Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2008 m. kovo 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

išteisintajai V. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. D. apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisinta iš kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., neįrodžius, kad ji padarė nusikaltimą.

Nukentėjusiosios A. D. ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. išteisinta iš privataus kaltinimo, kuriuo buvo kaltinama pagal BK 187 str. 1 d. – turto sunaikinimu ar sugadinimu, tai yra, kad ji A. D. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama nuomininke, gyveno ir jame savavališkai vykdė remontą, o A. D. pareikalavus, išsikelti ir V. K. išsikėlus iš buto, pastebėta, kad butas buvo suniokotas ir A. D. padaryta turtinė žala: virtuvėje subraižytos lubos, nuo lubų buvo nuplėštos lentelės, paliktos skylės; nuo lubų buvo nuimti šviestuvai, padarant žalą luboms; nuo sienos nuplėštos plastikinės lentelės, išdaužytos plytelės, išplėšta kriauklė, nudraskyti durų apvadai, nudaužytos rozetės ir palikti atviri laidai, apiplėšyti tapetai; salone išluptos grindys, sulaužyti grindinio apvadai, apiplėšyti tapetai, sienose pragręžtos skylės; miegamajame nuplėšytos rozetės ir palikti atviri laidai; balkone sumesti įvairūs nereikalingi daiktai (šiukšlės, baldų atliekos, drabužiai, indai, pagaliai, gelžgaliai); į vonią buvo supiltas purvas su akmenimis. Skunde buvo nurodoma, kad tokiais tyčiniais veiksmais V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sugadino ir sunaikino A. D. turtą, kuris įvertintas 5000 Lt suma.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant V. K. kalta pagal BK 187 str. 1 d.. Skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Teismas nuosprendį grindžia tuo, kad V. K. kaltę neigia, liudytojai L. V., Ž. M., S.V. K. patvirtino, kad butas paliktas tvarkingas. Tačiau liudytojo Ž. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekimą padėti V. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat kritiškai turėtų būti vertinami tiek V. K., tiek liudytojų L. V., S.V. K. parodymai, nes jų parodymai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems bei jų parodymai prieštarauja jos (nukentėjusiosios) ir policijos pareigūnų parodymams, o šie prieštaravimai nuosprendyje nėra pašalinti. Taip pat teismas nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog V. K. jai perdavė būtent tokio stovio butą, koks užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau tokia išvada nepagrįsta, nes tokio fakto, kaip buto perdavimo nebuvo, tai patvirtino ir liudytoja Ž. M., kuris nurodė, kad V. K. išsikrausčiusi, raktą paliko pašto dėžutėje. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jos butas galėjo būti papildomai apgadintas nenustatyto asmens po V. K. išsikraustymo, nes bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog V. K. išsikraustė iš nukentėjusiosios buto 2007-08-10, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas tik 2007-09-03, tačiau nėra tiksliai nustatyta kada V. K. išsikraustė, o jos išsikraustymo faktas paremtas tik vien jos parodymais. Kadangi V. K. neturėdama leidimo, jos nuomojamame bute, savavališkai kartu su Ž. M. atliko bute remontą, išsikraustydama tyčia apgadino jai priklausantį turtą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingą išvadą, jog neįrodyta, kad V. K. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. Teismas patikrinęs visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, padarė teisingą išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kuriomis remiasi kaltinimas.

Veika numatyta BK 187 str. 1 d., padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo, darydamas žalą kito asmens turtui, siekia vienintelio tikslo- sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą.

Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog A. D., išnuomodama savo butą, kuriame iki tol gyveno kiti nuomininkai V. K., jo net neapžiūrėjo, t.y. pati nukentėjusioji net nežinojo, kokios būklės yra išnuomojamas butas, šalys nesurašė ir nepasirašė bute esančio turto ar jo stovio aprašo. Tą faktą patvirtino tiek V. K., tiek liudytoja L. V., kuri prieš V. K. nuomavosi butą, nurodydamos, kad ji ir V. K. nuėjo pas A. D. ir susitarė, kad vietoj L. V. iš jos butą nuomos V. K., dėl šio pasikeitimo A. D. sutiko ir perduodant buto apžiūrėti nebuvo nuvykusi. Todėl teigti, kad būtent V. K. nuėmė šviestuvus, išdaužė plyteles, nudraskė durų apvadus, nuplėšė tapetus, nudaužė rozetes nėra jokio pagrindo. Taip pat liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai ateinant gyventi į A. D. išnuomotą butą, buto sienos buvo baisios, 20 metų butas neremontuotas, virtuvėje buvo prigręžiota skylių, nes kiekvieni nuomininkai kabindavo baldus ir palikdavo skyles, todėl ji pati įsikraustant į butą gyventi išklijavo virtuvės bei kambario sienas tapetais (b.l. 74).

V. K. viso proceso metu teigė, kad išsikraustydama iš nuomojamo buto butą paliko tvarkingą, sutvarkytą, bei neigė, kad ji bute nudraskė tapetus, nuėmė ir laužė grindų apvadus, nulaužė virtuvės kriauklę ar į vonią pripylė purvo. Tokius V. K. parodymus patvirtina liudytojai Ž. M., L. V. bei S.V. K., kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Liudytoja L. V. parodė, kad kai V. K. išsikraustė iš nuomojamo buto, butas buvo paliktas tvarkingas, tapetai nebuvo nuplėšyti, nukritę, grindys išplautos (b.l. 75), liudytojas Ž. M. parodė, kad išsikraustant iš buto jis prikalė apvadus, rozetes buvo uždėjęs naujas ir jas paliko, balkonas buvo paliktas švarus (b.l. 76), liudytojas S.V. K. patvirtino, kad jis V. K. ir Ž. M. padėjo išsikraustyti iš buto, butas buvo paliktas normaliame stovyje, tapetai nebuvo apdraskyti, grindys ir durys buvo su apvadais (b.l. 77).

