Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-397-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
1A-503-397-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nukentėjusysis
D. P.
Nuteistasis
M. Č.
Advokatai
Valda Grigonytė, Žilvinas Kalinauskas

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-503-397/2009

Teisėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 26-1-00503/2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam D. P., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei, nuteistajam M. Č., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p., 5 p., nuteistasis M. Č. įpareigotas šį laikotarpį nuo 22³⁰ val. iki 6 val. būti namuose, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. P. padarytą turtinę žalą – 249,76 Lt, per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat M. Č. šį laikotarpį įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Iš M. Č. priteista D. P. naudai 7000 Lt padarytai neturtinei žalai ir 249,76 Lt turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje D. P. civilinis ieškinys atmestas. Be to, iš M. Č. priteista nukentėjusiojo D. P. naudai 700 Lt jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2008-04-09 apie 8 val., būdamas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. P. metu, tyčia pastarajam spyrė vieną smūgį į tarpkojį bei spyrė kojomis ir sudavė rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas pakaušyje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame kelyje, kairės mentės kaklelio lūžimą, tai yra padarė sužalojimą, sukėlusį D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog dėl mentės kaklelio lūžimo D. P. sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų vertino specialisto išvadą, kurios teisingumą paneigė išvadą pateikusi specialistė, ir 2009-06-21 teisiamajame posėdyje specialistės L. K. pateiktais paaiškinimais, kuriuos ji grindė 2008-04-28 ir 2008-05-21 įrašais, esančiais D. P. medicininiuose dokumentuose. Anot nuteistojo, specialistė L. K. 2009-06-29 teismui pateikė neteisingus paaiškinimus dėl D. P. patirtų sužalojimų pobūdžio ir sveikatos sutrikdymo laipsnio, vadovaudamasi tik 2008-04-28 įrašu medicininiuose dokumentuose, pagrįstu prielaida apie mentės kaklelio lūžimą ir 2008-05-21 įrašu medicininiuose dokumentuose, kuris buvo padarytas pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ nuostatas - nurodant neteisingą (TLK-10) kodą- S42.1, kai menties lūžimo pagal rentgenologės G. Ž. išvadas nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, kaip teigiama apeliaciniame skunde, teismas, vertindamas specialistės L. K. paaiškinimus ir specialisto išvadą, nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad D. P. dėl mentės kaklelio lūžimo sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų.

Nuteistojo teigimu, nukentėjusiojo D. P. paaiškinimai specialistei D. K. ir gydytojai A. P., kurių pagrindu buvo konstatuota, jog „<...> kairysis peties sąnarys čiuopiant skausmingas, judesiai ryškiai riboti<...>“, nesant daugiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinami kaip objektyvūs, kadangi jie pagrįsti priešiškų tikslų siekimu apelianto atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog tai, kad nukentėjusiajam D. P. nebuvo padaryti specialisto išvadoje ir specialistės D. K. paaiškinimuose nurodyti sužalojimai, patvirtina ir liudytojo L. Č. parodymai 2008-11-24, kad kitą dieną po konflikto mokykloje D. P., pats vairuodamas automobilį, atvyko į mokyklą ir su sūnumi išvyko. Be to, liudytoja E. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ir po sužalojimo 2008 metų balandžio mėnesį D. P. dirbo tą patį darbą, pats veždavo skalbti drabužius, tik trumpą laiką nevažinėjo su mašina, matė, kaip nukentėjusysis vairavo automobilį ir rankai esant įtvare.

Anot nuteistojo, liudytojų V. B., G. B. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, kuriais remiantis jo veiksmus konflikto metu būtų galima vertinti kaip agresyvius ir tyčinius, kadangi tai prieštarauja nukentėjusiojo D. P., liudytojų R. B., N. P., G. B., L. Č., jo paties parodymams, kad klasėje iki konflikto, konflikto metu koridoriuje ir po konflikto nei V. B., nei G. B. nebuvo.

