- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- M1-128-800/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18255-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Jonas Zenevičius
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. K., dalyvaujant jo gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,
už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2024 m. gegužės 14 d. apie 16 val. 25 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia ranka sugriebė D. P. už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu nukentėjusiajai D. P. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas jai paviršinius kaklo nubrozdinimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. K. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški. Su mama įvyko konfliktas dėl to, jog ji jam nedavė pinigų. Konflikto metu jis suėmė jai už kaklo ir suspaudė. Daugiau apie įvykį papildomai nieko pasakyti negali. Dėl smurto prieš mamą jis labai gailisi, su ja susitaikė, daugiau jokių konfliktų pas juos nebuvo. Civilinį ieškinį už mamos gydymo paslaugas jis tyrimo eigoje atlygins (2 t., b. l. 34-36)
Motyvuojamoji dalis
Be to T. K. pripažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta, nukentėjusiosios parodymais, taip pat teismo posėdžio metu ištirtais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024-05-14 16 val. 25 min. adresu (duomenys neskelbtini)namo virtuvėje buvo ji, jos sūnus T. K. ir jos motina A. L., gim. (duomenys neskelbtini).Tarp jos ir jos sūnaus kilo konfliktas. Konfliktas kilo namo virtuvėje. Konfliktas kilo dėl to, jog sūnus paprašė jos paskolinti jam dešimt eurų. Ji tai daryti atsisakė. Ji jam pasakė, jog jų neturi. Jai pasakius, jog neturi pinigų sūnus labai supyko, pradėjo šaukti, ėjo link jos. Ji buvo supykusi, susierzinus, todėl jį apliejo vandeniu iš puodelio. Tuomet koridoriuje jos sūnus savo kairės rankos plaštaka sugriebė jai už kaklo srities. Sugriebęs ir naudodamas fizinę jėgą pradėjo ją smaugti. Ji juto fizinį skausmą. Visą konfliktą matė jos motina. Tuo metu kai ją smaugė sūnus atbėgo mama ir juos išskyrė. Motina juos išskyrė ir apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos numeriu. Sūnus prieš ją smurtavo pirmą kartą, daugiau tokių atvejų nebuvo. Jos santykiai su sūnumi buvo geri. Sūnus būna agresyvus kai vartoja alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 1-11).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja D. P. pranešė 2024-05-14 16 val. 25 min. adresu (duomenys neskelbtini)namo koridoriuje prieš ją smurtavo jos sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. savo kairės rankos plaštaka sugriebė jai už kaklo, naudodamas fizinę jėgą ją smaugė. Ji juto ne tik fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-11).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolonustatyta, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo blaivi, jei nustatytas 0,00 prom.; T. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (panaudojus alkoholio kiekio matuoklį ,,DRAGER 7510 Nr. ARRF-0146”, patikros sertifikato Nr. 2067335) 2024-05-14 16 val. 59 min. (1 t., b. l. 1-11).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (su priedu), nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 19-21, 22-26).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. Gegužės 14 d. apie 16 val. 33 min. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. (ekipažas AP-1701). Patruliuojant nustatytame maršrute buvo gautas pranešimas iš Alytaus AVPK OVS budėtojo, jog adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sūnus sumušė pranešėją, reikalavo pinigų. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, jog prieš ją smurtavo jos sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ant moters kaklo buvo matyti kraujosruvos. Sūnus teigė, jog auklėjo savo motiną. GMP darbuotojai apžiūrėjo moterį ir ją išsivežė į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. T. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus AVPK patalpas. Visą konfliktą matė motiną A. L., gim. (duomenys neskelbtini)Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 35-36).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 233/2024 (06) matyti, kad D. P. konstatuoti paviršiniai kaklo nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikių žymių lokalizacijos, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 70).
