Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. spalio 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. balandžio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu buvo nuspręsta S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 25 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, įkalinimo įstaigoje dirba, buvo skatintas už gerą elgesį, baigė anoniminių alkoholikų kursą, elgesio keitimo terapijos užsiėmimus. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis rodo pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį apibūdinantys teigiami duomenys nėra išskirtiniai, ir jų nepakanka, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, turi nestabilią darbo patirtį, mažą darbo patirtį, skolų, ieškinių, baudų, menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti santykiai su artimaisiais, problemiški santykiai su partnere, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžiu, turi nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. priežiūros apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam S. J., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla ir kitais dokumentais, darytina išvada, jog skundžiama nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip išliekanti vidutinė, tačiau stebima rizikos mažėjimo tendencija. Vidutinė rizika pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Nesant materialaus lygtinio paleidimo pagrindo reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir kiek šios pastangos įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Sutiktina su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad nors laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis rodo pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį apibūdinantys teigiami duomenys nėra išskirtiniai, ir jų nepakanka, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Vis dar išlieka daug kriminogeninių statinių ir dinaminių veiksnių, t. y. kriminalinė istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, nepastovi gyvenamoji vieta, turi nestabilią darbo patirtį, mažą darbo patirtį, skolų, ieškinių, baudų, menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti santykiai su artimaisiais, problemiški santykiai su partnere, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžiu, turi nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. priežiūros apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu ir kt.

Tuo tarpu tai, ką pats nuteistasis įvardino ir kas matyti iš byloje esančių duomenų kaip teigiamus elgesio pokyčius – pastangas dirbti, patvirtintos darbo ir gyvenamosios vietos turėjimą, paskatinimą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo, anoniminių alkoholikų ir kitose programose, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Nors nuteistasis savo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas 1 kartą, per bausmės laikotarpį nebuvo baustas, tačiau vis dar egzistuojančių kriminogeninių veiksnių visuma suponuoja išvadą, kad nuteistasis ne tik, kad gali, bet ir privalo dėti maksimalias pastangas siekiant juos koreguoti pataisos proceso metu. Tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas 1 kartą, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia tik epizodiškai. Nors nuteistasis nurodė turintis sveikatos problemų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad juo yra rūpinamasi, jam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Be aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo, tuo tarpu šiuo atveju apskritai buvo nustatytas tik formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis dar yra neatlikęs kiek mažiau negu 9 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo daroma pažanga jau yra tiek įtikinanti, kad leistų spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo galimumą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytas pagrįstai, priimtu Komisijos sprendimu abejoti nėra teisinio pagrindo. Taip pat, šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad S. J. pastangos siekiant koreguoti savo elgesį bei įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį ir, kad paleidus į laisvę jis daugiau nenusikals bei nekels pavojaus visuomenei, yra pakankamos. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų netaikytinas - nuteistojo skundas yra atmestinas.

Toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. spalio 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.