Liudytojos A. P. parodymai, apelianto teigimu, taip pat negali būti vertinami kaip apelianto kaltę patvirtinantys įrodymai, kadangi liudytojo G. B. ir jo paties parodymai patvirtina, kad smūgis į nosį buvo suduotas pastarajam, o ne nukentėjusiajam D. P., ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. G-1189. Be to, liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė nukentėjusįjį sugipsuota ranka, tačiau iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad nukentėjusysis D. P. nešiojo įtvarą, kurį supainioti su gipsiniu įtvaru tikrai negalima, kas patvirtina, jog liudytojos parodymai nėra objektyvūs ir prieštaraujantys nustatytoms objektyvioms aplinkybėms.

Anot nuteistojo, byloje objektyviai buvo nustatyti tik trys trauminio poveikio sužalojimai, tuo tarpu D. P. nurodo, kad jam buvo suduota 10-15 smūgių į įvairias kūno vietas (įspirta į lyties organus, galvą, pečius), tačiau specialisto išvadoje tokių sužalojimų nenustatyta. Sužalojimo pobūdis patvirtina jo parodymus, kad sužalojimai galėjo atsirasti pastarajam belaikant D. P. ir besistumdant arti sienos, ką patvirtina ir liudytojo G. B., parodymai, kad po smūgio į nosį M. Č. apglėbė D. P. ir jį laikė.

Teismas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nepagrįstai nevertino vienintelio konflikto metu buvusio liudytojo parodymų, motyvuodamas tuo, kad jie prieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Byloje nėra nustatyta, kad G. B. parodymai yra sąlygoti jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar kaip kitaip įtakojami apelianto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei pagrįstai M. Č. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.. Apelianto argumentai, kad jo kaltę paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kad, priešingai negu nustatė teismas, pirmajam smūgį sudavė nukentėjusysis, po ko jis pastarąjį tik sugriebė ir laikė apglėbęs, kad nukentėjusiajam nepagrįstai nustatytas menties kaulo lūžimas, remiantis tik paties, suinteresuoto bylos baigtimi, nukentėjusiojo paaiškinimu, paneigti išsamiai ištirtais pirmos instancijos teismo įrodymais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo aiškinimą, kad būtent nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs, jį užpuolė bei sudavė eilę smūgių spirdamas bei ranka stumdamas ir taip sutrenkdamas į sieną, patvirtino visiškai bešališki, įvykį matę, liudytojais apklausti V. B., A. P.. Šios liudytojos matė, kad nukentėjusįjį puolė nuteistasis M. Č., spyrė jam, tuo pat metu matė pas nukentėjusįjį sužalojimus ant kaklo. Nuteistojo agresyvumą patvirtino ir jau po konflikto į įvykio vietą atėjęs G. B..

Nukentėjusiojo aiškinimą apie nuteistojo pavartotą smurtą ir dėl to patirtus sužalojimus patvirtino objektyviai nustatytos teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nukentėjusiajam buvo konstatuota kraujosrūva pakaušyje, odos nubrozdinimai kakle, dešiniame kelyje, menties kaklelio lūžimas bei galimos jų atsiradimo priežastys.

Tad įvertinus šiuos duomenis, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojo G. B. parodymus, kurie prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, bei nustatė ir kitas aplinkybes, kurios davė pagrindą abejoti šio liudytojo objektyvumu. Teismo medicinos specialistės išvada apie tai, kad nukentėjusiajam pagrįstai be kitų nustatytų sužalojimų buvo padarytas ir mentės kaklelio lūžimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių. Medicininių dokumentų tikrumą, kuriais rėmėsi išvadą davusi teismo medicinos specialistė, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta gydytoja rentgenologė G. Ž. ir tiesiogiai nukentėjusįjį gydžiusi gydytoja A. P.. Ši liudytoja parodė, kad nukentėjusiajam nustatytą diagnozę patvirtina ne tik rentgenogramos, bet ir ligonio klinikiniai požymiai.

Tad įvertinus visas virš paminėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismo išvados apie nuteistojo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., yra pagrįstos, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Skiriant bausmę nuteistajam M. Č., Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytieji bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas