės susigrąžintų mokesčių (27 727 Eur) į bendrą gautų įplaukų sumą. Visgi, įplaukos už elektrą ir vandenį, teismo vertinimu, pagrįstai neįskaitytos į bendrą įplaukų sumą. Nors bendrovė ir gavo šias įplaukas iš nuomininkų, tačiau jas iš karto išleido, padengdama elektros ir vandens sąnaudų išlaidas šių išteklių tiekėjams.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas klausimą dėl priemokos nustatymo išsprendė iš esmės, nurodydamas, kad priemoka skaičiuojama nuo 835 418,14 Eur dydžio įplaukų (888 795,87 Eur – 8 826,20 Eur (pinigų likutis bankroto pradžioje) – 30 526,23 Eur (įplaukos už elektrą ir vandenį) – 14 025,30 Eur (įplaukos iš debitorių; už šias įplaukas yra paskaičiuotas sėkmės mokestis (administratorė šios įplaukų dalies iškaitymo neginčijo)). Nemokumo administratorei nustatyta 17 826,90 Eur dydžio priemoka už įplaukas ir, pridėjus 678,82 Eur sėkmės mokestį, patvirtinta bendra priemokų suma – 18 505,72 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėja (apeliantė) atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį – nustatyti nemokumo administratorei 72 374 Eur su PVM dydžio atlyginimą už visą bankroto procesą; nustatyti nemokumo administratorei 21 840,09 Eur dydžio priemoką už gautas įplaukas, o pridėjus kreditorių patvirtintą 678,82 Eur dydžio sėkmės mokestį, patvirtinti bendrą priemokų sumą – 22 518,91 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė tik minimalų (patį minimaliausią) 300 Eur MMA dydį. Nustatydamas MMA dydį, teismas neatsižvelgė tai, kad bankroto procedūros metu MMA dydis buvo nuosekliai didinamas, į infliacijos įtaką, bankroto proceso sudėtingumą, neįvertino aplinkybės, jog LUAB ,,STAGRO“ yra PVM mokėtoja.
12.2. Nustatant (patvirtinant) nemokumo administratorei priemoką už gautas įplaukas, nepagrįstai buvo neįtrauktos 30 526,23 Eur dydžio įplaukos už perparduotas komunalines paslaugas tretiesiems asmenims, kurie nebuvo bendrovės turto nuomininkai. Šių įplaukų surinkimas taip pat buvo susijęs su bendrovės bankroto proceso administravimu.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
13.1. Teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad į administratoriui mokėtinas sumas (atlyginimą ir priemokas) jau yra įskaičiuoti mokesčiai ir jie negali būti skaičiuojami papildomai.
13.2. Iš esmės visos bankroto procedūros buvo baigtos dar 2017 m. pardavus LUAB ,,STAGRO“ turtą kaip kompleksą. Nepaisant to, administratorė toliau šešis metus administravo procesą. Atsižvelgiant į tai, pagrindo didinti atlyginimą administratorei nėra.
14. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
14.1. Teismas, nustatydamas nemokumo administratorės atlyginimą, pagrįstai rėmėsi 2015 m. balandžio 20 d. galiojusiu MMA dydžiu (300 Eur). MMA pasikeitimas bankroto proceso metu įtakos nemokumo administratorės atlyginimo dydžiui neturi.
14.2. Įplaukos už elektrą ir vandenį pagristai neįskaitytos į bendrą įplaukų sumą, nes jos nepriskirtinos banko sąskaitoje per bankroto procesą kaupiamoms ir atsiskaityti su kreditoriais skirtoms lėšoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir byloje taikomo teisinio reguliavimo
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl LUAB „STAGRO“ 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo ir iš esmės išspręsti klausimai dėl nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo (padidinimo) bei priemokų sumos nustatymo. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir padidinti nemokumo administratorės atlyginimo bei priemokų dydžius.
17. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, o jam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais bei papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte (JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje) nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).
19. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimu (padidinimu), teisėtumo ir pagrįstumo taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios galiojo pirmą kartą tvirtinant bankroto administravimo išlaidų sąmatą (nemokumo administratorės atlyginimą) kreditorių susirinkime. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).
20. LUAB ,,STAGRO“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administravimo sąmata ir nemokumo administratoriaus atlyginimas pirmą kartą patvirtinti 2015 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu, galiojant ĮBĮ, todėl nagrinėjamas ginčas sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.
21. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022)
22. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, tačiau nustatęs administravimo išlaidų tvirtinimo (keitimo) pažeidimus panaikino ginčijamus nutarimus ir klausimus išsprendė iš esmės. Nurodytais pagrindais (dėl nutarimų priėmimo procedūrinių pažeidimų ir pirmosios instancijos teismo ginčo klausimų išsprendimo iš esmės bei nemokumo administratorės atlyginimo (su priemokomis) nustatymo, negrąžinant šio klausimo spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo) atskirasis skundas nėra grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiais aspektais taip pat nepasisako ir toliau vertina pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas nemokumo administratorės atlyginimo (su priemokomis) dydis, pagrįstumą bei teisėtumą.
