- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- AN2-180-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00365-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Ž. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių ir pagal 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam buvo skirta galutinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. V. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 20.40 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš dešinės pusės ir automobilio dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliu kliudė dešiniajame kelkraštyje stovėjusią pėsčiąją S. G. bei nežymiai ją sužalojo, paskui, būdamas susijęs su eismo įvykiu, po įvykio nesustodamas išvažiavo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. Ž. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. lapkričio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria V. Ž. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. V. Ž. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą dėl jo nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti jam nepadarius šio teisės pažeidimo. Paskirtą baudą sumažinti iki 150 Eur, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jei teismas manys, kad vis tik buvo padaryti abu inkriminuoti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 straipsnio 2 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip neproporcingai griežtą nuobaudą. Nurodo, kad smūgio nejuto, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepajutęs smūgio, pasišalinti iš įvykio vietos nesiekė. Kaip ir nurodė savo paaiškinimuose, ir to nepaneigė nukentėjusioji, kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis tikrai auga krūmai, kurie užstoja kelią. Nors toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, pasak nukentėjusiosios, kelias tiesus, o krūmai auga šiek tiek toliau, šios aplinkybės nepaneigia to, kad nukentėjusiosios jis nepastebėjo. Jis atvažiavo iš už kelio posūkio, jis pats tikslios įvykio vietos nežino, todėl jo pasvarstymai, kad nukentėjusiosios galėjo nematyti dėl šalikelėje augančių krūmų, nerodo jo parodymų nepatikimumo. Kaip ir minėjo, buvo momentas, kai atsisukęs nuo automobilio galinės sėdynės bandė paimti savo rankinę. Tuo metu automobilį tikrai sumėtė. Matyt tuo metu ir kliudė pėsčiąją. Automobilyje grojo muzika, kontaktas su pėsčiąja įvyko ją kliudant veidrodėlio plastmasine dalimi, ant kurios neliko jokių žymių, todėl nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė apie kontakto metu kilusį didelį garsą kelia didelių abejonių, nes veidrodėlis trenkėsi į minkštus žmogaus audinius, raumenis, o ne į metalą ar kitą kietą daiktą, todėl didelio garso kilti negalėjo. Bent jis jokio didelio garso negirdėjo. Didelių sužalojimų nukentėjusioji nepatyrė, todėl akivaizdu, kad kontaktas nebuvo stiprus, automobilio greitis nebuvo didelis (kas taip pat paneigia nukentėjusiosios parodymus apie atlėkusį automobilį), o kontaktas, matyt, buvo „praslystančiojo“ pobūdžio, nes priešingu atveju (jei tikėti vien tik nukentėjusiosios parodymais apie smūgio jėgą) nukentėjusiosios ranka tikrai būtų lūžusi. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad nukentėjusioji, nurodydama įvykio aplinkybes, gerokai perdeda, „sutirština spalvas“, todėl vienareikšmiškai vertinti jos parodymų negalima. Nesutinka su teismo išvada, kad jis kaip profesionalus vairuotojas, važiuodamas nuo įvykio vietos iki namų apie 10 kilometrų, turėjo pastebėti suskilusį veidrodėlį. Jis iki šiol labai abejoja, kad jo veidrodėlis galėjo skilti dėl kontakto su nukentėjusiąja, nes, jo manymu, smūgis nebuvo didelis. Skilusį veidrodėlį pamatė sekančią dieną kartu su nulaužtu galinio lango valytuvu, todėl yra įsitikinęs, kad jo automobilis buvo apgadintas dėl chuliganiškų paskatų, naktį, prie namų. Policijos nekvietė todėl, kad jų kieme jau ne pirmą kartą yra apgadinami stovintys automobiliai, ne kartą buvo kviesta policija, tačiau ji nė karto nesurado vandalų, todėl nei jis, nei jo kaimynai, radę kieme nedaug apgadintus automobilius, policijos nebekviečia, nes tai – tuščias darbas. Atėjus nukentėjusiajai pas jį sekančią dieną, jis tikrai pasakė, kad neneigia, jog galėjo kliudyti ją kelyje, tačiau nukentėjusioji taip pat paliudijo ir kitą svarbią aplinkybę, o būtent tai, kad kuomet ji nurodė, kad jis ją kliudė, jis buvo nustebęs ir susijaudinęs. Tai patvirtina, kad ši žinia jam buvo naujiena ir patvirtina aplinkybę, kad apie eismo įvykį nieko nežinojo, t. y. iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne sąmoningai, o nepajutęs, kad kliudė pėsčiąją. Atkreipia dėmesį, kad nei institucija, nei pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl jam skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, nors motyvuoti privalėjo, kadangi ši administracinio poveikio priemonė už skunde minimus pažeidimus nėra privaloma, tai alternatyvi nuobauda. Institucijos atstovas nurodė, kad minėtą poveikio priemonę paskyrė vien todėl, kad „pritrūko nuoširdumo“ jam aiškinant įvykio aplinkybes. Toks motyvas skiriant administracinio poveikio priemonę yra ydingas ir nepriimtinas. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, liko neįvertintos aplinkybės, kokias pasekmes sukels teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų laikotarpiui jam, jo galimybei dirbti ir užsidirbti, taip pat nebuvo atsižvelgta į jo vairavimo stažą, jo baustumą administracine tvarka ir pan., nebuvo vertinta ir tai, ar paskirta administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati padarytam nusižengimui, ar ji jam teisių neribos daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, ir ar nepaskyrus administracinio poveikio priemonės nebus pasiekti nuobaudos tikslai, o būtent aplinkybių visuma ir lemia išvadą, ar konkrečiu atveju sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, ar ne. Jam suteiktos specialiosios teisės atėmimas – 1 metus vairuoti transporto priemones, neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo, nes padarytas administracinis nusižengimas nebuvo išskirtinai pavojingas visuomenei, eismo įvykio metu padaryta žala yra pilnai atlyginta, jis neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, žala padaryta nedidelė, todėl vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, jo asmenybę (dirba profesionaliu vairuotoju ir jo pragyvenimo šaltinis susijęs su automobilio vairavimu, teisės pažeidimų sistemingai nedaro, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažinimas padarius ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nėra, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, paskirta kerštaujant dėl jo pasirinktos gynybinės pozicijos šioje byloje.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į V. Ž. apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis, kuria nebuvo patenkintas V. Ž. skunde išdėstytas reikalavimas sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo 2016 m. gegužės mėn. buvo tris kartus baustas už mažiau pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą. Nepaisant to, V. Ž. vėl įvykdė pavojingą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad vien tik bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė, pažeidėjo priešingo teisei elgesio nepaveikė ir nepaveiks. Įstatymo įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir įvykdžius ne tik vien paskirtą baudą, bet ir visos apimties parinktą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. Ž. neginčija savo kaltės dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei pritaikyta administracinio poveikio priemone. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
8. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
9. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad V. Ž. po to, kai vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliu kliudė dešiniajame kelkraštyje stovėjusią pėsčiąją S. G. bei nežymiai ją sužalojo, nesustodamas išvažiavo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
10. V. Ž. pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne sąmoningai, o nepajutęs, kad kliudė pėsčiąja. Apie eismo įvykį jis sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios. Ši žinia jam buvo naujiena. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos V. Ž. argumentus ir vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
11. Byloje apklausta nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d. apie 20.40 val., su mažamete dukra ir dviem šunimis ėjo pasivaikščioti. Einant pamatė, kad iš už posūkio nemažu greičiu atvažiuoja automobilis, todėl ji pasitraukė į kelkraštį. Ta vieta, kur ji buvo, yra atvira, krūmai auga toliau. Stovėjo nugara į kelią. Paskui sukdamasi pajuto smūgį į kairį petį, nes pravažiuodamas minėtas automobilis kliudė ją veidrodėliu. Po smūgio automobilį labai sumėtė, bet jis nesustodamas nuvažiavo tolyn. Susidūrimo metu buvo smarkus garsas, nes jį išgirdo net kaimynai, buvę maždaug už 100 metrų, kurie paskui atėjo į įvykio vietą ir klausė, kas atsitiko. Kitą dieną pati nuėjo pas V. Ž. į sodą ir pasakė, kad jis ją kliudė. V. Ž. atsakė: „neneigiu to“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais S. G. duotais parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusios nurodomą aplinkybę, jog ta vieta, kurioje ji buvo kliudyta V. Ž. vairuotu automobiliu buvo atvira, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Iš jų matyti, kad toje vietoje kurioje stovėjo S. G. buvo pieva, o krūmai auga toliau. Toje vietoje eina tiesus kelias. Be to, įvykis buvo šviesiu paros metu, buvo giedra ir sausa. Esant šioms aplinkybėms, manyti, kad V. Ž. nukentėjusiosios galėjo nepastebėti, pagrindo nėra. Be kita ko, kaip teigė S. G., ji buvo ne viena, o su mažamečiu vaiku bei dviem šunimis. Tai, jog susidūrimo metu buvo stiprus garsas ir jį girdėjo aplink buvę kaimynai patvirtina 2021 m. liepos 23 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuotos aplinkybės. Jame nurodoma, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko