- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-198-802/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01835-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Pažeidėjas
- I. K.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), jo atstovui adv. R. M., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-10-05, apie 11 val. 00 min. Kazlų Rūdos sav. Vasiliaučiškių k., vairavo transporto priemonę – automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nėra įgijęs, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,15 promilių girtumas, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais I. K. pažeidė KET 14, 238 punktų reikalavimus ir galimai padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 129 str., 123 str. 5 d.
2014-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu I. K. pripažintas kaltu.
2015-01-12 Kauno apygardos teismo nutartimi pirmos instancijos priimtas nutarimas panaikintas, byla gražinta nagrinėti iš naujo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. posėdžio metu nurodė, kad dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo neprisipažįsta, nes jų nepadarė. Teisių neturi, vairuoti nemoka. Paaiškina, kad tądien važiavo kartu su draugais ir automobilį iš tiesų vairavo G. D.. Kaip įvyko įvykis nežino, nes tuo metu susirašinėjo telefonu trumposiomis SMS žinutėmis, todėl nematė. G. D., pamatęs atvažiuojant pareigūnus, išsigando ir paprašė jo (I. K.), kad šis prisiimtų kaltę. Prašė, nes bijojo prarasti ,,teises“. Žadėjo duoti jam pinigų paskirtai baudai sumokėti, tačiau jau vėliau ėmė to gintis, apie jokį pinigų davimą nebebuvo net kalbos. Jis turi tik butą, kurį nusipirko iš valstybės jam, kaip našlaičiui, skirtų pinigų. Pajamų, iš kurių galėtų sumokėti tokio dydžio teismo skirtą baudą neturi, todėl suprato, kad iš jo atims butą, jis jo prarasti nenori. Nurodo, kad su automobiliu susijusių dokumentų pareigūnai iš jo neprašė, nes jis jų neturėjo. Jų prašė pas automobilio savininką G. D..
I. K. gynėjas, advokatas R. M. nurodo, kad teismo surinkti įrodymai patvirtina, jog I. K. pažeidimo nepadarė ir ATP bylų teisena turi būti nutraukta. Jokių tiesioginių įrodymų, kad jis įvykdė pažeidimą nėra. Prieštaravimai tarp I. K. ir G. D. yra tik dėl to, kas vairavo, kitos teisme nurodomos aplinkybės visiškai sutampa. Prašo G. D. parodymus vertinti kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Seniūno išduota pažyma taip pat patvirtina, kad I. K. niekad nėra automobilio vairavęs. Ši byla, pasak advokato, yra klasikinis netinkamo pareigūnų darbo pavyzdys. Byla ištirta netinkamai, paviršutiniškai, neįsigilinant į pažeidimo esmę. Viščiulių ir Grinkevičiaus parodymai visiškai atitinka I. K. duotus parodymus. Nei vienas niekada nėra matęs I. K. vairuojant, jiems žinoma, kad to daryti jis nemoka.
Liudytojas G. D. parodė, kad išgėrinėjo su I. K.. Atėjo vienas pažįstamas draugas, kuris paprašė pavežėti. Jis nesutiko, nes buvo išgėręs. Sutiko I. K.. Jie visi važiavo ir įvažiavo į griovį. Netrukus atvažiavo policija. I. K. buvo surašytas protokolas, o jo paties automobilis nutemptas ir uždarytas į aikštelę. Jie tarėsi, kad visi padės sumokėti baudą, bet ne visą, o dalį ir tik dėl to, kad kartu važiavo. Jis prie automobilio vairo nesėdėjo, jį vairavo I. K..
Liudytoja I. P. parodė, kad patruliavimo metu bevažiuojant į kitą įvykį pamatė į griovį įvažiavusį automobilį. Prie jo buvo I. K. ir G. D.. Abu neblaivūs. I. K. nurodė, kad vairavo jis, papasakojo, kad užtraukė rankinį stabdį ir įvažiavo į griovį. Jokių kitų versijų, kad vairavo ne jis, nepateikė. G. D. buvo surašytas protokolas už automobilio perdavimą neblaiviam asmeniui. Nesant ginčo, I. K. surašytas protokolas vairavus neblaiviam.
