Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., 2015-11-15, 6.30 val., vairavo automobilį V. G., kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. M., neturėdamas teisės vairuoti, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į pakelės griovį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 221, 222 punktus. Po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Įvykio metu sugadintas automobilis. Tokiais veiksmais J. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

J. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino bei nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. 2015-11-15 svečiavosi pas draugus. Ryte, apie 4-5 val., atvažiavo automobilio savininkas Ž. M. su A., paėmė jį ir visi išvažiavo cigarečių. Atvažiavus, Ž. su A. išėjo cigarečių ir dingo. Jis laukė jų dvi valandas. Jis ėjo jų ieškoti, prašė jį parvežti į namus, nes jis nežinojo kur yra. Ž. pasakė, kad mašinos rakteliai mašinoje, imk ir važiuok. Ž. buvo neblaivus. Jis išvažiavo, mašiną sumėtė, jis „peršoko“ griovį. Priapažino, kad nesuvaldė automobilio, gal per greitai važiavo. Iš griovio jis išvažiavo ir toliau nuvažiavo pas Ž., ten pastatė automobilį ir nuėjo pėsčiomis pas G. Po įvykio, patirto šoko gėrė alkoholį. Mašiną paėmė su Ž. M. žinia.

Suinteresuotas asmuo, automobilio savininkas Ž. M. posėdžio metu neigė važiavęs kartu su J. M. ir, kad automobilis buvo paimtas su jo žinia. Jo teigimu, jis atvažiavo į vienkiemį pas draugą vienas, paliko automobilį atrakintą, su rakteliais ir automobilio dokumentais, automobilyje. Vėliau jau teigė, kad atvažiavo į minėtą vienkiemį ir J. M.. J. M. paėmė jo automobilį, kai šis miegojo. Tuo tarpu, po įvykio 2015-11-15, 11 val. apklausos metu Ž. M. nurodė visai kitas faktines įvykio aplinkybes, t. y., kad 2015-11-14 vakare su draugais buvo (duomenys neskelbtini)., su draugais G. L., T. Ž.. Vėliau prie jų prisijungė ir „Čara“ (J. M.). Visi vartojo alkoholį. Kai buvo gerokai išgėręs sugalvojo „nusnausti“. Mašinos raktai buvo palikti automobilyje. „Čara“ kalbėjo, kad jam reikia kažkur važiuoti, Ž. M. neprieštaravo, nes „Čara“ buvo nedaug išgėręs, o ar jis turi vairuoto pažymėjimą, jis pas jį neklausė. Ryte atsibudęs „Čaros“ nerado, taip pat pamatė, kad ir jo automobilio dar nėra. Vėliau su policijos pareigūnais surado apgadintą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir juos ištyręs teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta surinkta byloje medžiaga, t. y. pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu ir prisipažinimu teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu (1–2 b. l.), alkotesterio parodymais (4 b. l.), pareigūno Rolando Romanovskio tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), automobilio savininko Ž. M. parodymais ir kita bylos medžiaga. Remiantis šiais įrodymais tesimas nustatė, kad J. M., minėtą dieną, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į pakelės griovį; tokiu būdu sugadino svetimą turtą, be to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Po įvykio vartojo alkoholį. Todėl pažeidėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad teisės pažeidimai padaryti asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Skirdamas nuobaudą J. M. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas 11 kartų, turi galiojančių nuobaudų, išvadų nedaro, neturėdamas teisės automobilį vairuoja jau ne pirmą kartą, teistas; į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, skiria už pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje, padarymą – 1350 eurų baudą; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1303 eurų baudą; o už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 434 eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galutinė nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose – 1350 eurų bauda.

LR ATPK 129 straipsnio ir 130 straipsnio 1 dalies, sankcijose automobilio konfiskavimas numatytas, kaip alternatyvi nuobauda. LR ATPK nereglamentuoja, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 129, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytų pažeidimų padarymą, gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Byloje nustatyta, kad automobilis V. G., kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padaryti pirmiau minėti LR ATPK pažeidimai, nuosavybės teise priklauso Ž. M.. Teismo posėdžio metu automobilio savininkas keitė parodymus, nuosekliai negalėjo paaiškinti, kaip jo automobilis atsirado J. M. valdyme, nors rašytiniuose paaiškinimuose pats teigė, kad automobilį pats leido vairuoti J. M., kadangi pastarasis buvo nedaug išgėręs, be to, jam kažkur reikėjo važiuoti. Ryte žinojo, kokio asmens ieškoti su savo automobiliu, tai yra, kad jo automobiliu išvažiavo būtent J. M.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad automobilio savininkas, leisdamas vairuoti savo automobilį J. M., pasielgė neatsakingai bei prisiėmė riziką dėl galimo turto netekimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą, spręstina, kad šioje byloje kartu su pinigine nuobauda už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tikslinga skirti ir automobilio konfiskavimą.

Teismas, priimdamas nutarimą, nevertina Ž. M. byloje pateikto įrodymo dėl L. R. nustatyto specialaus nuolatinio neterminuoto slaugos poreikio, kadangi Ž. M. teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokiais giminystės ryšiais yra susijęs su šiuo asmeniu. Šis dokumentas taip pat nepatvirtina ir aplinkybės, kad šį asmenį slaugo Ž. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK

129 straipsnyje ir paskirti jam 1350 eurų baudą su transporto priemonės V. G., kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M., konfiskavimu.

J. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1303 eurų baudą su transporto priemonės V. G., kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M., konfiskavimu.

J. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 434 eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. M. paskirti galutinę nuobaudą –1350 eurų baudą su transporto priemonės V. G., kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, teismo baudos įmokos kodas – 1001, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas).

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.