Utenos apylinkės teismo nutartis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos atstovėms Danutei Cijūnėlienei, Linai Urbonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos vyriausiosios specialistės 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu (Nr. 0025-ANR_N-2435-2024) administracinio nusižengimo byloje S. V. nubaustas pagal LR ANK 426 str. 4 d. 1025 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 23.20 val. Pavoverės pasienio užkardos veikimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ribose, būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 1,7 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,66 promilių girtumas, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotam VSAT pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę panaudojus garsinį signalą ir įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16 p., reikalavimus. S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovė adv. S. Uždanavičienė nurodė, kad motyvai dėl institucijos nutarimo išdėstyti skunde. Administracinio nusižengimo byloje esančiuose pareigūnų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose iš esmės skirtingai nurodytos aplinkybės apie tai, kokiu keliu važiavo atstovaujamasis, nuo kada pareigūnai jį pamatė. Pareigūnas I. Geniušas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) k. važiuojantį atstovaujamąjį, o atstovaujamasis nurodo, kad jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) k., ir jeigu pasižiūrėjus atstumus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k., tai atstumas ne toks mažas, kad galima būtų supainioti. Skiriasi ir kitos aplinkybės, todėl mano, kad byloje šiai dienai neišreikalauta ir nepateikta kažkokių kitų įrodymų, išskyrus atstovaujamojo paaiškinimą, ir tai iš principo turėtų būti vertinam atstovaujamojo naudai. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų tyčia tikrai buvo susiformavusi padaryti tokį nusižengimą, dėl kurio jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir ar yra nusižengimo sudėtis. Institucijos nutarimas nėra visiškai pagrįstas, nes jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo fakto ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų ne itin pagrįstos, administracinio nusižengimo padarymo faktas kelia abejonių, nutarime ne visiškai objektyviai išdėstytos aplinkybės ir netiksliai, todėl ir padarytos išvados nėra pagrįstos ir teisingos, nes jos padarytos išsamiai neištyrus, neįvertinus visų bylos aplinkybių ir įrodymų, kaip tai nustatyta LR ANK 566, 567 str. Nutarimą priėmusi pareigūnė rėmėsi vien pareigūnų pateikta informacija kaip neginčijamai teisinga, administracinio nusižengimo protokolo turinyje pažeidimo aplinkybės dėstomos taip, kad galima suprasti, jog protokolas rašomas už vairavimą esant neblaiviam. Kaip paaiškino atstovaujamasis, jis vertino, kad jam protokolas surašytas už vairavimą esant neblaiviam, todėl jis sutiko su protokolu, davė paaiškinimus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų ir duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad toks teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atstovaujamasis paaiškino visas aplinkybes, jo paaiškinimai ne itin skiriasi nuo pareigūnų nurodomų aplinkybių, asmuo neneigia važiavimo keliu, neneigia, kad jo automobilį apsuko, neneigia, kad jis persėdo į keleivio pusę, ir paaiškino priežastis, dėl kurių jis persėdo į keleivio pusę, dėl ko ji apsuko, ką jisai galvojo ir ką suprato. Liudytojas I. G. konkrečiai nurodė, nuo kada, kur, kaip pradėjo vytis, kada įjungė garsinius signalus, kada švyturėlius, liudytojas aiškiai nurodė, kad tiktai prisiviję įjungė švyturėlius ir jau esant