Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, teistas: 1) 2001-12-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams; 2) 2002-02-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 278 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 str., bausmė subendrinta su 2001-12-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, 2003-06-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymu Nr. IX-1162, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 362¹ str., 2002-02-15 nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 278 str. 2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., subendrinus bausmę su 2001-12-19 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, 2004-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymu Nr. IX-1162, Lietuvos Respublikos BPK 362¹ str., 2001-12-19 nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., subendrinus bausmę su 2003-06-11 nutartimi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. nustatyta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams, 2003-07-15 paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-07-09 nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str., lygtinai prieš 1 metus 6 mėnesius 18 dienų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-12-29 nutartimi, panaikintas lygtinis paleidimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmę; 3) 2004-09-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str, bausmė subendrinta su 2002-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, 2005-02-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirtąją 2004-09-28 nuosprendžiu bausmę subendrinus su 2004-10-11 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, 2005-06-07 paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-06-01 nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., lygtinai prieš 3 mėnesius 28 dienas; 4) 2007-09-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 2007-11-29 paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-11-22 nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., lygtinai prieš 13 dienų, neišnykę keturi teistumai, gyv. Rodūnios kelias 26-234, Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. A. dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų.

Kaltinamasis S. A. 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 04.37 val., viešoje vietoje, gatvėje prie lošimo namų „Uni“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai ir ciniškai, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų sudavė G. M. tris kartus peiliu į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje IV-ame tarpšonkauliniame tarpe su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimu, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, III-iame tarpšonkauliniame tarpe ir krūtinkaulio rankenos srityje, dėl ko nuo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje IV-ame tarpšonkauliniame tarpe su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimo, komplikavusis vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada, post tracheostominiu kraujavimu dėl susiformavusios fistulės tarp gerklės sienelės ties tracheostomine anga ir arterijos, vidaus organų mažakraujyste, nukentėjusysis G. M. 2011 m. rugsėjo 15 d., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo ligoninėje mirė, ir taip jį iš chuliganiškų paskatų nužudė.

Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad žuvusiojo nepažinojo. 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.00 val., prie lošimo namų „Uni“, esančių (duomenys neskelbtini), susitiko su pažįstamu O. D., kuris buvo su mergina. Po to atėjo T. A., kuris buvo išgėręs. Jie nusipirko alaus ir gėrė lauke už kazino. Vėliau T. A. pasiūlė užsukti pas jį į namus, prie (duomenys neskelbtini) prospekto transporto žiedo, pažiūrėti kaip jis gyvena. Pas Tadą jie prabuvo iki antros ar trečios valandos nakties, tada O. D. su panele išvažiavo, o jis su T. A. nusprendė užeiti pas jį (kaltinamąjį) namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pasiėmė pinigų ir išėjo į kazino nusipirkti cigarečių. Nusipirkus cigarečių, T. A. pasidarė bloga ir jis išėjęs pro duris, pradėjo vemti. Tuo metu prie jų priėjo du nepažįstami vyrai (kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusysis G. M. ir liudytojas D. P.) ir pradėjo provokuoti konfliktui, paklausė „ko čia vemiat“. Jis pastariesiems liepė eiti savais keliais. G. M. pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti sakydamas, kad „tu ne iš šio rajono, tuojau spjaudysies kraujais“ ir pan., ėmė mosikuoti rankomis. Vienu metu kažkuris iš jų pirmas smogė T. A.. Tuomet jis (kaltinamasis) griebė nukentėjusiajam už kaklo, parvertė ant nugaros ir smogė kumščiais du smūgius į krūtinę. Ant pastarojo užgriuvęs nebuvo. Grumtynių metu pamatė prie bordiūro gulintį peilį ir jį paėmė į ranką bei laikė prie šono. Iš kur tas peilis atsirado - nežino. Tuomet nukentėjusysis atsistojo ir vėl pradėjo gąsdinti, sakydamas, kad jį išveš į mišką, kad jis kas sau duobę, kad jam bus „Amen“. Ar nukentėjusysis jo rankoje matė peilį – nežino. Pastarasis stovėjo maždaug vieno metro atstumu. Norėdamas G. M. pagąsdinti, jis (kaltinamas) pradėjo eiti artyn link jo ir, ištiesdamas ranką su peiliu į priekį, du ar tris kartus bakstelėjo į stovinčio nukentėjusiojo pusę, tačiau kad būtų buvę suduoti smūgiai, nepajuto. Nukentėjusiojo sužaloti nesitaikė. Kad nukentėjusiajam įdūrė peiliu nepajuto galbūt dėl to, kad buvo susinervinęs dėl įžeidinėjimų. Konflikto metu T. A. nematė, tačiau suprato, kad jis konfliktavo su D. P., nes jie vienas nuo kito lakstė. Po to, kai du ar tris kartus mostelėjo peiliu į nukentėjusiojo pusę, jie su T. A. pasišalino, o G. M. liko stovėti. Išeidamas peilį įsikišo į kišenę, po to jį kitoje gatvės pusėje išmetė. Kad pastarasis buvo sužalotas ir mirė sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jis iki konflikto buvo išgėręs maždaug vieną skardinę alaus, girtas nebuvo, todėl tai įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Pripažįsta savo kaltę dėl G. M. nužudymo, nors jo nužudyti nenorėjo, tačiau nesutinka, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Ar konflikto metu G. M. sudavė smūgius jam (kaltinamajam) ar T. A., pasakyti negali, nes neatsimena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu bei Ž. M. civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl J. M. ir E. M. civilinio ieškinio sutinka iš dalies, mano, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažesnis, sutiktų su dvidešimt ar trisdešimt tūkstančių litų suma.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 8-9, 10-12), kaltinamasis be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad prie lošimo namų „Uni“ su O. D., jo mergina ir T. A. ant suoliuko gėrė alų. Į lošimo namus pirkti alaus ėjo keletą kartų, ir sėdėjo bei išgėrinėjo gan ilgai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji Ž. M. parodė, kad nužudytasis yra jos vyras, kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Tą dieną buvo išvažiavusi į kaimą ir apie 6.00 val. ryto, jai paskambinusi kaimynė pasakė, kad sužalotas G., perdurtas plautis ir jis yra komoje. Kaimynė taip pat pasakė, kad įvykio metu G. buvo su jų šeimos draugu D. P.. Ligoninėje vyras pragulėjo tris savaites, buvo operuotas, bet 2011 m. rugsėjo 15 d. mirė. Su G. M. santuokoje pragyvemo vienuolika metų ir gali patvirtinti, kad vyras išgerdavo nedažnai, išgėręs agresyvus nebuvo. Per visus bendro gyvenimo metus jo agresyvaus nėra mačiusi, pats į muštynes nesiveldavo, tačiau jeigu jį kažkas užkabindavo, atsikirsdavo, nenusileisdavo. Vyras niekada peilio su savimi nesinešiojo. Po įvykio ji prašė D. P. papasakoti, kaip viskas atsitiko, tačiau iš pat pradžių jis nieko pasakyti negalėjo, nes buvo šoke, o vėliau papasakojo, kad jie pamatė vemiantį vaikiną, jį užkalbino ir tarp jų ir tų dviejų nepažįstamų vaikinų prasidėjo konfliktas, paskui įvyko muštynės ir vienas vyras G. dūrė peiliu. Dėl nusikaltimo jai buvo padarytą turtinė ir neturtinė žala. Vyrą laidojo iš santuokinių lėšų. Turtinė žala paskaičiuota pagal pridėtus čekius - 6353 Lt 14 ct, tik nėra kvito dėl kapo duobės iškasimo, nes duobę kasė G. klasės draugai ir kvito išduoti negalėjo. Jiems sumokėjo 300 ar 400 litų. Taip pat nėra dokumento, patvirtinančio bažnytines apeigas, kurios sudarė 200,00 Lt., po to buvo užsakytos mėnesio bei pusės metų mišios. Gedulingus pietus darė namuose, tačiau turėjo išlaidų už maistą ir jo pagaminimą. Laidojimo pašalpą 1050,00 Lt gavo. Dėl vyro nužudymo patyrė didelę psichologinę traumą, dėl ko kreipėsi į specialistus. Nužudytas jos vyras, vaikai neteko tėvo, jie visi labai išgyveno.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 53-55), nukentėjusioji Ž. M. be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad dėl vyro laidotuvių buvo patirtos šios išlaidos, t. y. Vilniaus laidojimo rūmams už paslaugas sumokėjo 2868,00 Lt, gedulingiems pietums buvo pirktas maistas už 1682,66 Lt, už kurą mokėjo 92,48 Lt, už vainikus – 610,00 Lt. Už šias išlaidas pateikė kasos kvitus. Taip pat buvo patirtos ir kitos išlaidos, dėl kurių negali pateikti kasos čekių, tai už duobės iškasimą buvo sumokėta 500,00 Lt, už giedorių paslaugas ir mišių užsakymą sumokėta 200,00Lt. Kol vyras buvo gydomas ligoninėje, pirko vaistus bei visas higienos priemones - pampersus, tepalus, tačiau kasos kvitų nebeturi ir negali pateikti. Iš viso už tai buvo sumokėta 400,00 Lt. Jai padaryta turtinė žala sudaro 6353,14 Lt. Taip pat neturtinę žalą vertina 50 000,00 Lt.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad žuvusysis jo sūnus, Ž. M. -marti. Sūnus gyveno atskirai apie 14 metų, tačiau dažnai su šeima atvažiuodavo pas juos, padėdavo ūkyje. Taip pat jis (liudytojas), kai būdavo Vilniuje, visada užsukdavo pas sūnų. Jų santykiai buvo labai artimi, vienas kitą rėmė finansiškai. Sūnus išgerdavo, bet alkoholikas nebuvo, išgėręs niekada nebūdavo konfliktiškas. Dėl sūnaus nužudymo jam ir žmonai (žuvusiojo motinai) buvo padaryta 1000,00 Lt turtinė žala, nes kol sūnus gulėjo ligoninėje, jam pirko vaistus, tačiau kokius – neatsimena, tai buvo gydytojų paskirti vaistai. Kvitų neišsaugojo, nes nepagalvojo, kad jų prireiks. Taip pat prašo priteisti jam ir E. M. 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes po sūnaus mirties labai pergyvena, neranda vietos nei dieną, nei naktį, žmona nuolat verkia, patyrė dvasinius išgyvenimus.

Liudytojas D. P. parodė, kad su G. M. pažįstami apie dešimt metų, nes gyveno kaimynystėje. Tiksliai datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2011 m. rugpjūčio 23 d. Apie 18.00 val., mieste susitiko su G., parduotuvėje nusipirko du po pusę litro talpos butelius degtinės ir nuėjo pas jį į namus, kur gėrė degtinę. Mano, kad viską išgėrė, nes jis buvo apsvaigęs. Apie 3.00 val. nakties nuėjo atsigerti alaus į kazino, esantį (duomenys neskelbtini)., maždaug už 200 metrų nuo G. namų. Prie kazino pamatė du jaunuolius - vienas vėmė, kitas stovėjo. G. draugiškai paklausė kas atsitiko ir prasidėjo konfliktas. Konfliktą pradėjo tas vaikinas, kuriam buvo bloga ir su kuriuo jis (liudytojas) po to mušėsi. Tas vaikinas (T. A.) pirmas jam sudavė smūgį, o jis sudavė vieną ar du smūgius pastarajam atgal. Tuo metu G. šalia konfliktavo su kitu vaikinu, tačiau jis (liudytojas) buvo nusisukęs ir nematė, kad pastarieji būtų nugriuvę. Antrasis vaikinas G. tik pargriovė ir subadė. Nugriuvusį draugą jis pamatė tik tuomet, kai šis jau buvo subadytas. Po to nepažįstami vaikinai pasišalino, o jis pamatė, kad G. kraujuoja, pastarasis bandė keltis, bet nebepasikėlė. Kad jį padūrė, draugas nebepasakė, tik garsiai kvėpavo. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė kazino apsaugos darbuotojai. G. peilio niekada nesinešiodavo, pats muštynių neprovokuodavo, tačiau jeigu kas jį užkabindavo, nepasiduodavo. Kaip G. buvo suduoti smūgiai peiliu - nematė, ikiteisminio tyrimo metu tai nurodė, pažiūrėjęs filmuotą medžiagą. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-67), liudytojas D. P. be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad įvykis įvyko apie 4.00 val. nakties, prie lošimo namų „Uni“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur G. užkalbino du nepažįstamus vaikinus. Tuomet vaikinai atsistojo, priėjo prie jų ir nepratarę nei žodžio, pradėjo konfliktą, t. y. visi keturi šiek tiek apsistumdė. Priešais jį atsistojo žemesnis, kaip vėliau sužinojo, tai T. A., o priešais G. - aukštesnis, kaip vėliau sužinojo, tai - S. A.. Pirma žemesnis vaikinas trenkė jam alkūne į krūtinę ir jis su pastaruoju apsistumdė. Matė, kad šiek tiek atokiau stumdosi ir G. su tuo aukštu vyru. Viskas vyko labai greitai. Staiga viskas baigėsi ir tie du vyriškiai pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) prospekto transporto žiedo. Tuomet jis pamatė, kad G. nukritęs ant žemės ir lyg bando stotis, tačiau sukniubo. Priėjęs pamatė, kad jis yra sužalotas, krūtinės srityje ant marškinėlių plito kraujas. Jis bandė užspausti žaizdas. Kas jam buvo padaryta, nežino. Tik atvykus medikams ir prakirpus marškinėlius pamatė krūtinėje dvi durtines žaizdas. Kai jis stumdėsi su žemesniuoju vyriškiu, į G. buvo atsukęs nugarą, ir nematė nei kuo jį subadė tas aukštesnis vaikinas, nei kaip tai padarė. Pas aukštesnį vyriškį rankose nieko nematė.