Iš apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas nešiojamo registratoriaus vaizdo įrašas “PSS- 202405-14-165334UTC+0300 “, nustatyta, kad <...> kad policijos pareigūnams atvykus į sodybą, prie namo terasoje, sėdi vyriškis ir dvi moterys. Policijos pareigūnui paklausus kas nutiko, jaunesnė moteris pasako: “nu va bernelis biškį šakojasi, mušasi, daužosi, smaugė”. Pareigūnui papašius patikslinti ką smaugė, moteris parodo savo kaklą, ant kaklo kraujosruvą, moteris sako: “matot koks kaklas”. Moteris nurodo, kad tai jai padarė jos sūnus, kuris yra neblaivus. Vyriškis prisipažįsta, kad smaugė, aiškindamas, kad biškį paauklėjo. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai apžiūri nukentėjusią moterį. Toliau policijos pareigūnas fiksuoja įvykio vietą, fotografuoja. Priedas: įrašas laikmenoje (vokas/paketas Nr. 1) (1 t., b. l. 32-34).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas sprendžia, jog veika įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog T. K. smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. P., t. y. konflikto metu tyčia ranka sugriebė D. P. už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas jai paviršinius kaklo nubrozdinimus. Vertinant nukentėjusiosios ir T. K. parodymų turinį, nustatytus jo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas bei padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Ekspertizės išvada patvirtina, kad dėl savo psichikos būklės T. K. gebėjimas adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes yra sutrikęs.
2024 m. spalio 9- spalio 18 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-508/2024 nurodyta, kad T. K. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2024-05-14) konstatuojama: (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę T. K. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu (2024-05-14) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. T. K. šiuo metu konstatuojama: (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę T. K. šiuo metu negali suprasti savo veiksmu esmes ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę T. K. negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, negali duoti adekvačių parodymų.
Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras K. S. papildomai paaiškino, kad T. K. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu, t. y. 2024-05-14 ir šiuo metu yra konstatuotas (duomenys neskelbtini). Dėl to T. K. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apkausiant įtariamąjį, jis nurodė, kad tėvai, jam būnant mažamečiui išsiskyrė. Negalėjo įvardyti, kokio amžiaus jis tada buvo, toliau augino močiutė. Pacientas pasakojo, kad tiek vaikystėje, tiek ir dabar juo rūpinasi močiutė. Psichologinės raidos sutrikimas jam yra nuo vaikystės ir jis yra (duomenys neskelbtini) nuo vaikystės, dėl to jis mokėsi pagal palengvintą programą. Kažkokiu būdu profesinėje mokykloje jis įgijo specialybę, bet jis nesugebėjo dirbti, nes dėl savo sveikatos būklės pakankamai negalėjo įgauti įgūdžių ir dirbti. Pats psichikos sutrikimas, kaip (duomenys neskelbtini) nėra pagydomas, bet pas dalį asmenų su tokiu (duomenys neskelbtini) būna elgesio sutrikimai ir būtent šie elgesio sutrikimai gali būti kontroliuojami medikamentiniu gydymu. Pagal medicininę dokumentaciją matyti, kad (duomenys neskelbtini)jam yra diagnozuotas nuo vaikystės, bet realiai tokių ryškių elgesio sutrikimų ankščiau nebuvo. Pagal turimus duomenis paskutinį kartą, t. y. 2013 metais psichiatro buvo konsultuotas dėl to, kad būtų nusiųstas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Vėlesnių įrašų iš ko galima būtų spręsti, kad pas psichiatrą jis lankėsi, kortelėje nėra. Alkoholio vartojimas esant (duomenys neskelbtini)vienareikšmiškai gali paūminti elgesio problemas. Taigi šiuo metu vertinama, kad T. K. yra (duomenys neskelbtini)dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų iš esmės ir jų valdyti. Šiuo metu pas jį yra elgesio sutrikimas, dėl ko tikslinga taikyti priverčiamąją medicininę pobūdžio priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Papildomai nurodė rekomendaciją, kad yra tikslinga spręsti jo civilinio veiksnumo klausimą.
Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota, ekspertas psichiatras ją teisme patvirtino ir palaikė. T. K. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad T. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į T. K. socialinį pavojingumą, į tai, kad dėl nustatyto psichikos sutrikimo jo elgesys gali būti neprognozuojamas, konstatuotina, kad dėl psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti taikant priverčiamąjį medicininio pobūdžio priemonę - ambulatorinį stebėjimą, pirmines psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu T. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 50,28 eurų sumai, kadangi nukentėjusiajai dėl sveikatos sutrikdymo sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių kaina 50,28 eurai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priverčiamųjų medicinos priemonių procese pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, todėl ir šiuo atveju ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti, kad T. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas.
T. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti T. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 50,28 eurų sumai palikti nenagrinėtą.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su įrašu palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o T. K. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.
Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.