Liudytojas T. S. parodė, kad bevažiuojant į kitą įvykį rado griovyje automobilį. Prie jo buvo du neblaivūs asmenys - Kevišas ir Deltuva, buvo dar ir trečias asmuo, kuris važiavo kartu, bet šis apklaustas nebuvo. Kevišas ar kažkas kitas sakė, kad tas trečias yra iš toli ir jis neliūdys. Kodėl iškilo būtinybė ir klausimas dėl liūdijimo, jeigu ginčo dėl to, kas vairavo iškart nebuvo, pareigūnas nežino. I. K. nurodė, kad vairavo, todėl jam buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam ir be teisių, o G. D. buvo surašytas protokolas dėl automobilio perdavimo neblaiviam asmeniui. I. K. aiškiai išreiškė, kad jis vairavo, jokių kitų versijų nepateikinėjo, nurodė, kad užtraukė rankinį stabdį ir dėl to nuvažiavo į griovį, todėl detaliau niekas nesiaiškino.
Liudytojas V. V. paaiškino, kad I. K. pažįsta apie 15 metų. Dabar 4-5 metai I. K. dirba pas jo sūnų, kuris (sūnus) gyvena kartu su juo. Pas juos į vienkiemį I. K. atvažiuoja su dviračiu ar pėstute visad ateina, niekad su automobiliu nėra važiavęs, nematęs kad Kevišas kada važinėtų automobiliu ir kaime. I. K. taip pat ardo mašinas, jiedu su sūnumi jas jam nuveža. Ardo juos prie ūkinio, automobilius ,,partraukia“ kaimynai ir jie yra padėję. Yra įsitikęs, kad Kevišas vairuoti nemoka, nes net kieme nesėda už automobilio vairo netgi šio perstumti, tai į kelią negali būti kalbos. Niekad per 15 metų nėra matęs jo vairuojant. I. K. apibūdintų kaip sąžiningą darbuotoją, šis niekada neatėjęs į darbą neblaivus. Meluoti nelinkęs. G. D. pažįsta. Žino, kad Kevišas ,,apsiėmė vairavimą“ už G. D., nes anas bijojo teises prarasti. G. D. žadėjo atiduoti priteistas sumas, - kai buvo visi trys (jis, sūnus ir I. K.) nuvykę pas G. D., bet vėliau to nevykdė. Kaime ėmė sklisti kalbos, kad ,,jeigu Irmantas durnelis apsiėmė, tai tegul ir moka“.
Liudytojas V. G. nurodė, kad apie įvykį nieko nežino, jo tiesiogiai nematė, tik girdėjo iš kaime sklindančių kalbų, kurių pasakoti nenori. I. K. iš jo yra pirkęs automobilį ardymui. Automobilis buvo aikštelėje prie namų, kuri buvo nutraukta kitur ardymui. Vienas iš Irmanto draugų vairavo traukiantį automobilį, kitas traukiamą. Kevišo niekad nėra matęs vairuojant automobilį, mano, kad jis to daryti nemoka.
Liudytojas A. V. parodė, kad I. K. pažįsta apie 6-7 metus, kadangi gyvena kaiminystėje. Užsiima gamyba iš medžio, tad jo įmonėje šiltu laiku Kevišas dirba įvairius sezoninius darbus. Apibūdintų I. K. kaip sąžiningą, darbštų, visad besilaikantį duoto žodžio žmogų, gerą darbuotoją. Teismui parodė, kad apie įvykį sužinojo iškart, iš kitų asmenų, buvo nuvykęs į įvykio vietą. Ten kalbėjosi su I. K. ir G. D., kurie iškarto pasisakė, jog Irmantas apsiėmė kaltę už Gintarą, kadangi šis turi daug bylų ir bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą, o šis pažadėjo Irmantui duoti pinigus baudai sumokėti. Teigia, jog jau tada Irmantui sakė, kad šis padarė negerai, nes jokių pinigų jam Gintaras, žinant jį, neatiduos. Bet Irmantas juo tikėjo. Po kurio laiko, jis, jo tėtis ir Irmantas buvo nuvykę pas Deltuvą, prašydami atiduoti už kaltės dėl įvykio apsiėmimą prižadėtus pinigus. Deltuva žadėjo juos surinkti ir atiduoti po to, kai teismas priims nuosprendį. Anksčiau duoti nesutiko, nes lyg ir nepasitikėjo I. K.. Po to, kai jau buvo pats teisme ir davė parodymus, kad jis nevairavo, iš viso atsisakė duoti žadėtus pinigus I. K.. Nurodo, kad niekad nėra I. K. matęs prie vairo. Yra įsitikinęs, kad jis ne tik kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bet ir nemoka vairuoti, nes netgi namų kieme niekad nesėda prie automobilio vairo, jeigu šį reikia kiek perstumti.