Liudytoja I. V. parodė, kad įvykio dieną dirbo barmene lošimo namuose „Uni“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pamainos metu, apie 5.00 val. ryto, kvietė greitąją medicinos pagalbą žmogui, kuris buvo sužalotas. Tą vakarą ir naktį kaltinamasis su draugu keturis ar penkis kartus buvo atėjęs į barą, gėrė alų, draugas žaidė prie žaidimų automato. Kaltinamasis ir T. A. alų pirko ir išsinešimui, per vieną kartą - po kelias skardines, taip pat alų gėrė prie įėjimo. Jų apsvaigimo būklės įvertinti negali, bet T. A. buvo girtesnis, tai matėsi iš jo elgesio ir judesių. Nužudytasis į barą užėjęs nebuvo. Iš lauko pusės prie baro įėjimo durų yra stebėjimo kamera, todėl ji gali matyti, kas vyksta lauke. Bedirbdama matė, kad kaltinamasis su draugu išėjo į lauką ir draugas pritūpė. Vienu metu prie baro priėjo dar du vyrai, kurie norėjo užeiti į vidų, bet matėsi, kad prie laiptų visi vyrai kažką pradėjo kalbėtis. Ji priėjo prie durų pasižiūrėti ir matė, kad tarp jų vyksta pokalbis, bet apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo. Pokalbio metu atstumas tarp vyrų buvo nedidelis, jie ranka galėjo pasiekti vienas kitą. Matė kaip T. A. pastūmė kitą vyriškį, tada tas atgaliam sudavė, tuomet kaltinamasis puolė kitą vyrą. Įėjimas į barą yra apšviestas, todėl viskas matėsi gerai. Įvykis įvyko labai greitai. Po poros minučių į barą įbėgęs vyriškis sušuko, kad ji kviestų „komandą“. Tuomet ji priėjusi prie durų, pamatė kitą vyrą, stovintį ant pravažiuojamosios kelio dalies, viduryje gatvės ir mosikuojantį rankomis. Vyras buvo apsivilkęs šviesiais marškiniais, ant kurių matėsi labai greitai besiplečianti tamsi dėmė, todėl tuojat pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vėliau įrašą peržiūrėjus kartu su pareigūnais, matė, kad T. A. pastūmė ne nužudytąjį, o tą kitą vaikiną, o kaltinamasis stvėrė už kaklo tą žmogų, kuris vėliau buvo nužudytas. Vyrai stovėjo vienas priešais kitą, kaltinamasis apkabino nukentėjusįjį, apsuko jį ir dūrė. Šiuo metu tiksliai visko neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 74, 78-80), liudytoja I. V. be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad matė kaip kaltinamasis ir T. A. prie lošimo namų buvo pritūpę, kažką darė. Netrukus pamatė, kaip prasiveria lošimo namų durys, tačiau jas pravėręs vyriškis į vidų neužėjo, todėl jai pasidarė įdomu ir nuėjo link lauko durų. Pro duris pamatė, kad prie T. A. ir S. A. priėjo kiti du nematyti ir nepažįstami vyrai. Jie stovėjo vienas priešais kitą ir tarsi gestikuliavo rankomis, šiek tiek apsistumdė. Po to, pravėrusi lauko duris pamatė, kad vienas iš tų dviejų nepažįstamų vyriškių stovi viduryje gatvės. Iš pradžių nesuprato kas vyksta, nes ant šio vyriškio baltinių matėsi kraujo dėmė, ir kai jis pradėjo eiti link šaligatvio, ta kraujo dėmė tik plito, ryškėjo jo baltiniuose, ir jis paėjęs kelis žingsnius, nukrito be sąmonės. Tada ji puolė kviesti greitąją medicinos pagalbą ir matė, kad T. A. su savo draugu ramiu žingsniu eina link (duomenys neskelbtini) prospekto transporto žiedo. Kad būtų vykę muštynės, ji nepastebėjo, buvo tik paprastas apsistumdymas, ir ji net nepamatė nei kuo, nei kaip buvo sužalotas vyras, nei kas jį sužalojo. Tik jau daug vėliau ji, peržiūrėjusi lošimų namuose filmuotą įrašą, pamatė, kad T. A. pradėjo muštynes, trenkė alkūne vienam iš vyriškių ir tarp jų prasidėjo susistumdymas. Po to, S. A. kažkuo dūrė nepažįstamam vyriškiui.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 116-118, 153-155), liudytojas T. A. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d., jis visą dieną išgėrinėjo ir tai buvo ne pirma diena, kai jis gėrė alkoholinius gėrimus, todėl ne visas aplinkybes gerai atsimena. Naktį, nežino kelinta buvo valanda, galėjo būti po vidurnakčio, nusprendė išeiti į lauką pasivaikščioti. (duomenys neskelbtini) prospekte, prie parduotuvės „Maxima“ susitiko su O. D., kuris buvo su savo mergina. Su jais nuėjo prie lošimo namų „Uni“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur susitiko pažįstamą S. A.. Prisimena, kad keturiese išgėrinėjo kažkur lauke. Kas pirko alkoholį - nebeprisimena. Kiek laiko sėdėjo ir gėrė, negali atsakyti. Jis net neprisimena, kad jie visi ėjo pas jį į namus ir kada O. D. su drauge išvažiavo. Pamena tik tai, kad su S. A. žaidė lošimo automatais, kad išlošė kažkiek pinigų. Vėliau jam pasidarė labai bloga, ir netoli lošimo namų, atsitūpęs prie gatvės vėmė. Betupint išgirdo, kad prie jo priėjo kažkokie vaikinai ir kažką sako. Ką jie sakė, nežino, neprisimena. Pamena, kad jiems pasakė, jog šie atstotų nuo jo, bet jie vistiek bandė kabinėtis. Miglotai prisimena, kad tie vyriškiai buvo du, vienas stovėjo jam už nugaros kai jis atsistojo ir atsisuko veidu į jį. Antrasis vyriškis stovėjo atokiau. Kur tuo metu buvo S. A., neatkreipė dėmesio. Jis norėjo, kad priešais stovintis vyriškis nuo jo atstotų, todėl užsimojęs norėjo pastarajam suduoti, tačiau dėl girtumo nepataikė, o jį tik nustūmė nuo savęs. Su tuo vaikinu jis nesimušė, neprisimena, jog jam būtų sudavęs smūgį. Jie vienas kitą tik pagąsdino tartum puldami ir viskas tuo baigėsi. Kaltinamojo tuo metu nematė, negali pasakyti ar jis mušėsi su antru vyriškiu. Supratęs, kad jam reikia eiti namo, nes buvo labai bloga, pradėjo eiti link savo namų. Nematė, kad šalia eina ir S. A.. Apie tai, kas įvyko prie lošimo namų, sužinojo tik po kelių dienų. Nežinojo, kad S. A. sužeidė antrąjį vyriškį. Tik po pastarojo sulaikymo suprato, kad konflikto metu kaltinamasis galėjo tą vyriškį sužeisti. Peilio pas S. A. niekada nėra matęs.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

