- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- AS-525-607-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio RAAD) 2010 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. V3-3084 dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo (toliau – ir Nutarimas); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Nutarimo vykdymą.
Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad, vykdydamas 2010 m. birželio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-20 ir Nutarimą, nuo 2010 m. birželio 29 d. nutraukė pavojingų atliekų, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos, tvarkymą naudojimo būdais R3, R4, R11, R12, R13, S3. Todėl įmonėje susidarė tokia padėtis, kai darbuotojams nėra galimybės suteikti darbo, 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. P-12 paskelbta prastova ne dėl darbuotojų kaltės. Kadangi darbuotojams vis tiek mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis, įmonė patiria nuostolius, o patiriama žala nėra adekvati, kadangi Nutarime nustatyta tik grėsmė kilti pažeidimui. Be to, įmonei Lietuvos darbo biržos direktoriaus sprendimu nuo 2010 m. vasario 24 d. suteiktas socialinės įmonės statusas, įmonėje dirba neįgalūs asmenys, įmonė tokiu būdu padeda integruotis į darbo rinką vienai iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių, todėl bet koks pajamų sumažėjimas sukelia tokiems asmenims sudėtingas finansines pasekmes. Pabrėžė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryti dideli nuostoliai įmonei, pažeistos bendrovėje dirbančių neįgaliųjų teisės ir teisėti interesai, viešasis interesas, nes nebus galimybės tinkamai įgyvendinti socialinės įmonės tikslų bei skatinti neįgalių asmenų socialinę integraciją. Be to, pareiškėjas 2010 m. gegužės 13 d. sudarė sutartį su VĮ Kauno medicinos universiteto klinikomis, pagal kurią įsipareigojo teikti medicininių atliekų šalinimo paslaugas, kurių orientacinė vertė yra 1 792 010 Lt. Tuo tarpu dėl veiklos sustabdymo pareiškėjas negali tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Nutarimo vykdymą iki iš esmės bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, pareiškėjas patirtų didžiulius nuostolius, nes iki bylos išnagrinėjimo negalėtų vykdyti veiklos. Praktiškai nebebūtų vykdomos sutartys su tiekėjais, darbuotojai netektų darbo. Taip pat pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų apsunktas tokio sprendimo įgyvendinimas, būtų sunku atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį.
II.
Atsakovas Panevėžio RAAD pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Skundžiamas aktas neturėtų būti prilyginamas nutarimui, kadangi juo nėra sustabdyta visa įmonės ūkinė veikla, o tik priimtas sprendimas dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. P2-1/114 dalies dėl pavojingų atliekų tvarkymo panaikinimo.
2. Pabrėžia, jog pareiškėjo veikla nėra sustabdyta, o tik nutrauktas pavojingų atliekų tvarkymas, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos. Pareiškėjas ir toliau vykdo savo ūkinę veiklą kitose srityse, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbuotojai neteks darbo.
3. Pareiškėjo veikla yra atliekų tvarkymas, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis vykdo prekybą alkoholiniais gėrimais.
4. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl patirtos žalos dydžio, taip pat pateikta klaidinanti informacija dėl visiško veiklos sustabdymo, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Nurodo, jog, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas neturėjo aiškintis, ar ginčijamas raštas yra nutarimas, ar ne.
2. Nesutinka su argumentu, jog nebuvo pateikti įrodymai dėl patiriamų nuostolių. Pažymi, jog buvo pateiktas įmonės direktorės įsakymas, kuriuo paskelbta priverstinė prastova. Be to, nagrinėjamu atveju kreiptasi ne dėl nuostolių atlyginimo, todėl neturi būti įrodinėjama žala.
3. Pabrėžia, jog pavojingų atliekų tvarkymas yra pagrindinė įmonės veikla, o iš kitos veiklos gaunamos pajamos yra nežymios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nutartimi tokį prašymą patenkino.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamu aktu Panevėžio RAAD panaikino pareiškėjo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. P2-1/114 pavojingų atliekų tvarkymui naudojimo būdais R3, R4, R11, R12, R13, S3 ir kitus leidimo dokumentus, susijusius su pavojingų atliekų tvarkymu. Pažymėtina, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, tiesiogiai neturi būti nagrinėjamas ginčijamo akto statusas, o akto pavadinimas neturi įtakos jame įtvirtintoms teisėms, pareigoms ar įpareigojimams ypač reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atžvilgiu. Todėl nagrinėjamu atveju vertintini kaip neturintys reikšmės atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą raštą vertino kaip nutarimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, priėmus ginčijamą aktą, pareiškėjas turėjo priimti įsakymą dėl priverstinės prastovos, kuriuo atitinkamiems darbuotojams paskelbė prastovą ne dėl jų kaltės (b.l. 38). Taip pat pateikta Sutartis Nr. LBS-626 Dėl medicininių atliekų šalinimo paslaugos pirkimo (b.l. 39) patvirtina, jog pareiškėjas įsipareigojo teikti atitinkamas paslaugas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms, kurioje numatyta atitinkama atsakomybė už paslaugų nesuteikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai ir kiti bylos dokumentai patvirtina pareiškėjo teiginius, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, padėties, buvusios iki ginčijamo akto atkūrimas būtų itin sudėtingas arba negalimas. Taip pat spręstina, jog pateikti dokumentai patvirtina prašyme nurodytus argumentus, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, didelė dalis pareiškėjo ūkinės veiklos negalėtų būti vykdoma, o tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui. Tokią išvadą patvirtina ir papildomai pareiškėjo pateikti Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.
Įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo prašymo ir atskirojo skundo argumentus, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog, sustabdžius Nutarimo galiojimą, o pareiškėjui pilna apimtimi vykdant ūkinę veiklą, būtų padaryta žala, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis nustato, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme pateiktus argumentus, ginčijamo akto pobūdį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų laikinai sustabdytas Nutarimo galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Todėl keistina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, nustatant, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pritaikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinas Nutarimo galiojimo sustabdymas iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. V3-3084 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje“.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.