Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų, pastarąjį kartą – Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams. 2016 m. balandžio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta bausme, nustatant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams. 2020 m. spalio 5 d. paleistas lygtinai. 2021 m. vasario 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. spalio 12 d. apie 11.30 val., būdamas automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš G. M.: metė plastikinį kainoraštį į G. M. ir pataikė į dešinės pusės kaktos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas G. M. odos nubrozdinimą kaktoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. lapkričio 8 d. apklausa) apklaustas kaip įtariamasis R. G. parodė, kad pozicijos dėl kaltės nekomentuos. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Jam, kaip įtariamajam, jo teisės bei pareigos yra išaiškintos, jas pilnai supranta. Lietuvių kalbą moka, skaityti bei rašyti moka. Teisė turėti gynėją jam yra išaiškinta, ją pilnai supranta ir pareiškia, kad jam gynėjas šiuo metu nereikalingas. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir nėra turėjęs, priklausomybių ligų įskaitose įrašytas nėra. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, visi jo kontaktai nurodyti jo asmens duomenų pažymoje. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pareiškia, kad kaltės pozicijos šiai dienai jis komentuoti nenori, kadangi pageidauja susipažinti su įtarimu kartu su savo gynėju ir susipažinęs atvyks duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. lapkričio 13 d. apklausa) apklaustas kaip įtariamasis R. G. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Apie įvykį gali parodyti, kad įtarime nurodytą dieną jis skambino į „(duomenys neskelbtini)“ plovyklą klausti, ar išvalys jo automobilį, kuriam reikėjo salono valymo. Konsultantas nurodė kainą – 75 eurus už valymą. Kadangi kaina jam tiko, konsultantas nurodė jam, kokiu laiku ir į kurią jų plovyklą atvykti, jis konsultantui nurodė savo automobilio valstybinius numerius ir sutarė vizitą (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nepamena, bet buvo pietų metas. Jis nurodytu laiku atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ plovyklą, esančią (duomenys neskelbtini) prekybos centre, pasistatė savo automobilį, nuėjo į priimamąjį pas plovyklos darbuotoją ir pasakė, kad atvarė savo automobilį pagal sutartą laiką salono valymui. Kartu su „(duomenys neskelbtini)“ plovyklos darbuotuoju nuėjo iki jo automobilio, kad šis pažiūrėtų jo automobilio saloną, koks valymas yra reikalingas. Darbuotojas apžiūrėjęs jo automobilio saloną pasakė, kad už tokią kainą, kuri buvo sutarta telefonu, automobilio nevalys, reikia dar papildomai sumokėti už paslaugas, kurios reikalingos tokiam valymui. Jis kartu su darbuotoju nuėjo į priimamąjį pažiūrėti, kokias kainas siūlo ir kokias papildomas paslaugas jam reikia įsigyti. Darbuotojas iškart nurodė, kad jam salono plovimas kainuos virš 100 eurų, nors jo telefonu buvo sutarta tik 75 eurai už salono valymą. Jis darbuotojui aiškino, kad telefonu nurodė jam vieną sumą, todėl atvyko plauti automobilio salono vidų, bet atvykus jis jam nurodo ženkliai didesnę sumą už valymą. Jį tuo momentu suėmė emocijos, paėmė plastikinį kainyną, kuris buvo ant priimamojo stalo, ir metė jį, norėdamas parodyti savo nepasitenkinimą. Kainyną metė neturėdamas tikslo pataikyti ir sužaloti, sviedė plastikinį kainyną, nežiūrėdamas, kur meta. Išmetęs kainyną iš rankų jis nusisuko ir išėjo, net nežiūrėjo, ar jis kažkur pataikė. Sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirtą sumą. Yra dirbantis, turi įmonę (duomenys neskelbtini), kuri užsiima renginių organizavimu, elektronine prekyba, paslaugų teikimu statybų sektoriuje, turi daug važinėti po Lietuvą, kadangi prižiūri renginiuose techninių įrenginių kokybę, tenka vėlu paros metu grįžti iš renginių į namus, valandinis apribojimas jam sudarytų sunkumą vykdyti jo tiesiogines pareigas.