2011-08-24 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 5) pasitvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 4 val. 40 min., patruliavimo metu, iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, kieme guli peiliu sužalotas vyras. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. P., gim. 1981 m., kuris paaiškino, kad jis su draugu G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ėjo į lažybų automatų namus „Uni“ ir prie įėjimo susiginčijo su dviem jaunuoliais, dėl ko įvyko muštynės, kurių metu vienas iš jaunuolių kelis kartus dūrė peiliu G. M. į krūtinę ir iš įvykio vietos per kiemus pasišalino Vandentiekio gatvės link. Lošimo namų darbuotoja paaiškino, kad viskas yra nufilmuota ir, kad įtariamieji anksčiau dažnai lankėsi pas juos. Į įvykio vietą atvykusi 51 GMP brigada sužalotąjį G. M. nuvežė į Raudonojo Kryžiaus ligoninę.

Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų (t. 1, b. l. 6) matyti, kad apie įvykį policijai buvo pranešta 2011 m. rugpjūčio 24 d., 04.37 val., nurodant, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, guli peiliu sužeistas žmogus.

Iš 2011-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2011 m. rugpjūčio 25 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 7-8, 9-16) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie lošimo automatų klubo „Uni“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad ant šaligatvio prie pastato guli cigarečių nuorūkos bei matomos rausvos ir tamsiai pilkos spalvos dėmės, taip pat ant siauro šaligatvio prie gatvės matomos dvi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos penkios nuorūkos bei minėtų dėmių nuoplovos (mėginiai) su galimai biologiniais pėdsakais.

Iš 2011-08-24 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 23) matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 9.00 val., buvo gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo gydytojo telefoninis pranešimas apie tai, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 04.55 val., iš (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dėl durtinio krūtinės lastos sužalojimo GMP pristatė G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 04.37 val., adresu (duomenys neskelbtini)2, Vilniuje, patyrė kūno sužalojimus. Ligonis paguldytas į reanimacijos skyrių.

