Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-02 · Byla Nr. N-63-1055-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
N-63-1055-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1055/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Z. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarimo Z. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. balandžio 9 d. nutarimu Švenčionių rajono apylinkės teismas Z. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1500 litų baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad Z. Z. 2009 m. kovo 9 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Z. Z. nepripažino padaręs teisės pažeidimą, paaiškino, kad nežinojo, jog ir neįsiteisėjus nutarimui, kuriuo jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neturėjo teisės vairuoti (policijos komisariato pareigūnai jam grąžino vairuotojo pažymėjimą). Tačiau jo kaltė padarius pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno A. T. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės paėmimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Nustatyta, kad Z. Z. 2009 m. vasario 13 d. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti atėmimu vieneriems metams bei 1000 Lt bauda, nuobauda yra galiojanti. Z. Z. duomenų, kad yra apskundęs šį nutarimą, nepateikė. Skiriant Z. Z. administracinę nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nepripažįsta padaręs teisės pažeidimą, nedirba, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 6). Pažymėta, jog pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonės vairuotojas, jei jis buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Z. Z. paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Teismas nurodė iš Z. Z. paimtą automobilį „VW GOLF“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti, kai bus sumokėta paskirta bauda (ATPK 269 str. 7 d.).

II.

Z. Z. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, administracinės nuobaudos jam neskirti. Apeliantas nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarimą dėl administracinių nuobaudų (1000 litų baudos bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo vieneriems metams) jam skyrimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jo skundas 2009 m. vasario 23 d. buvo priimtas, tai patvirtina teismo spaudas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino jo paaiškinimų, pateiktų 2009 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, dėl jų nepasisakė, tik formaliai įvertino bylos aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog 2009 m. vasario 13 d. nutarimą jis apskundė. Apelianto teigimu, teismas neobjektyviai įvertino įrodymus. Apeliantas remiasi ATPK 269 straipsnio 4 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią minėtas straipsnis taikytinas ir administracinių teisės pažeidimų bylose (byla Garyfallou Aebe v. Graikija). Apelianto manymu, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, apskundus teismo nutarimą, t.y. jam dar neįsiteisėjus, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią kaltu gali būti pripažintas tik asmuo, kurio atžvilgiu įsiteisėjo teismo sprendimas, ir tik tuomet pradedama vykdyti bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu teismo nutarimu Z. Z. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 128 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1500 iki 2500 litų arba administracinį areštą.

Z. Z. teigimu, administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes nutarimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam skyrimo jis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, be to, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, apskundus teismo nutarimą, t.y. jam dar neįsiteisėjus, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai.

Pažymėtina, jog pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonių vairuotojai, kurie vairavo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekusiais specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (administracinės bylos Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas ( ATPK 304 str. 2 d.), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 295 str.). ATPK 330 straipsnio 1 dalies prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems taikytiniems teisės aktams nėra nustatytas. Pastebėtina, kad paminėtas teisės normų aiškinimas atsispindi ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 19 punkte nustatyta, kad priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam.

Išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Z. Z. privalėjo suvokti, jog 2009 m. vasario 13 d. nutarimu iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (automobilio vairavimą, esant lengvo girtumo laipsnio), jis neturėjo teisės 2009 m. kovo 9 d. vairuoti automobilį, nors minėtą nutarimą ir buvo apskundęs apeliacine tvarka. Administracinė nuobauda jam paskirta minimali įstatymo numatytose ribose, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, o Z. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „VW Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai Z. Z. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje Z. Z. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Z. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą pakeisti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „VW Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius