Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys UAB „General Financing“, "Bigbankas" AS, veikiantis per "Bigbank" AS filialą, AB DNB bankas, UAB „SB lizingas“, UAB „Finverta“, M. K., L. R., UAB „Sigirė“, UAB „Katalogas“, UAB „Soho Group“, UAB „BnP Finance“, AB „Mokilizingas“, UAB „Moment Credit“, UAB „4finance“, R. B., A. M., antstoliai D. B., V. Č., V. M., B. P., M. D., A. B., I. B., D. Š., G. B., D. K., institucijos išvadai teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – ieškiniui neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo BnP Finance, AB, AB DNB bankas, UAB „General Financing“ pareiškėjų sutarčiai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu neprieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Nustatė, jog suinteresuotas asmuo „Bigbank“ AS pareiškė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 20.8 punkte numatytos prievolės vykdymo, kurioje nustatyta, jog įsipareigojimus šiam suinteresuotam asmeniui po santuokos nutraukimo asmeniškai prisiima pareiškėja A. K..

Tuo remiantis, prievolė suinteresuotam asmeniui „Bigbank“ AS pripažinta solidaria pareiškėjų prievole, todėl iš pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pašalinta nuostata apie tai, kad prievolė suinteresuotam asmeniui „Bigbank“ AS filialui yra asmeninė pareiškėjos prievolė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas kategoriškai nesutiko, kad prievolės kreditoriui „Bigbank“ AS filialui pagal 2008-12-17 Vartojimo kredito sutartį Nr. 0803610/15pa ir pagal 2009-11-18 susitarimą Nr. 1 prie Vartojimo kredito sutarties yra bendros pareiškėjų prievolės. Kad prievolė yra asmeninė pareiškėjos A. K. prievolė, pripažino ir pati pareiškėja A. K.. Ši skola Vilniaus rajono civilinėje byloje Nr. L2-2797-647/2013 priteista tik iš A. K..

Bylos nagrinėjimo metu abu pareiškėjai palaikė visas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas. Nepatvirtindamas sutarties 20.8 punkto, teismas paneigė pareiškėjų valią ir savo nuožiūra modifikavo sutartį.

„Bigbank“ AS filialas rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog paskola panaudota pareiškėjų šeimos bendriems poreikiams tenkinti, nepateikė.

Byloje kilo ginčas dėl teises, todėl byla ypatingąja teisena negalėjo būti išnagrinėta ir turėjo būti nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles. CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

Kreditoriui „Bigbank“ AS nesutikus su sutarties 20.8 punktu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes, netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o šią bylą sustabdyti, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį

CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šios nuostatos įpareigoja sutuoktinius nurodyti duomenis apie kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus - iki jie bus išspręsti. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas

Teismo sprendimas dalyje dėl šiuo metu jau pilnamečiu tapusio pareiškėjų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo nesukels byloje dalyvavusiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjų vaikas R. K. nuo 2016-02-24 įgijo civilinį materialinį ir procesinį veiksnumą. Pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą, teismo sprendimas iki dukters pilnametystės neįsiteisėjo. Dėl paminėto sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti tikslinama.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl bylą dėl santuokos nutraukimo ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančio teismo teisės netvirtinti atskirų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų ir nustačius, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus interesus, baigti bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad civilinė byla pradėta ginčo teisenos tvarka pagal M. K. ieškinį. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2015-10-30, šalys pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismas iš ginčo teisenos perėjo į ypatingąją teiseną. Civilinė byla dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo buvo baigta nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į vieno iš pareiškėjų kreditorių „Bigbank“ AS nesutikimą su teismui pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 20.8 punktu, kuriuo prievolė šiam kreditoriui buvo pripažinta asmenine A. K. prievole, šio sutarties punkto netvirtino, ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė, kad pareiškėjai yra solidariai atsakingi suinteresuotam asmeniui „Bigbank“ AS, veikiančiam per „Bigbank“ AS filialą pagal 2008-12-17 vartojimo kredito sutartį Nr. 0803610/15pa ir 2009-11-18 susitarimą Nr.1 prie Vartojimo kredito sutarties.

CK 3.51 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bendru sutikimu santuoka nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 1 dalį numatyta sąlyga, jog sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ bendrosios teisės normos ir konkrečiai santuokos nutraukimą bendru sutikimu reglamentuojantis XXXV skyrius.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iš dalies tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstai nurodė, jog kilo ginčas dėl teisės ir rėmėsi CPK 443 straipsnio 7 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad ypatingąją teiseną reglamentuojančiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Ginčo kilimas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas nutraukti ypatingąją teiseną ir pereiti prie ginčo teisenos.