Dėl nemokumo administratorės atlyginimo nustatymo, taikant iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusią ĮBĮ 36 straipsnio redakciją
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė nemokumo administratorės atlyginimą už visą bankroto procesą, taip pat bendrą priemokų sumą, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis.
24. Remiantis ginčui aktualia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2016 m. gegužės 1 d., bankroto proceso administravimo išlaidas sudarė dvi grupės išlaidų: atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos, skirtos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2549/2013; ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį, administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį, kiekį, į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) turėjo būti nustatoma pavedimo sutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant administratoriaus atlyginimą, turėjo būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje. Šių kriterijų turėjo būti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos taip pat turėjo atsižvelgti teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
25. Naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje ĮBĮ 36 straipsnio redakcijoje buvo nurodomi tik abstraktūs kriterijai dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, o naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalis įtvirtino, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Naujojoje straipsnio redakcijoje taip pat įtvirtinta principinė nuostata, kad administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ankstesnė ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) nebuvo susieta su Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, o naujoji šio straipsnio redakcija ginčo atveju negali būti taikoma, todėl nei kreditorių susirinkimas, nei pirmosios instancijos teismas, spręsdami dėl nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo (padidinimo), negalėjo vadovautis Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 36-37 punktai). Spręsdamas ginčą dėl administratorės atlyginimo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir nustatydamas administratorei atlyginimo dydį (su priemokomis) pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje numatytais kriterijais.
Dėl nemokumo administratorės atlyginimo dydžio
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė 44 700 Eur dydžio (149 MMA × 300 Eur/MMA (2015 m. balandžio 20 d. galiojęs MMA dydis)) nemokumo administratorės atlyginimą už visą bankroto procesą, pažymėdamas, kad į sumą įskaičiuoti visi privalomi mokesčiai ir mokėjimai.
28. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nustatytu atlyginimo dydžiu, reiškia argumentus tik dėl 300 Eur dydžio nustatytos MMA, nes MMA nustatyta, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad bankroto metu MMA dydis Vyriausybės buvo nuosekliai didinamas, į infliacijos įtaką, bankroto proceso sudėtingumą, į tai, jog LUAB ,,STAGRO“ yra PVM mokėtoja.
29. Pažymėtina, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įrodinėjimo pareiga visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1457-241/2017).
30. LUAB ,,STAGRO“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad įmonei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Šios nutarties įsiteisėjimo dienos balanso duomenimis LUAB „STAGRO“ iš viso dirbo 30 darbuotojų, turėto turto vertė siekė 6 630 999 Eur, iš kurių 6 209 538 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas. Bankroto proceso metu įmonė ūkinės –komercinės veiklos nenutraukė. Visas bendrovės turtas, kaip kompleksas, buvo parduotas už 720 500 Eur plius PVM; 2017 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyta turto pardavimo be varžytynių sutartis. Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 888 795,87 Eur įplaukų. Viso bankroto proceso metu buvo patirta 165 240,97 Eur administravimo išlaidų (be administratorės atlyginimo). Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi buvo patvirtintas priminis LUAB „STAGRO“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 2 450 217,16 Eur (kreditorių skaičius – 106) sumai, vėliau patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma padidėjo iki 2 493 622,36 Eur. Nemokumo administratorė per visą bankroto procesą atliko veiksmus, susijusius su didelės apimties turto apsauga, nuoma, pardavimu (organizuotas turto inventorizavimas, vertinimas, varžytynės, patalpinti pardavimo skelbimai, sudaryta pardavimo sutartis), aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimais, debitorinių skolų išieškojimu ir pan. Nemokumo administratorės pateiktais duomenimis ji inicijavo civilinę bylą dėl galvijų bandos pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo, taip pat teikė teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atstovavo LUAB „STAGRO“ civilinėje byloje, kuri buvo iškelta pagal LUAB „STAGRO“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sumokėtų palūkanų pripažinimo neteisėtomis ir restitucijos taikymo bei civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos, palūkanų priteisimo, kurioje LUAB „STAGRO“ dalyvavo trečiuoju asmeniu.
31. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti (skundžiamos nutarties 16-18 punktai), kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo nemokumo administratorei dydį, be kita ko, atsižvelgė ir į aptartas aplinkybes, t. y. įvertino tai, kad bendrovė bankroto proceso metu tęsė veiklą, atsižvelgė į parduodamo įmonės turto rūšį, jo kiekį, gautas lėšas, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis ir siejo jį su MMA, tačiau taip pat įvertino kriterijus, nustatytus ginčo laikotarpiui aktualioje ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies redakcijoje.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti (didinti) pirmosios instancijos teismo nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo dydžio. Viena vertus, kaip ir minėta, tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesiejo administratorės atlyginimo dydžio su MMA. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, įvertino ginčo laikotarpiui aktualioje ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatytus kriterijus. Nemokumo administratorė atskirajame skunde nenurodė naujų aplinkybių ir (ar) nepateikė objektyvių duomenų dėl konkrečių administratorės atliktų darbų (veiksmų), kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl didesnio atlyginimo dydžio nustatymo. Kaip nustatyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes dėl bankroto proceso sudėtingumo, trukmės, į nustatytą nemokumo administratorės dydį įtraukė visus mokesčius ir mokėjimus.
33. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė nemokumo administratorei 18 505,72 Eur bendrą priemokų sumą (17 826,90 Eur dydžio priemoka už įplaukas + 678,82 Eur sėkmės mokestis, nustatytas kreditorių susirinkime). Pareiškėjos vertinimu, netinkamai apskaičiuota priemoka už gautas įplaukas, t. y. į bendrą įplaukų sumą nepagrįstai neįtrauktos įplaukos už elektrą ir vandenį (30 526,26 Eur).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atlyginimo administratoriui skaičiavimas pagal formulę (skaičiuojant minimalaus administratoriaus atlyginimo sumą su priemokomis už įplaukas, dalyvavimą civilinėse bylose, turto pardavimą) buvo įtvirtintas Vyriausybės patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse. Ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė atskirų priemokų prie administratoriaus atlyginimo, tačiau parduodamo įmonės turto rūšis, kiekis, įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumas, jų kiekis buvo vertinamieji kriterijai, sprendžiant dėl atlyginimo dydžio pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį. Šiuo atveju tiek kreditorių susirinkimas, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė priemokų sumą, remdamiesi Vyriausybės patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis, tačiau, atsižvelgiant į ginčo atveju susiklosčiusią situaciją (kreditorių susirinkimas išreiškė savo valią ir patvirtino priemokų sumą, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, nors ir vadovavosi taisyklėmis, tačiau atsižvelgė ir į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies kriterijus), apeliacinės instancijos teismas ginčo dalį dėl priemokų sumos vertina kaip ginčą dėl ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje numatyto kriterijaus – parduodamo turto rūšies ir kiekio, į kurį turėjo būti atsižvelgta tvirtinant bendrą nemokumo administratoriaus atlyginimą.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įplaukos už elektrą ir vandenį pagrįstai neįskaitytos į bendrą įplaukų sumą, nes, nors bendrovė gavo šias įplaukas iš nuomininkų, jas iš karto išleido, padengdama elektros ir vandens sąnaudų išlaidas jų tiekėjams. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad įplaukos buvo gautos ne iš nuomininkų, o iš trečiųjų asmenų, ir šių įplaukų surinkimas buvo susijęs su bendrovės bankroto administravimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes byloje nėra duomenų, kad LUAB „STAGRO“ buvo elektros arba vandens tiekėja – t. y. nėra duomenų, jog gautos įplaukos, nepaisant to, ar jos buvo gautos iš nuomininkų, ar trečiųjų asmenų, nebuvo skirtos atsiskaityti su elektros arba vandens tiekėjais. Vertinant nurodytas aplinkybes ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies prasme, pagrindo didinti nemokumo administratorės atlygį dėl perparduotų elektros ir vandens išteklių taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendras nemokumo administratorės atlyginimas – 63 205,72 Eur (44 700 Eur + 18 505,72 Eur), nustatytas atsižvelgus į bankroto byloje bendrovės parduoto turto rūšį, kiekį, bei įvertinus su šio turto pardavimu, nuoma ir administravimu susijusius administratorės veiksmus.
36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis, tačiau atsižvelgė į ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus bei iš esmės tinkamai įgyvendino savo kompetenciją ir diskreciją nutartimi patvirtinti nemokumo administratorės atlyginimą. Nemokumo administratorė atskiruoju skundu neįrodė objektyvių priežasčių (būtinybės) keisti (didinti) teismo patvirtintą atlyginimo dydį. Įvertinus aptartas aplinkybes ir argumentus, nėra pagrindo daryti išvados, kad teismo patvirtina administratorės atlyginimo suma yra neproporcinga bankroto proceso metu atliktiems darbams (veiksmams).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380‑690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑133‑823/2020).
38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas ir, tinkamai įvertinęs ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies kriterijus, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį dėl nemokumo administratorės atlyginimo dydžio patvirtinimo, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos LUAB „STAGRO“ nemokumo administratorės UAB ,,Bankrotas“ atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.