pakankamai nedideliam atstumui buvo įjungtas garsinis signalas. Visas vijimosi procesas, kaip nurodė liudytojas I. G., truko pakankamai trumpą laiką, apie 10 min., tamsiu paros metu, ir įvertinus kelią, kokiu važiavo atstovaujamasis, jo būklę, visiškai normalu, kad negalima tikėti ir jo parodymais, jo nurodytomis šio įvykio aplinkybėmis. Visos aplinkybės būtų aiškesnės, jei būtų vaizdo registratoriaus įrašas, tačiau, kaip patvirtino institucijos atstovė, jo nėra, nes jis sunaikintas. Vis dėl to, kaip patvirtino ir įvykyje dalyvavusi pareigūnė, toje vietoje yra vienas kelias link valstybės sienos, bėgti tuo keliu tikrai nėra kur, nes visi puikiai supranta, kad niekur nepabėgsi, kitas link sodybos, todėl iš tikrųjų kelia abejonių nurodomas faktas, kad asmuo bėgo, nes bėgti nebuvo kur. Įvertinus visus minėtus neaiškumus, tame tarpe ir liudytojų nevienodai aiškinamas aplinkybes dėl automobilio durelių atidarymo, nesant vaizdo įrašų, kurie buvo saugomi tik mėnesį ir sunaikinti, mano, kad byloje neįrodytas vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų – subjektyvinė pusė, t. y. žmogaus tyčia padaryti tą nusižengimą, neįrodyta, kad jis iš tikrųjų suprato, kad būtent jį vejasi ir kad jisai turi sustoti. Įvertinus paros metą, kelio sąlygas, taip pat atstovaujamojo kelionės tikslą, atstovaujamasis sąžiningai galėjo ir suklysti, kaip jis teigia, manydamas, kad pareigūnai važiavo galbūt prie valstybės sienos, ir dėl to jis bandė tokiu būdu duoti kelią, iš karto, kai pamatė tarnybinio automobilio signalus, sustoti negalėjo dėl kelio būklės – sustojęs automobilis būtų užklimpęs ir būtų užklimpęs pareigūnų tarnybinis automobilis tame 100 m atstumo kelyje. Prašo teismo vertinti šiuos neaiškumus atstovaujamo asmens naudai, mano kad neįrodyti nei atstovaujamo tikslas, nei tyčia nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų, atstovaujamasis neturėjo jokio tikslo išvengti atsakomybės, todėl nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtinama, kad S. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios nevykdyti pareigūnų reikalavimų, jo elgesyje nėra visų būtinųjų LR ANK 426 str. 4 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių ir tuo remiantis prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. paaiškino, kad iš namų mašina nuvažiavo iki senuko, kurio pavardė Š.. Jis jam padeda ir jį prižiūri – atneša vandens, malkų. Tas žmogus pavaišino jį ir jie išgėrė konjako butelį, po to jis išvažiavo į namus, nes jautėsi lyg ir blaivus. Važiavo link savo dukros namų – sodybos, kurioje jis gyvena. Pravažiavęs griovį, pamatė jį tarnybiniu automobiliu prisivejančius pareigūnus, pagalvojo kad reikia jiems duoti kelią, todėl pasuko į kairę ir sustojo, pasieniečiai galėjo važiuoti ir į dešinę, ir tiesiai, o pasirodo, kad jie jį vijosi. Kai jis sustojo, pasieniečiai paprašė jį išlipti iš automobilio, jis išlipo, tada ir paklausė, ar jis gėrė, jis pripažino. Tuomet jie iškvietė policiją, atvažiavo policija, jis įpūtė 1,60 promilių. Jam surašė protokolą už tai, kad jis neblaivus. Jis važiavo bekele, ten iš tikrųjų nėra kelio. Tas kelias veda iš (duomenys neskelbtini) k. per laukus, per griovius link jo dukters sodyba – atstumas apie kilometrą. Pareigūnus pastebėjo kažkur maždaug pusiaukelėje. Ten kelias labai prastas – molis, visur balos, su paprasta mašina tikrai nepravažiuojama, prasilenkti neįmanoma, nes, kaip minėjo, ten kaip ir bekelė, tik kad važinėjama. Jis tuo keliu, jeigu reikia, važiuoja, bet būna, kad palieka mašiną (duomenys neskelbtini) k. ir eina pėsčiomis iki dukters sodybos, kuri yra apie kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) k. Sodybai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), bet