Pagal 2011-08-26 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 26) iš UAB „UNIGAMES“ lošimų salono buvo paimta DVD su vaizdo įrašu, filmuotu 2011 m. rugpjūčio 24 d. prie lošimo namų „Uni Club“ durų. Minimas vaizdo įrašas 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo apžiūrėtas daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 27-28). Apžiūros metu nustatyta, kad iš lauko į klubo vidų įeina du jaunuoliai, prieina prie baro ir perka keturias skardines alaus, vėliau matosi kaip du vaikinai – žemesnis ir aukštesnis, nešdamiesi kiekvienas po skardinę alaus, priėjus prie pinigų keitimo aparato, žemesnis vaikinas keičia pinigus. Po to, yra filmuojama gatvės dalis ir įėjimas į lošimo namus „Uni“. Matyti, kad lauke ant šaligatvio, prie pievelės tupi du vaikinai, tai žemas ir aukštas. Žemas vyriškis vemia. Toliau matoma, jog šaligatviu link lošimo namų ateina du vyriškiai (nukentėjusysis G. M. ir liudytojas D. P.). Nukentėjusiojo draugas eina į lošimo namus „Uni“ ir sustoja prie lošimo namų durų, o nukentėjusysis tuo tarpu prieina prie tų dviejų tupinčių vaikinų, kurie netrukus atsistoja ir atsisuka į nukentėjusįjį. Nuo lošimo namų durų ateina ir nukentėjusiojo draugas. Jie stovi vienas priešais kitą, t. y. žemesnis priešais nukentėjusiojo draugą, o aukštesnis vaikinas -priešais nukentėjusįjį, ir šnekasi apie trisdešimt sekundžių. Po to, žemesnis užsimoja ir bando alkūne suduoti nukentėjusiojo draugui, tačiau nepataiko, prasideda susistumdymas - žemesnysis stumdosi su nukentėjusiojo draugu, o jiems už nugarų - aukštesnysis stumdosi su nukentėjusiuoju bei apglėbia nukentėjusįjį rankomis už kaklo ir jį parverčia ant šaligatvio. Aukštesnis vyriškis, stovėdamas pasilenkia ir užsimojęs, keletą kartų smogia gulinčiam nukentėjusiajam. Tuo metu juos užstoja besistumdantys žemesnis vaikinas su nukentėjusiojo draugu, ir nesimato kur aukštesnis vaikinas suduota nukentėjusiajam ir ar pataiko. Po to matosi, kad nukentėjusysis atsistoja ir, tuo tarpu, aukštesnysis vaikinas, užkišęs dešinę ranką už nugaros, kažką išsitraukia (tikėtina įrankį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis), tačiau įraše to daikto nesimato. Toliau matosi, kaip aukštesnysis vaikinas prieina prie nukentėjusiojo, apglėbia ranka jį per sprandą ir dešine ranka užsimoja tarsi badytų. Tuo metu konfliktas baigiasi, nukentėjusiojo draugas nubėga į lošimo namus, paskui jį eina ir du vaikinasi - žemesnis ir aukštesnis, tačiau prie durų jie abu sustoja ir grįžta prie nukentėjusiojo, kuris stovi ant šaligatvio. Žemesnis vaikinas dar bando nukentėjusiajam suduoti, tačiau nukentėjusysis nubėga į gatvę, kur vaizdo kameros nefilmuoja ir jo nematyti. Tuo tarpu aukštesnis vaikinas pakelia nuo šaligatvio stovinčią skardinę gėrimo, paima į kairę ranką, prieina prie žemesnio vaikino ir perduoda jam kažką laikytą dešinėje rankoje. Pastarasis susikiša rankas į kelnių kišenę ir abu nueina. Netrukus iš lošimo namų išeina nukentėjusiojo draugas, žemesnis vaikinas grįžta prie jo, nukentėjusiojo draugas bando įspirti žemesniajam, tačiau nepataiko ir žemesnis vaikinas nueina. Teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus DVD vaizdo įrašą, minėtos aplinkybės pasitvirtino.

Iš 2011-09-15 Vilniaus apskirties VPK NTV Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo medicinos darbuotoja pranešė, kad 2011 m. rugsėjo 15 d., 07.10 val., G. M. ligoninėje mirė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35-40) pasitvirtina, kad G. M. mirė nuo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje IV-ame tarpšonkauliniame tarpe su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada, post tracheostominiu kraujavimu dėl susiformavusios fistulės tarp gerklės sienelės ties tracheostomine anga ir arterijos, vidaus organų mažakraujyste.

- durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje IV-ame tarpšonkauliniame tarpe su širdaplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu;

- durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, III-iame tarpšonkauliniame tarpe ir krūtinkaulio rankenos srityje, sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą. Sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai G. M. lavone nėra. Po durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimu, kurį tai laiko tarpą (skaičiuojamą dešimtimis minučių) G. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu G. M. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, asmuo sudavęs smūgius, galėjo būti iš priekio arba iš šonų nukentėjusiojo kūno atžvilgiu. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje.

G. M. buvo paguldytas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialą 2011 m. rugpjūčio 24 d., o 2011 m. rugsėjo 15 d. mirė.

Iš 2011-09-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 68-70) matyti, kad liudytojui D. P. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kuriose kaltinamojo S. A. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, D. P. pagal bendrus veido bruožus atpažino S. A. kaip asmenį, kuris 2011 m. rugpjūčio 24 d. sužalojo jo draugą G. M..

Iš 2011-09-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 71-73) matyti, kad liudytojui D. P. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kuriose liudytojo T. A. nuotrauka yra pažymėta Nr. 1, D. P. pagal bendrus veido bruožus atpažino T. A. kaip asmenį, su kuriuo jis 2011 m. rugpjūčio 24 d. susistumdė prie lošimo namų „Uni“.

Iš 2011-08-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 75-77) matyti, kad liudytojai I. V. pateikus šešias asmenų nuotraukas, kuriose liudytojo T. A. nuotrauka yra pažymėta Nr. 4, I. V. pagal bendrus veido bruožus – akis, antakių liniją, lūpų, ausų, smakro formą atpažino T. A. kaip asmenį, kuris 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 04.31 val., dalyvavo muštynėse ir po jų iš įvykio vietos pasišalino.

Iš 2011-09-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 81-83) matyti, kad liudytojai I. V. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kuriose kaltinamojo S. A. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, I. V. pagal bendrus veido bruožus atpažino S. A. kaip asmenį, kuris 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo kartu su T. A. ir kuris, kaip ji matė iš nufilmuotos medžiagos, sužalojo nepažįstamą vyriškį.