Kaltinimas I. K., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d. ir 129 str. grindžiamas byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 37P-19930915-14 (b.l.2-3), I. K. paaiškinimu (b.l.4), neblaivumo nustatymo kvitu (b.l.5), pažyma apie asmens baustumą (b.l.6-9), tarnybiniu pranešimu (b.l.10), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l.12), kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog pripažįstant asmenį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą ir skiriant jam nuobaudą, būtina nustatyti asmens veikoje visus administracinio teisės pažeidimo sudėties, kuri šiuo atveju įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. ir 129 str. straipsniuose, požymius.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje įtvirtinta, kad ,,transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones (...) – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu“. Veika objektyviai pasireiškia neteisėtu transporto priemonės vairavimu, vairuotojui esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti transporto priemones (jos nesant įgijus arba tokią teisę praradus). Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį.
Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų duotus parodymus ir atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. įvykdė LR ATPK 129 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, kad aukščiau minimu automobiliu tądien vyko kartu su draugais. Tačiau teigė, kad jo nevairavo, nes ne tik kad neturi įgijęs tam teisės, tačiau ir nemoka to daryti. Byloje liudytojais apklausti V. V., V. G. ir asmuo, pas kurį I. K. dirba sezoninius darbus,- A. V., patvirtino niekad nesa matę I. K. prie vairo. Jis netgi nesėsdavęs už automobilio vairo nuosavo namo kieme, jei šį reikia tik perstumti, motyvuodamas tuo, kad nemoka ir bijo ką sugadinti. Teismui pagrindą tikėti I. K. nurodoma įvykio versija sudaro tai, kad jo pirminis policijai duotas paaiškinimas visiškai skyrėsi nuo automobilio savininko G. D. teisme duotų paaiškinimų. Žodžių pagrįstumą sustipriną automobilio savininko veiksmai įvykio vietoje. Pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą G. D. akivaizdžiai buvo neblaivus, tačiau atsisakė pasitikrinti girtumą primygtinai teigdamas, jog jis nevairavo, todėl nėra prasmės šį nustatinėti (b.l.10). Nurodė, kad trečias bendrakeleivis neliūdys, nes jis iš toli, todėl nėra reikalo jį apklausti. Nors nesuprantama, kam tokia apklausa reikalinga, jeigu ginčo dėl to kas vairavo pradžioje nebuvo. Jokių objektyvių neginčytinų duomenų, galinčių paneigti I. K. paaiškinimus, liudytojų V. V., V. G. ir A. V. parodymus, kurie nuoseklūs, teismo nuomone nešališki, nenustatyta. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog I. K. vairavo transporto priemonę 2014-10-05, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės (nes šios nėra įgijęs). Esant šioms aplinkybėms, I. K. veiksmuose nenustatyti objektyvieji Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje įtvirtinti pažeidimo požymiai. Nesant bent vieno būtinojo pažeidimo sudėties požymio (nors ir yra įvykis), nėra pažeidimo sudėties ir asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn. Nenustačius I. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal LR ATPK 129 str., jis neturi pareigos atsakyti ir pagal LR ATPK 123 str. 5 d., nes neapdraustos transporto priemonės VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas de facto yra G. D., todėl jam ir kyla pareiga minimą transporto priemonę apdrausti bei atsakomybė už šios pareigos nevykdymą. Nenustačius objektyviųjų ATP sudėties požymių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. K. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 2 d.,
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., 123 str. 5 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK.