Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. B. dėl motinos atskyrimo nuo vaiko ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Vaiko nuomonės teismo posėdžio metu nutarta papildomai neišklausyti, kadangi byloje nėra ginčo dėl vaiko atskyrimo, taip pat atsižvelgiant į šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, be to, byloje vaiko interesus atstovauja jo atstovė pagal įstatymus, vaikas apie vykstantį teismo procesą informuotas, o vaiko nuomonė ne kartą išklausyta ir išdėstyta prie ieškinio pateiktuose dokumentuose. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepilnametis vaikas nepageidauja dalyvauti posėdyje, tokia patirtis jam būtų traumuojanti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės I. B. (buvusi pavardė K.) sūnus. Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad tėvystė vaikui nenustatyta. Vaiko tėvai santuokos nebuvo sudarę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eS2-9827-639/2020) leista paimti nepilnametį L. K. iš vaiko motinos I. B..

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

10. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

11. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių veiksmų vaikų atžvilgiu, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnis numato, jog, kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, tačiau vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma tik nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pavyzdžiui, sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalint išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

12. Bylos duomenimis ir 2020 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1671 nustatyta, kad L. K. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta jo močiutė I. S., kuri paaiškino, kad atsakovė pastaruosius 12 metų gyvena Anglijoje, ten viena augina nepilnametę dukrą. L. apie 10 metų gyveno su atsakove Anglijoje ir tik 2020 m. grįžo į Lietuvą ir gyvena pas močiutę. Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, išduodamas teismo leidimą paimti vaiką iš atsakovės, konstatavo, kad ji neatlieka motinos pareigų rūpintis vaiku, jo neprižiūri, neužtikrina būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių, dėl ko kilo realus pavojus vaiko saugumui ir sveikatai. Tuo metu buvo nustatyti rizikos veiksniai, vaikas atsisakė vykti kartu su mama į nuolatinę gyvenamąją vietą Anglijoje.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atliekant vaiko rūpybos peržiūrą 2021 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyriaus) specialistai apsilankė vaiko gyvenamojoje vietoje, išklausė vaiko nuomonę apie rūpybos kokybę (Vaiko rūpybos peržiūros aktas Nr. 5GPA-290) ir nustatė, kad L. labai patenkintas savo gyvenimo sąlygomis pas močiutę (laikinoji rūpintoja), taip pat yra tvirtai apsisprendęs ir nenori vykti gyventi į Angliją pas mamą, kadangi vaikas nebejaučia emocinio ryšio su mama, todėl nori gyventi ir mokytis Lietuvoje. Laikinoji rūpintoja patvirtino aplinkybes dėl atsakovės nepakankamo ryšio ir bendravimo su vaiku. Atlikę rūpybos peržiūrą, skyriaus specialistai nusprendė, kad laikinosios rūpybos priežastys neišnyko, kadangi vaiko mama – atsakovė – vaiko neatsisako, tačiau atsižvelgiant į vaiko norą likti gyventi Lietuvoje, priima tokį jo pasirinkimą. Taip pat nustatyta, kad rūpintoja tinkamai atlieka savo pareigas ir užtikrina geriausius vaiko poreikius bei interesus. Ji taip pat išreiškė norą būti nuolatine vaiko rūpintoja.

14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai paaiškino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. L. gyvena Lietuvoje pas ją, nes įvyko konfliktas tarp vaiko ir mamos, vaikas nebesutiko grįžti su mama į Angliją. Tarp jos, kaip močiutės, ir anūko psichologinis ryšys yra labai stiprus, vaikas ją vadina mama. Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovė su sūnumi dažnai konfliktavo, nesutarė, todėl vaikas visada norėjo grįžti į Lietuvą, trečiojo asmens nuomone, tarp atsakovės ir sūnaus nėra tokio stipraus ryšio, kaip su močiute. Nurodė, kad L. mokosi antroje gimnazijos klasėje, mokslai jam sekasi gerai, rūpintoja neturi jokių vaiko auklėjimo problemų, nes vaikas yra labai geras. Specialistų pagalba šeimai nereikalinga, tam tikrą laiką rūpintoja su vaiku lankėsi pas psichologą, tačiau tokios pagalbos jiems taip pat nereikėjo. Laikinosios rūpintojos nuomone, mama ir vaikas jau susitaikę su faktiniu atskyrimu, o ji, kaip vaiko močiutė, teikia ir teiks visokeriopą išlaikymą ir rūpestį anūkui.

15. Taip pat nustatyta, kad BĮ Šeimos ir vaiko gerovės centre organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su L. rūpyba, atsakovė nedalyvavo, nuomonės dėl sūnaus rūpybos ir sūnaus susigrąžinimo į šeimą neišreiškė. Nurodyta, kad atsakovė nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, vaiko ir mamos santykiai yra komplikuoti, epizodinis bendravimas vyksta tik nuotolinėmis priemonėmis, taip pat atsakovė nepriima specialistų siūlomos pagalbos.

16. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, kadangi atsakovė gyvena Anglijoje, kur vaikas kategoriškai atsisako vykti, ir išreiškė aiškų bei konkretų norą gyventi Lietuvoje su laikinąja rūpintoja. Nors motina vaiko neatsisako, tačiau pripažintina, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių motina negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teisę turėti tinkamą atstovą pagal įstatymą, nepilnametis atsakovės vaikas L. turėtų būti atskirtas nuo motinos.

17. Sprendžiant atskyrimo klausimą, vertintinos ir šios aplinkybės, kad vaiko ir atsakovės santykiai ir emocinis ryšys yra nutolę, tarp jų yra buvę konfliktinių situacijų, kurių motina nesugebėjo suvaldyti ir tinkamai išspręsti, nepažeisdama vaiko interesų, todėl susidariusi situacija atsiliepia vaiko psichologinei būsenai. Vertintina ir tai, kad laikinoji rūpintoja turi ir gali suteikti tinkamas ir saugias sąlygas vaikui augti ir vystytis, ji yra reikiamai pasirengusi vykdyti ir įgyvendina tėvų valdžią, nuolat rūpinasi vaiku, tarp jos ir rūpintinio yra labai glaudus emocinis ryšys, ji išlaiko vaiką, yra dirbanti. Teismui nepateikta duomenų, kad ateityje situacija atsakovės šeimoje galėtų keistis, o pagal įstatymą vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas tik išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis L. K. negali ir nenori būti grąžintas į motinos I. B. šeimą, todėl, atsižvelgiant į vaiko nuomonę (CK 3.183 straipsnio 2 dalis), jis turi būti atskirtas nuo motinos, nes dėl objektyvių priežasčių (gyvenimo J. K.) atsakovė negali pasirūpinti vaiku. Atsakovės kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų vaiko atžvilgiu byloje nenustatyta. Kadangi atsakovė nuo vaiko priežiūros nusišalino dėl objektyvių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad neatskyrus L. K. nuo motinos, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikinoji rūpintoja sutinka toliau rūpintis vaiku. Vaikas gyvena su rūpintoja, kuri suteikia vaikui tinkamas ir reikiamas gyvenimo sąlygas, tenkina visus vaiko poreikius – tiek fiziologinius, tiek dvasinius, sudaro vaikui kiek įmanoma reikiamą ir tinkamą gyventi aplinką. Nėra duomenų, kad atsakovė nesutiktų ar prieštarautų vaiko atskyrimui. Teismas nurodo, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai.

19. Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys). Vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti panaikinamas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo motinos atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

20. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis L. K. gyvena su močiute I. S. (laikinąja rūpintoja), kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas vaikui. Duomenų apie tai, kad laikinoji rūpintoja netinkamai atlieka rūpintojo pareigas, nėra, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, L. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąją rūpintoja I. S. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.257 straipsnio 3 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

22. Vaiką atskyrus nuo tėvų, motinai ir tėvui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnis). Išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė nurodo, kad sutinka ir gali teikti po 120 Eur išlaikymą kas mėnesį sūnui. Trečiasis asmuo patvirtino, kad dėl mažesnio išlaikymo teikimo su atsakove yra susitarta, kadangi atsakovė neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo, patiria būsto nuomos išlaidų, viena išlaiko nepilnametę dukrą, kuri gyvena su ja. Be to, atsakovei Anglijoje paskelbtas bankrotas, jai nustatytas skolos išsimokėjimo terminas 6 metai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis.

24. Byloje atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad jos darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius yra 581 GBP (683,69 Eur) (per metus deklaruotas darbo užmokestis 6 923,68 GBP), taip pat ji gauna Anglijos valstybės paramą ir išmokas su ja augančio vaiko ir būsto išlaikymui, iš viso jos pajamos 1 051 GBP (apie 1 236,76 Eur) kas mėnesį. Pagal pateiktą pajamų ir išlaidų ataskaitą, atsakovei kas mėnesį lieka 100 GBP (117,67 Eur). Byloje nėra duomenų, apie tai, kad atsakovei priklausytų koks nors registruotinas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas.

25. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 120 Eur dydžio išlaikymas vaiko interesų tinkamam užtikrinimui yra per mažas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, ieškovė neprieštarautų ir dėl mažesnio, nei nurodyta ieškinyje, priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į vaiko interesus.

26. Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovės, vertina atsakovės turtinę padėtį. Nors atsakovė yra dirbanti, tačiau jos gaunamų pajamų nepakanka ir ji turi finansinių sunkumų užsienio šalyje, turi išlaikytinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pagal savo turtinę ir socialinę padėtį šiuo metu objektyviai neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, nei pati nurodo – po 120 Eur. Iš savivaldybės vaikui gaunant apie 300 Eur per mėnesį, kartu su atsakovės teikiama 120 Eur išlaikymo suma, gaunamos lėšos būtų pakankamos bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra neproporcinga atsakovės esamai padėčiai, todėl iš atsakovės I. B. priteistina po 120 Eur sūnaus L. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 23 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė viena augina kitą nepilnametį vaiką ir jį išlaiko, ar turi kitų įsipareigojimų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti bent minimalų išlaikymą savo sūnui.

27. Išieškomų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko laikinoji rūpintoja I. S., kuriai išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą globėjas privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsnis).

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiui vaikui L. K. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šalys bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Ieškovė bylose dėl išlaikymo priteisimo taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

31. Atsakovei I. B. skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma nustatyta, kad valstybė patyrė 137,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

32. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktas, CPK 404 straipsnio 4 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti L. K. gyvenamą vietą laikinosios rūpintojos I. S. gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl L. K. nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 23 d. iki L. K. pilnametystės.

Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. K. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko laikinąją rūpintoją I. S..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui L. K. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko atskyrimo nuo motinos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.