2011-09-16 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 14-22), kaltinamasis S. A. parodė 2011 m. rugpjūčio 24 d. įvykio aplinkybes – vietą prie lošimo namų „Uni“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis sužalojo nepažįstamą vyrą; vietas ant šaligatvio, kurioje stovėjo jis ir kurioje įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju; parodė, kaip jis apglėbė per sprandą priešais stovėjusį nukentėjusįjį G. M., kaip jį pargriovė ant žemės, kaip gulinčiam sudavė kelis kartus kumščiu į krūtinę; parodė vietą, kurioje pamatė ant žolės gulintį peilį, kurį jis pasiėmė; parodė, kokiu atstumu jis stovėjo nuo nukentėjusiojo, kuomet jie atsistojo; parodė, kaip jis rankoje laikė ant žemės rastą peilį bei kokiu atstumu stovint jis, norėdamas pagasdinti nukentėjusįjį, smogė peiliu link jo pusės; parodė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro kurį jis nuėjo po konflikto bei vietą kur jis išmetė peilį.

Kaltinamajam S. A. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nužudė G. M. ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamajam pareikštas kaltinimas pilnai pasitvirtino aukščiau ištirtais įrodymais. S. A. iš esmės neneigia savo kaltės, kad jis tris kartus sudavė peiliu G. M. į krūtinę, dėl ko pastarasis vėliau mirė. Vienok, kaltinamasis neigia, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nustatyta, kad anksčiau kaltinamasis ir nužudytasis pažįstami nebuvo, kaltinamasis S. A. pradėjo mušti G. M., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – tai, kad praeidamas pro šalį kaltinamasis be kažkokio konkretaus tikslo juos užkalbino ir tuo metu tarp T. A. ir D. P. kilo konfliktas (susistumdymas). Būtent dėl šių aplinkybių, kaltinamasis ir pradėjo savo neteisėtus veiksmus, nors kaip nustatyta byloje, tam nebuvo jokios priežasties, nes G. M. kaltinamojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko – kaltinamajam nesmūgiavo, kai tuo tarpu, vos tik prasidėjus konfliktui tarp T. A. ir D. P., S. A., griebęs nukentėjusįjį už kaklo, jį pargriovė ant žemės, sudavė tris smūgius kumščiu pastarajam į krūtinę, o šiam atsistojus, sudavė į krūtinę tris smūgius peiliu. Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai jokiu būdu nebuvo dingstimi kaltinamojo įvykdytiems brutaliems veiksmams jo atžvilgiu.

Tokiu elgesiu kaltinamasis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes nusikalstamą veiką jis įvykdė viešoje vietoje – gatvėje. Nužudymas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. kvalifikuojamas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenei, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba pasinaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo atveju, S. A. savo nusikalstamus veiksmus įvykdė, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y. fizinį smurtą vartojo dėl chuliganiškų paskatų.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog S. A. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. yra teisinga, kadangi jis, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių peiliu sudavimu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinę, dėl ko vėliau G. A. mirė ir tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Byloje nustatyta, kad G. M. dėl durtinės-pjautinės daugybinės krūtinės lastos priekinio paviršiaus žaizdos Vil;niaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filiale buvo gydomas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d., 5.14 val., iki 2011 m. rugsėjo 15 d., 7.10 val., ir nepriklausomai nuo jam taikyto intensyvaus gydymo, 2011 m. rugsėjo 15 d., 7.10 val. mirė. Mirties priežastis - durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje IV-ame tarpšonkauliniame tarpe su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada, post tracheostominiu kraujavimu dėl susiformavusios fistulės tarp gerklės sienelės ties tracheostomine anga ir arterijos, vidaus organų mažakraujyste.

Taigi, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad S. A. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su G. M. mirtimi, todėl jo veikos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. yra teisinga, kadangi jis, elgdamasis įžūliai ir ciniškai, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų sudavė G. M. tris kartus peiliu į krūtinę, dėl ko nuo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje IV-ame tarpšonkauliniame tarpe su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimo dėl tolesnių komplikacijų G. M. mirė ir tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų tyčia jį nužudė.

Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajam smūgius peiliu, S. A. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. A. tyčia nužudė G. M.. Kaltinamasis, suduodamas peiliu tris smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį - krūtinę suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki įvykio pažįstami nebuvo, iki konflikto nesipyko. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslo nužudyti G. M. kaltinamasis neturėjo. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti – suduodamas nukentėjusiajam smūgius peiliu bei po to ramiai nueidamas, palikęs sužalotąjį. Taigi, S. A. nužudė G. M., veikdamas netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.)..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, kas yra įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų T. A., I. V. parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Lietuvios Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numato, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstama kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. A. savanoriškai neprisipažino sudavęs smūgius peiliu nukentėjusiajam, o tai padarė tik priremtas surinktų įrodymų. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, iš viso neigdamas įvykio naktį įvykusį konfliktą su G. M. ir D. P., ir tik vėlesnių apklausų metu bei duodamas parodymus teisme, jis prisipažino sudavęs smūgius peiliu G. M., tačiau teigė, jog tai padarė gindamasis, kas bylos nagrinėjimo metu buvo pilnai paneigta. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nepripažįsta lengvinančia jo atsakomybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (LR BK 11 str. 6 d.), pasekmės – neatstatomos, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai – jis niekur nedirba, anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe ir už chuliganizmą bei smurtinius nusikaltimus, nukreiptus į žmonių sveikatą, visi teistumai neišnykę, todėl S. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant, atitinkančią įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikto 2011-11-17 gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t. 1, b. l. 48) matyti, kad G. M. gydymas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filiale laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. kainavo 13946 Lt 46 ct ir gydymo išlaidas šiai sveikatos priežiūros įstaigai apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kaltinamojo S. A. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo S. A. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 13946,46 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už G. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteistinos G. M. gydymo išlaidos.

Civilinė ieškovė Ž. M. prašė priteisti iš kaltinamojo 6353,14 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl vyro laidojimo išlaidų bei higienos priemonių, kurios buvo būtinos G. M. ligos metu, atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl sumokėtų sumų – 500,00 Lt duobkasiams, 200,00 Lt už religines paslaugas ir 400,00 Lt už higienos prekes yra pareikštas, nepateikiant tai patvirtinančių rašytinių dokumentų, tačiau atsižvelgiantį į tai, kad realiai šios išlaidos tiek slaugos metu, tiek laidojimo metu buvo būtinos, už jas prašoma priteisti suma atitinka protingumo kriterijus, šios išlaidos yra priteistinos. Civilinis ieškinys dėl likusios sumos - 5253,14 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais - kasos kvitais, PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigų priėmimo kvitais (t. 1, b. l. 59-63), todėl tenkintinas, priteisiant žalą iš kalto dėl G. M. mirties asmens – S. A.. Vienok, iš šios sumos išskaičiuotina Ž. M. gauta 1050,00 Lt laidojimo pašalpa. Tokiu būdu, Ž. M. priteistina 5303,14 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Civiliniai ieškovai J. M. ir E. M. prašė priteisti iš kaltinamojo 1000,00 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl G. M. gydymo metu jam pirktų vaistų. Taip pat prašė priteisti 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikta duomenų kokie vaistai buvo pirkti. Ar jie buvo paskirti gydytojų. Tokiu būdu, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Taip byloje nustatyta, kad nukentėjusieiji Ž. M., J. M. ir E. M. dėl kaltinamojo S. A. nusikalstamos veikos – vyro, taip pat sūnaus nužudymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei kitokius nepatogumus. Taigi, Ž. M., J. M. ir E. M. buvo padaryta neturtinė žala. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas. Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė Ž. M. po vyro mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, be tėvo liko du nepilnamečiai vaikai, kurie taip labai išgyvena dėl tėvo mirties, patyrė psichologinę traumą, nes buvo nužudytas jų tėvas. Taip pat byloje nustatyta, kad J. M. ir E. M. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, nes buvo nužudytas jų sūnus. Vienok, įvertinus visas aplinkybe, taip pat tai, kad paskutiniu metu G. M. kartu su tėvais negyveno keturiolika metų, tuo pačiu, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – niekur nedirba, neturi jokio turto, teismas mano, kad civilinių ieškovų prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo Ž. M. priteistina 40 000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo, J. M. ir E. M. priteistina po 15 000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – trys nuoplovos, penkios nuorūkos, S. A. seilių pavyzdžiai, perduoti pagal 2012-01-03 tyrėjos nutarimą (t. 1 b. l. 21), saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimti pagal 2012-01-03 kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 29) sunaikintini; du kompaktiniai diskai, saugomi šioje baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalyje, be kitų atvejų, 2 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, S. A. ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir smurtinių, padarymą, tačiau išvadų iš teistumų nedaro, charakterizuojamas neigiamai, naujai nusikalto turėdamas keturis neišnykusius teistumus, teisiamas už labai sunkų nusikaltimą – žmogaus gyvybės atėmimą, o tai rodo jo daromų nusikalstamų veikų sunkėjimo tendenciją. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. A. pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu keturiolikai metų, pirmus keturis metus bausmę atliekant kalėjime, po to - pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. lapkričio 12 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d., S. A. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę S. A. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. A. nukentėjusiosios Ž. M. naudai 5303,14 Lt Lt (penkis tūkstančius tris šimtus tris litus keturiolika centų) turtinės ir 40 000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje Ž. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš S. A. nukentėjusiojo J. M. naudai 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) ir nukentėjusiosios E. M. naudai 15 000,00 Lt (penkilolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje J. M. ir E. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – tris nuoplovas, penkias nuorūkas, S. A. seilių pavyzdžius, perduotus pagal 2012-01-03 tyrėjos nutarimą, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtus pagal 2012-01-03 kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinti, du kompaktinius diskus, saugomus šioje baudžiamojoje byloje, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.