Tokius aukščiau nurodytų liudytojų parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai V. L. bei R. T.. L. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2007-08-09 į jį kreipėsi A. D., kuri paaiškino, kad ji išnuomavo butą adresu (duomenys neskelbtini) V. K., kuri nemoka nuomos bei neišsikrausto iš buto. Nuvykus nurodytu adresu V. K. paaiškino, kad buto savininkei nėra skolinga bei pažadėjo artimiausiu metu išsikraustyti (b.l. 42), tokius pat parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytoju, tik nurodė, kad buvo susitarta, kad iš buto išsikraustys per 10 dienų, bute sugadinimų, suniokojimų nepastebėjo, bute buvo tvarka, nuplėšytų tapetų, sulaužytų apvadų nematė (b.l. 73-74). R. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2007-08-20 į Rokiškio policijos komisariatą kreipėsi A. D., kuri paaiškino, kad išsikraustydama V. K. iš jos buto (duomenys neskelbtini), jį suniokojo, bei kartu su A. D. apžiūrėjo butą (b.l. 43), analogiškus parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau nurodė, kad bute trūko dviejų rozečių dangtelių, virtuvėje lyg buvo apiplėšyti tapetai, kambaryje nuplėštų tapetų, sulaužytų apvadų nematė, kitame kambaryje lyg ir buvo apiplėšyti tapetai (b.l. 74). Iš L. L. bei R. T. tarnybinių pranešimų matyti, kad V. K. galėjo išsikraustyti laikotarpiu nuo 2007-08-09 iki 2007-08-20, nes jau rugpjūčio 20 d. kai nuvyko apžiūrėti A. D. išnuomoto buto nuomininkų nebebuvo.

Liudytoja R. B. parodė, jog 2007-08-17 jai girdint A. D. skambino V. K., kuri pasakė, kad iš buto jau išsikrausčiusi, o buto raktą paliko pašto dėžutėje. Tos pačios dienos vakare A. D. liudytojai minėjo, jog bute rado didelę netvarką.

Tokiu būdu byloje nėra V. K. parodymus, jog ji iš buto išsikraustė 2007-08-10, paneigiančių objektyvių duomenų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad V. K. išsikraustė būtent 2007-08-10.

Tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota priešinga situacija dar neleidžia besąlygiškai teigti, kad toks turto sugadinimas buvo padarytas būtent V. K. veiksmais, kadangi nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtent tokios būklės, kaip užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, V. K. po išsikraustymo paliko butą, be to nukentėjusioji dėl buto suniokojimo į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo kreipėsi tik 2007 m. rugsėjo mėn. 3 d., nors apie buto suniokojimą jai buvo žinoma jau 2007-08-17, todėl pagrįstai tikėtina, kad A. D. butas galėjo būti apgadintas nenustatyto asmens po V. K. išsikraustymo, juo labiau, kad, kaip parodė nukentėjusioji, po pokalbio telefonu su V. K. 2007-08-17 nuvykusi apžiūrėti buto, rado buto bei balkono duris nerakintas.

Tai, kad V. K. ir Ž. M. nuomojamame bute darė kosmetinį remontą šio fakto neneigia ir jie patys, bei taip pat nurodo, kad šį remontą atliko su A. D. sutikimu, nors A. D. ir neigia šį faktą nurodydama, kad buvo kalba tik apie einamą buto remontą. Kosmetinį remontą darė virtuvėje, koridoriuje bei viename iš kambarių, t.y. tvarkė lubas, sienas, dažė langus, duris, radiatorius, išklojo linoleumą, sutvarkė grindis. Šį remontą V. K. ir Ž. M. atliko bei pirko medžiagas savo lėšomis, kadangi buvo susitarta su A. D., kad jie rinks kvitus už visas pirktas medžiagas, o šią pinigų sumą ji pažadėjo išskaičiuoti iš nuomos, tačiau šio susitarimo nesilaikė bei liepė jiems išsikraustyti tai jie išeidami medžiagas pasiėmė, t.y. nusiėmė plastikines lubų, sienų, lenteles grindų laminatą. Iš to darytina išvada, ko neneigia ir V. K. bei Ž. M., kad dėl jos ir Ž. M. vykdomo remonto, o vėliau nuimtų padarytų pagerinimų bute liko subraižytos lubos, prigręžiotos skylės tinke, tačiau šis turto apgadinimas nelaikytinas tyčiniu turto sužalojimu ar sugadinimu užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 str., kadangi tai buvo padaryta remontuojant butą ir tik siekiant jį pagerinti, o ne tyčia sugadinti nukentėjusiosios turtą. Tai, kad V. K. nepavyko susitarti su A. D., jog pastaroji atlygintų remonto išlaidas ir V. K. išsikeldama iš buto savo įdėtus pagerinimus nusiėmė ir dėl to liko padaryti lubų, sienų ar grindų sugadinimai, nėra jokio pagrindo teigti, kad sugadinimai padaryti tyčia, t.y. kad šie sugadinimai padaryti siekiant A. D. turto sugadinimo. Taigi, buto remonto metu padaryti A. D. buvo sugadinimai nėra tyčiniai, todėl šioje dalyje V. K. veikoje nėra nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltumas negali būti grindžiamas abejonėmis ir spėlionėmis, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje nėra jokių V. K. kaltę dėl ne su buto remontu susijusiu A. D. turto sugadinimu patvirtinančių įrodymų, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.