grupė asmenų, kurie pasakojo įvykio aplinkybes, kurias sužinojo iš nukentėjusiosios prieš jai išvykstant su greitąja medicinos pagalba. Piliečiai aiškino, jog girdėjo didelį smūgio garsą, kurio metu (duomenys neskelbtini) ėjusią S. G. kelkraštyje kliudė juodos spalvos visureigis. Tai, jog smūgis buvo ganėtinai stiprus, patvirtina byloje esančios V. Ž. vairuoto automobilio dešinio veidrodėlio fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog jo visas stiklas yra suskilinėjęs. Įvertinus tai, nekyla abejonių, jog V. Ž. vairuotas automobilis, kaip teigė nukentėjusioji, ją kliudęs, susimėtė. Be to, tai, jog automobilį buvo sumėtę, neneigia ir pats apeliantas, aiškindamas, jog būtent tuo metu atsisukęs nuo automobilio galinės sėdynės bandė paimti savo rankinę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėti šiais V. Ž. apeliacinio skundo teiginiais, taip pat ir tuo, jog jis galėjo tiesiog negirdėti smūgio garso ir nepajusti, jog kažką kliudė, o kontaktas tebuvo „praslystančiojo pobūdžio“. Be to, vien tik tai, kad nukentėjusioji nepatyrė rimtesnių sužalojimų (jai buvo nustatytas kairio žasto minkštųjų audinių sumušimas), nereiškia, jog smūgis buvo nestiprus ir nejuntamas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta V. Ž. teiginius, jog jo vairuotas automobilis buvo apgadintas ne įvykio metu, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų naktį prie namų, kadangi jis nepateikė jokių tą patvirtinančių duomenų. Jis į policiją dėl turto apgadinimo nesikreipė. V. Ž. argumentai, jog į policiją dėl automobilio apgadinimų jis nesikreipė, nes tai yra ne pirmas kartas ir niekuomet nepavyksta nustatyti kaltų asmenų, laikytini neįtikimais ir vertintini tik kaip jo pasirinkta gynybos taktika. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, jog jo automobilio veidrodėlio stiklas suskilo būtent po kontakto su pėsčiąja S. G.. Taip pat atmetami ir V. Ž. teiginiai, kad suskaldytą veidrodėlį jis pamatė tik sekančią dieną, kadangi, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, nuo jo sodo iki namų yra 10 km atstumas, todėl yra neįtikėtina, kad važiuojant tokį atstumą, stebint kelią, manevruojant, jis to nepastebėjo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad V. Ž. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, taigi kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį jis buvo pripažintas pagrįstai.
12. ANK 423 straipsnio 4 dalis nustato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų. Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju V. Ž. buvo nuspręsta skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 12 mėnesių. V. Ž. su šia jam skirta administracinio poveikio priemone nesutinka ir prašo ja panaikinti. Teigia, jog tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Šio prašymo nėra pagrindo tenkinti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. Ž. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik kartu su baudomis skyrus jam ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. važiuodamas keliu nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo nuo kelkraščio, kuriame stovėjo pėsčioji, ir ją kliudė, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Po eismo įvykio nesustodamas nuvažiavo toliau, ir taip pasišalino iš įvykio vietos. Priešingai nei teigia apeliantas, šie jo padaryti pažeidimai laikyti itin pavojingais ir šiurkščiais, o tai, kad padaryta žala buvo nedidelė, jo atsakomybės nešvelnina, nes jis šiuo atveju yra laikytinas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju.
15. V. Ž. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad padaryta žala yra pilnai atlyginta, teisės pažeidimų jis sistemingai nedaro, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, prisipažino padaręs ANK 423 straipsnio 2 padarytą administracinį nusižengimą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju tai nėra priežastis jos netaikyti ar švelninti.
16. Apeliaciniame skunde V. Ž. nurodo, kad dirba profesionaliu vairuotoju ir jo pragyvenimo šaltinis yra susijęs su automobilio vairavimu, tačiau tai taipogi nėra pagrindas jam neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar sutrumpinti jos taikymo terminą. Akivaizdu, kad dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo jis patirs nepatogumus profesinėje veikloje, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones, siekiant atlikti darbines funkcijas, yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju V. Ž. pasielgė neatidžiai ir neatsakingai, taigi dabar turi prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. Ž. taikoma administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams.
17. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su V. Ž. paskirtomis baudomis, tiek už atskirus jo padarytus administracinius nusižengimus, tiek ir su galutine subendrinta bauda. Jų švelninti pagrindo nėra.
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
V. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.