2024 m. spalio 12 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmame policijos komisariate gautame G. M. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. spalio 12 d. apie 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“ klientas metė plastikinį kainoraštį į plovyklos darbuotoją G. M., dėl ko jam buvo nubrozdinta dešinės pusės kakta, bėgo kraujas, dėl minėto įvykio patyrė fizinį skausmą.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ švaros centro administratoriumi. Jo darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje aikštelėje yra įrengta jų plovykla. 2024 m. spalio 12 d. 08.00 val. jis pradėjo savo darbą minėtoje vietoje. Darbas ėjo sklandžiai. Dirbant jam paskambino iš klientų aptarnavimo centro ir pranešė, jog apie 11.30 val. pas juos į plovyklą užsiregistravo ir atvažiuos klientas su automobiliu VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam reikės atlikti vidaus klasikinį valymą ir išorės plovimą. Dėl papildomų pastebėjimų automobilis bus apžiūrimas vietoje, jeigu kils kokių papildomų klausimų ir niuansų dėl valymo, nes galimai reikės cheminio valymo. Klientų aptarnavimo centras minėtam klientui pasakė, kad valymas kainuos apie 75 Eur. Apie 11.30 val. į plovyklą atvažiavo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, juodais trumpais plaukais, su automobiliu VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atėjo į klientų aptarnavimo zoną. Jis (G. M.) asmeniškai nuėjo su atvykusiu vyru apžiūrėti jo automobilio. Apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad klasikinio valymo čia nepakaks, reikės užsakyti papildomą paslaugą – dalinį cheminį salono valymą, nes automobilio viduje buvo labai purvina ir privemta. Jis pasakė, kad reikės daryti cheminį valymą automobilio grindims ir 1 sėdynei, todėl visas valymas kartu su klasikiniu valymu gausis apie 120 Eur. Vyras iš karto pradėjo rėkti, kalbėti pakeltu tonu, kodėl cheminis valymas neįeina į klasikinio valymo paketą, neva jam aptarnavimo centras pasakė, kad visas valymas jam kainuos 75 Eur. Jis vyrui bandė paaiškinti, kad cheminis valymas kainuoja papildomai. Vyras pakeltu balsu pradėjo jį žeminti ir vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais pvz. gaidys, p...ras, ar nori, kad tave dabar nukirstų. Išklausęs įvairaus pobūdžio pažeminimus, grįžo į klientų zoną, kur norėjo parodyti jų paslaugų kainoraštį, vyras elgėsi agresyviai, spyrė į stiklines duris. Jis pasakė vyrui, kad jeigu jis ir toliau rėks bei jį žemins, jo neaptarnaus. Vyras laikydamas plastmasinį kainoraštį rankoje metė jam į galvą. Kainoraštis yra aštriais kampais, todėl kampas atsitrenkė jam į galvą ir nubrozdino dešinės pusės kaktą. Jam skaudėjo, iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Vyras toliau plūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, paskambino į aptarnavimo centrą išvadinęs visus aferistais. Jis pradėjo skambinti į policiją, bet vyras atsisėdo atgal į savo automobilį ir išvažiavo. Jų sistemos duomenų bazėje jie matė, kad minėtas vyras yra užsiregistravęs vardu R. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio jis patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, todėl nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2024 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 3379/2024 (01) nurodoma, kad G. M. padarytas odos nubrozdinimas kaktoje; jis galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu; individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužsifiksavo; G. M. nustatyto odos nubrozdinimo kaktoje lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis, tačiau sužalojimas visumoje nėra būdingas savęs žalojimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. G. M. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. spalio 12 d. Neatmetama galimybė, kad G. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu G. M. galėjo jausti fizinį skausmą.

2024 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra rankinė automobilių plovykla „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, -1 požeminiame aukšte. Nusileidus pro pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. pusę į -1 aukštą prekybos centre yra patenkama į požeminę aikštelę. Požeminėje aikštelėje yra nukreipiamieji ženklai, lydintys link plovyklos. Plovykla yra pažymėta iškabomis „(duomenys neskelbtini)“, yra zona, kur rankiniu būdu yra valomi automobiliai. Plovykloje yra įrengta uždara patalpa – klientų aptarnavimo zona, ant kurios durų yra nurodytas plovyklos darbo laikas. Minėtoje patalpoje yra ant sienos įrengtas televizorius, stalas, ant kurio stovi ant rėmo plastikinis plovimų kainoraštis, kavos aparatas. Patalpos yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta.