Aiškindamas šią CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatą ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 išaiškino, kad vadovaudamasis principu, jog šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kita).

CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostata leidžia toliau vykdyti bylos procesą ypatingosios teisenos tvarka taip pat ir tada, kai yra nustatoma, jog tarp šalių kilo ginčas. Minimoje nutartyje pateiktas išaiškinimas patvirtina, jog spręsdamas, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus teises, teismas turi netvirtinti sutarties, tačiau turi išspręsti byloje kilusį ginčą priimdamas sprendimą, kuriame turi pasisakyti dėl visų santuokos nutraukimo byloje kilusių klausimų, tame tarpe pasisakydamas ir dėl kreditoriaus atsikirtimų.

Įvertinus CPK 443 straipsnio taisyklę ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2011-10-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu turėjo netvirtinti sutuoktinių M. K. ir A. K. pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pats išspręsti tiek pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtinus išspręsti klausimus, tiek ir kilusį ginčą dėl kreditoriaus „Bigbank“ AS pareikštų atsikirtimų. Apeliantas teisingai nurodo, jog teismui nėra suteikta teisė modifikuoti sutarties ir savo nuožiūra spręsti, kurioje dalyje ji turi būti tvirtinama. Santuokos nutraukimą bendru sutikimu reglamentuojančios teisės normos numato galimybę arba tvirtinti sutartį, arba jos netvirtinti, tačiau neleidžia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinti iš dalies.

CPK 328 straipsnis draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti formaliais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas vien dėl netikslaus jo surašymo negali būti panaikinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais ir byloje surinktų įrodymu dėl prievolės prigimties. Teismas pagrįstai pastebėjo, jog pareiškėjų aiškinimai dėl bendro ūkio vedimo pabaigos datos bei prisidėjimo prie išlaidų yra prieštaringi. Nustačius paaiškinimų prieštaringumą, teisinga ir protinga remtis rašytiniais įrodymais, o būtent abiejų pareiškėjų su AB DnB NORD banku sudaryta Kreditavimo sutartimi, kurios pagrindu pareiškėjai gavo 13 232,79 Eur kreditą, kurį pripažįsta solidaria prievole. Kadangi prievolė „Bigbank“ AS kilo sutuoktiniam gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, jokių įrodymų, kad A. K. vartojimo kredito pinigus panaudojo savo reikmėms, nėra, tokia prievolė atitinka prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, kriterijus (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Apeliaciniame skunde jokie papildomi argumentai nepateikti.

M. K. teigia, jog prievolė negalėjo būti pripažinta solidaria ir dėl to, kad ši skola teismo sprendimu buvo priteista tik iš A. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 buvo detaliai išaiškinta prievolės pagal vykdomuosius dokumentus nukreipimo į kito sutuoktinio turtą tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika tuo klausimu suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimu civilinėje byloje 3K-P-186/2010. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Klausimas dėl kito skolininko – M. K. – pripažinimo prievolės pagal vartojimo sutartį bei susitarimą dalyviu buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, visi turintys interesą asmenys buvo įtraukti dalyvauti teisminiame procese, galėjo teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, todėl procesiniai reikalavimai atlikti tinkamai ir M. K. solidariu skolininku įtrauktas pagrįstai.

Apelianto teigimu, teismas turėjo sustabdyti bylą tol, kol šalys pateiks tvirtinti pataisytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

Įvertinus CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatą bei jos taikymo išaiškinimą minėtoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2011-10-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, daroma išvada, kad tuo atveju, kai yra pagrindas konstatuoti, jog kilo ginčas dėl teisės, neatsiranda pagrindas taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl bylos sustabdymo, kadangi CPK 443 straipsnio 7 dalis įgalina teismą išnagrinėti ginčą nestabdant bylos.

CPK 540 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog, jeigu šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Vienas iš pareiškėjų kreditorių „Bigbank“ AS reikalavimų sutuoktiniams nepareiškė, tačiau pareiškė nesutikimą su pareiškėjų teismui tvirtinti pateiktos sutarties punktu, kuriuo sutuoktiniai dalinosi šio kreditoriaus reikalavimą. Kaip matyti, kreditoriui „Bigbank“ AS skola jau buvo priteista iš vienos iš pareiškėjų A. K. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-19 teismo įsakymu. Taigi, šis reikalavimas jau buvo patvirtintas teismo sprendimu. Tokiu atveju, teismo pareiga stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas kreditoriaus reikalavimas, nekilo.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad nepilnametė dukra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tapo pilnamete ir dėl to turi būti keičiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neturi reikšmės. Sprendimo priėmimo metu dukra buvo nepilnametė, todėl teismas turėjo pareigą sprendime pasisakyti dėl jos teisių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.