ten vienkiemis, į dukros sodybą nuo paties (duomenys neskelbtini) k. reikia važiuoti per laukus. Jo automobilyje neatsidaro vairuotojo pusės durelės – kartais stringa, todėl, automobiliui sustojus, jis perlipo į keleivio vietą ir išlipo pro keleivio dureles. Priėję pareigūnai bandė dureles atidaryti, bet neatidarė, galėjo kažkas nulūžti. Namuose perskaitęs protokolą jis suprato, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad važiavo neblaivus. Iš pasieniečių jam jokių pastabų nebuvo, jie tiktai vaikščiojo pirmyn atgal, sakė atidaryti mašinos duris, bagažinę. Kelias, kuriuo jis važiavo, eina taip – pravažiuoji griovį, užvažiuoji į kalną, yra kelias sukti į dešinę į dukters sodybą ir yra kelias, pramintas pasieniečių per kaimyno laukus. Jis sustojo šiek tiek kairiau, kad pasieniečiai turėtų galimybę važiuoti abiem keliais. Manė, kad pasieniečiai nori toliau link valstybės sienos važiuoti, nes taip jau buvo anksčiau – jis sustojo ant kelio, o pasieniečiai jam pasakė pasitraukti, kad galėtų pravažiuoti, nes aplenkti ir prasilenkti tame kelyje nėra galimybės. Jis galvojo, kad ir šį kartą pasieniečiai nori važiuoti toliau, todėl ir sustojo kairiau, kai atsirado vieta. Jis puikiai vertino aplinkybes, nesijautė girtas ir nebuvo taip, kad negalėtų galvoti, jis suprato, kad pareigūnai jį vejasi ir nori pravažiuoti tiesiai arba pasukti į dešinę. Jis pavažiavo apie 30 m, kad galėtų sustoti šalikelėje, ir sustojo, nes, sustojęs ant paties kelio, būtų užklimpęs, ir pasieniečių automobilis būtų užklimpęs. Ant kalniuko yra sausesnė vieta, kur galima sustoti, ten jis ir sustojo. Pareigūnai taip pat sustojo ant to kalniuko. Jis, važiuodamas į kalną, jau pusiaukelėje girdėjo įjungtą garsinį signalą, per garsiakalbį nieko nebuvo sakoma. Sustojęs ant kalniuko pamatė pareigūnų automobilį, pagalvojo, kad gal reikia išlipti, gal jie užklimpo, nes matė, kad pareigūnai išlipa ir eina link jo. Buvo tamsu, buvo pusė dvyliktos vakaro, bet matė pareigūnus, nes švietė jų automobilio žibintai. Pasieniečiai buvo trise. Jie priėjo atidaryti jo automobilio durų, bet neatidarė, tuomet jis išlipo pro keleivio pusės duris. Kol laukė policijos pareigūnų, pasieniečiai tikrino jo automobilį, reikalavo atidaryti dureles ir bagažinę, iškelti iš bagažinės šunį, po to vėl įkelti. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 20 min. Jis nesakė pasieniečiams, kad nevairavo automobilio, nes vairavo, nepasislėpsi, nes pasieniečiai patys matė, kad jis vairavo, ir jis prisipažino, kad išgėręs vairavo. Policijos pareigūnai, surašę jam protokolą, pakvietė jį į tarnybinį automobilį ir liepė skaityti protokolą, bet jis neturėjo akinių ir pasakė, kad neįskaito. Jam pasakė, kad reikia tik pasirašyti, parodė, kur pasirašyti, ir jis pasirašė. Protokolą jam įteikė, vėliau jį skaitė, suprato, kad protokolas už tai, kad važiavo išgėręs. Tikslinant aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad skunde aplinkybės nurodytos netiksliai, nes jis nepasuko link dukros sodybos, kaip ir sakė, jis automobilį pastatė kairėje kelio pusėje, jau pravažiavęs posūkį link dukters sodybos. Tarnybinio automobilio garso signalą išgirdo kildamas į kalną, pamatė ir švyturėlius. Nuo tos vietos, kur jis sustojo, atstumas iki valstybės sienos gal iki 300 m. Prašo nutraukti bylą.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė D. Tijūnėlienė paaiškino, kad remiantis pareigūnų pranešimais S. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 1 d. apie 23.21 val. Pavoverės pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, būdamas neblaivus vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuotų pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę panaudojant garso signalą ir įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus. 2024 m. lapkričio 20 d. priimtu nutarimu asmuo nubaustas pagal ANK 426 str. 4 d. Asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors protokole įrašyta nagrinėjimo data. Protokolas S. V. pasirašytas, nors jis teigia, kad suprato, kad protokolas surašytas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau skaitydamas turėjo suprasti, kad protokole nurodyta, kad nepakluso VSAT pareigūnams. Mano, kad S. V. tiesiog sukūrėte tokią istoriją, nes jam taip patogiau. Kaip ir rašyta institucijos atsiliepime, nėra galimybės pateikti vaizdo registratoriaus įrašo, kadangi įrašai saugom 30 d, po to jie automatiškai iš registratoriaus dingsta. Šiuo atveju nieks nesitikėjo, kad po trijų mėnesių gali prireikti įrašo. Jei S. V. būtų kreipęsis su skundu laiku, įrašas galbūt ir būtų išsaugotas, tačiau galbūt tai buvo padaryta sąmoningai, kad įrašas jau būtų sunaikintas. Įrašas prie bylos nebuvo pridėtas. Palaiko institucijos priimtą nutarimą, kuriame viskas išdėstyta, visi pareigūnai teisingai nurodė aplinkybes, jų paaiškinimuose prieštaravimų, kaip teigia advokatė, nebuvo. Mano, kad S. V. matė pareigūnų automobilį ir padidino greitį, norėdamas, kad jo nesustabdytų, nes vairavo neblaivus. Jis bandė pabėgti, bet jam nepavyko, nes sutrukdė prasta kelio danga – jo vairuojamą automobilį apsuko ir taip jį pareigūnai prisivijo. S. V. pirmame teismo posėdyje teigė, kad sustojęs jis automobilyje perlipo į keleivio pusę dėl to, kad negalėjo atsidaryti durelių, bet pareigūnams jis teigė, kad ne jis vairavo. Visos aplinkybės išdėstytos ir protokole, ir nutarime, ir pareigūnai išsamiai jas paaiškino. Mano, kad įrodymų pakanka. S. V. tiesiog pasirinko tokią gynybos taktiką – pirmame teismo posėdyje paaiškindamas, kad girdėjo garso signalą, bet nesustojo galvodamas, kad pareigūnai gal gaudo migrantus ar dar kažką, bando išvengti atsakomybės. Prašo palikti VSAT nutarimą ir paskirtą nuobaudą nepakeistus.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė Lina Urbonienė paaiškino, kad S. V., gyvenantis pasienio ruože, žinomas VSAT. Dėl nagrinėjamo įvykio – visos aplinkybės buvo nustatytos ir ištirtos, asmeniui paskirta atitinkama bauda. Siūlo palikti priimtą nutarimą.

Skundas netenkinamas.

LR ANK 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. ginčijamu nutarimu nubaustas pagal LR ANK 426 str. 4 d., kurioje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 d. nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 str. 4 d., turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas; 3) reikalavimas sustabdyti transporto priemonę atitiko ANK 426 str. 6 d. nustatytą tvarką. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.

ANK 426 str. 6 d. numatyta, kad uniformuoto, be kita ko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP“. Kelių eismo taisyklių 16 p. numatyta, kad, be kita ko, tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo transporto priemonę sustabdyti.

ANK 5 str. nustatyta, kad administracinis nusižengimas – šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal įstatymo nuostatas, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. institucijos nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nepaklusti VSAT prie LR VRM pareigūnų reikalavimui sustoti ir byloje neįrodyti nusižengimo subjektyvieji požymiai.

Nutarimas, kuriuo nubaustas S. V., priimtas remiantis byloje esančiais duomenimis – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Igorio Geniušo 2024 m. lapkričio 2 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl nesustojimo.