2024 m. spalio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas pagal išsiųstą reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 1 vaizdo įrašas. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) (video-converter.com) (1)“. Vaizdo įrašo kamera filmuoja „(duomenys neskelbtini)“ plovyklą adresu (duomenys neskelbtini). Prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, -1 aukšte. Vaizdo įrašas filmuojamas iš vaizdo stebėjimo kameros, kuri yra įrengta plovyklos klientų aptarnavimo patalpoje. Vaizdo įrašas prasideda vaizde nurodytu laikotarpiu 2024 m. spalio 12 d. 12.14 val. Vaizde yra matoma klientų aptarnavimo patalpa. Patalpos gale stovi kėdės, ant kurių sėdi plovyklos lankytojai, stalas su kasa. Prie stalo stovi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, prie kurio stovi ir bendrauja vyras. Vyras yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, trumpų tamsių plaukų. Vyras yra apsirengęs mėlynos spalvos liemenę, po ja yra matomas juodos spalvos megztinis. Ant vyro dešinės rankos yra laikrodis, jis apsirengęs juodomis treninginėmis kelnėmis, juodais batais. Vyras rankoje laiko plastikinį kainoraštį, o darbuotojas rodo kainas ant minėto kainoraščio. Vyras pasideda kainoraštį ant stalo ir toliau bendrauja su darbuotoju. Prie stalo, ant kurio stovi kainoraštis bei kompiuteriai, ant sienos yra įrengtas televizorius, ant kurio yra taip pat surašytas kainoraštis. Vyras pasilenkia už kasų ir su pirštu bei mobiliuoju telefonu baksnoja į ekraną. Yra matoma, kad vyras bendrauja pakeltu tonu, mosikuoja rankomis. Vyras staigiai paima plastikinį kainoraštį ir meta plovyklos darbuotojui į galvą, pataikydamas į dešinės pusės sritį ir iš patalpos išeina palikdamas automobilio raktus ant stalo. Kainoraštis guli ant žemės. Vyras vėl grįžta į patalpą mosikuodamas rankomis ir kalbėdamas pakeltu tonu, priėjęs prie stalo paima nuo stalo automobilio raktus ir vėl iš patalpos išeina. Tuo metu stovėję lankytojai pakyla ir žiūri į minėtą konfliktą. Plovyklos darbuotojas pakelia nuo žemės gulėjusį aplankalą nuo plastikinio kainoraščio ir laikydamasis už dešinės pusės smilkinio išeina į darbuotojų patalpas. Darbuotojas iš patalpos išeina ir į klientų patalpas įeina kitas darbuotojas. Abu darbuotojai pradeda bendrauti. Pirmas darbuotojas vis liečia dešinės pusės pakaušį bei ant dešinės pusės pakaušio odos yra matoma raudona žymė. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta.

2024 m. spalio 31 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas ID 92312607869, data 2024 m. spalio 12 d., laikas 12.18.10 val. Pokalbis vyksta tarp BPC operatorės ir pranešėjo. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad pranešėjas nurodo operatorei, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atėjo visiškai nevaldomas klientas, pradėjo mėtyti daiktus, trankyti televizorių, į pranešėją metė kainininką. Metė tiesiai į kaktą, vaizdo kameros viską užfiksavo. Pranešėjui šiek tiek prakirto kaktą. Klausiamas operatorės nurodo adresą ir informaciją, kad įvykis buvo prieš 5 minutes. Nurodo, kad kliento automobilis dar stovi „(duomenys neskelbtini)“. Greitosios jam nereikia. Pranešėjas diktuoja savo telefono numerį. Prisistato G. M. Operatorė nurodo laukti policijos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. spalio 12 d. su „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu telefonu susitarė dėl jo automobilio išvalymo už 75 eurus. Nuvykus į plovyklą „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, jam buvo pasakyta, kad automobilio plovimas kainuos per 100 Eur. Besiaiškinant, kodėl pakilo kaina, jam sukilo emocijos, todėl jis sviedė ant priimamojo stalo stovėjusi plastikinį kainyną, nežiūrėdamas, kur jį meta. Tikslo pataikyti į darbuotoją ir jį sužaloti neturėjo. Išvažiavo net nematęs, kur pataikė. R. G. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo G. M. pareiškimas, kad klientas metė į jį plastikinį kainoraštį, nubrozdindamas kaktos dešinę pusę, ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2024 m. spalio 12 d. klientų aptarnavimo centras informavo, kad automobilio valymui atvyks klientas automobiliu VW Caddy, kuris užsakė klasikinį vidaus valymą ir automobilio išorės plovimą, bet gali reikėti papildomų paslaugų – cheminio valymo pagal kliento išsakytus pastebėjimus. Minėtas klientas atvyko apie 11.30 val., nukentėjusysis asmeniškai su klientu apžiūrėjo atvarytą automobilį, įvertinęs būklę nurodė, kad klasikinio valymo nepakaks, reikės automobilio salono grindų ir vienos sėdynės cheminio valymo, valymo paslaugą įvertino 120 Eur. Vyras pakeltu tonu ėmė reikšti nepasitenkinimą, nes jam buvo žadėtas valymas už 75 Eur, konflikto metu jį įžeidinėjo ir žemino. Bandant jam parodyti paslaugų kainoraštį, vyras elgėsi agresyviai, spyrė į stiklines duris, dėl tokio elgesio įspėjus, kad jis gali būti neaptarnautas, šis metė nukentėjusiajam į galvą tuo metu rankose turėtą plastikinį kainoraštį. Atsitrenkęs į nukentėjusiojo galvą, kainoraštis kietais plastikiniais kraštais nubrozdino jam kaktos dešinę pusę, sukeldamas fizinį skausmą. Iš kaktos ėmė bėgti kraujas. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis, kurių įrašas patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad bendraujant kaltinamajam ir nukentėjusiajam „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo patalpoje, nukentėjusysis kaltinamajam rodė kainas kaltinamojo laikomame plastikiniame kainoraštyje, po kurio laiko kaltinamasis padėjo kainoraštį ant stalo, toliau konfliktavo su darbuotoju. Ginčo įkarštyje vėl paėmė kainoraštį ir metė plovyklos darbuotojui į galvą, pataikydamas į galvos dešinės pusės sritį. Darbuotojas pakėlė nuo žemės kainoraščio aplankalą ir laikydamasis už dešiniojo smilkinio išėjo iš patalpos į darbuotojų patalpas, ant jo pakaušio odos buvo matoma raudona žymė. Teismo medicinos specialistė, apžiūrėjusi nukentėjusiojo kūną, konstatavo odos nubrozdinimą G. M. kaktoje, nurodydama, kad šis galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kūno sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai apie konflikto aplinkybes ir eigą iš esmės sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, juos nuosekliai papildo kita bylos medžiaga (vaizdo įrašas, skambutis BPC, teismo medicinos specialisto išvada), todėl darytina išvada, kad byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku R. G. atliko kaltinime nurodytą veiksmą – sviedė G. M. į galvą plastikinį kainoraštį, kuris atsitrenkęs į jo kaktą sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą – odos nubrozdinimą. Kaltinamasis teigė, kad nesitaikė specialiai į nukentėjusįjį ir nesiekė šio sužaloti. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginį, kad jis nenorėjo pataikyti kainoraščiu į nukentėjusįjį. Kainoraštį jis sviedė ginčo su nukentėjusiuoju metu, stovėdamas tiesiai priešais jį kitoje prekystalio pusėje, nukentėjusysis buvo jo tiesioginio regėjimo lauke, dėl intensyvaus ginčo vyrų dėmesys buvo nukreiptas vienas į kitą. Kaltinamasis negalėjo nematyti ir nesuvokti, kad sviedžia aštrų daiktą nukentėjusiajam tiesiai į galvą. Akivaizdu, kad tokiu veiksmu jis siekė fizinio (skausminio) ir psichinio (žeminančio) poveikio nukentėjusiajam, nors galimai ir nenorėjo šio sužaloti. Baudžiamasis įstatymas numato dvejopus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą ir/ar nežymų kūno sužalojimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai sukėlė abu padarinius.

Sviesdamas aštrų ir kietą daiktą nukentėjusiajam į galvą, R. G. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – sukeltas fizinis skausmas ir net sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), pagal kilusius padarinius jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. G. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis prokurorės sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat neskundė. Byloje ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos nepareikšta. Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes tebėra neišnykęs teistumas už kitus tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas R. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog kaltinamasis praeityje teistas 10 kartų už įvairių rūšių nusikalstamas veikas. Nors beveik visos bausmės atliktos (nesumokėta 2012 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda), teistumas tebėra neišnykęs dėl naujai daromų nusikalstamų veikų. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį jis ne mažiau šešių kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis dirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu tęsti darbą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis santūriai ir kilusius konfliktus spręsti visuomenei priimtinu būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti R. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo (nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, bylos numerį.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.