Pasienio užkardos pareigūnas I. Geniušas tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. 23.20 val. Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos veikimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) prieigose, vykdydamas tarnybą kartu su jaunesniaisiais specialistais Irmantu Rakšteliu ir Monika Žeima, pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k. važiuojantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas padidino greitį, todėl buvo priimtas sprendimas sustabdyti ir patikrinti minėtą automobilį. Įjungę mėlynos ir raudonos spalvos šviesos švyturėlius ir garsinį signalą prisivijo „BMW X5“ automobilį ir per garsiakalbį pareikalavo, kad vairuotojas sustotų, tačiau „BMW X5“ vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo toliau, tuo sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams. Privažiavus (duomenys neskelbtini) k., automobilis pasuko į kairę, į patį (duomenys neskelbtini) k. ir už 800 sustojo pievos kelyje nuslydęs į šoną. Automobilis sustojo vairuotojo puse į pareigūnų automobilio priekį. Aiškiai matėsi prie vairo sėdintis vietinis (duomenys neskelbtini) k. gyventojas S. V.. Automobiliui sustojus, visi pareigūnai iš karto išlipo iš automobilio ir priėjo prie „BMW X5“ automobilio, vairuotojas kaip persėdinėjo į keleivio vietą. Priėję pamatė, kad tai tikrai vietinis (duomenys neskelbtini) k. gyventojas S. V., asmuo elgėsi įtartinai keistai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Automobilyje kitų asmenų nebuvo, bagažinės skyriuje buvo šuo. Vairuotojas kategoriškai teigė, kad automobilio nevairavo, nors pareigūnai matė, kaip jis persėdo į keleivio vietą. Bendraujant su asmeniu, vaizdo registratoriumi buvo fiksuojamas garsas ir vaizdas. Apie daromą įrašą asmuo buvo įspėtas žodžiu. S. V. pradėta administracinė teisena dėl to, kad nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pagal LR ANK 426 str. 4 d. Apie tai buvo pranešta Pavoverės pasienio užkardos budėtojui ir pamainos vyresniajam. Apie 23.40 val. atvykę Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pareigūnai asmeniui nustatė sunkų girtumą – 1,66 promiles. Vairuotojas S. V. ir automobilis perduoti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK

Apklausiamas kaip liudytojas VSAT prie LR VRM pareigūnas I. G. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – vietinis gyventojas, mato jį dažnai, tačiau asmeninių santykių nepalaiko. Kaip nurodė ir tarnybiniame pranešime, 2024 m. lapkričio 1 d. su kitais pareigūnais patruliavo (duomenys neskelbtini) k., važiuodami pamatė įtartinai iš (duomenys neskelbtini) k. išvažiuojantį automobilį „BMW X5“, todėl nusprendė jį patikrinti. Buvo tamsu. Jiems išvažiavus į pagrindinį kelią, vairuotojas padidino automobilio greitį, todėl jie įjungė švyturėlius ir vijosi automobilį. Priartėjus, per garsiakalbį vairuotojui tris kartus pasakė sustabdyti automobilį, vairuotojas reikalavimų nevykdė, važiavo toliau, kol jo vairuojamą automobilį ant slidžios dangos ėmė „mėtyti“ ir automobilis sustojo. Transporto priemonė išvažiavo iš paties (duomenys neskelbtini) k., iš šalutinio kelio į pagrindinį toje vietoje, kur yra autobusų stotelė. Jie (pareigūnai) važiavo (duomenys neskelbtini) k. nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir pamatė išvažiuojantį automobilį, kuris įtartinai manevravo – jo išvažiavimas buvo staigus, greitas, dideliu lanku, be to, buvo naktis, todėl naktį automobiliai tikrinami dėl galimai vežamos kontrabandos. Automobilis padidino greitį, jie (pareigūnai) irgi padidino tarnybinio automobilio greitį, norėdami pamatyti, koks automobilis, tačiau automobilio vairuotojas toliau didino greitį, dėl to jie įjungė švyturėlius ir garso signalą, kad vairuotojas girdėtų, ir, kai prie automobilio dar labiau priartėjo, per garsiakalbį jis pasakė – „BMW X5 vairuotojau sustabdykite automobilį“. Nors ir didino tarnybinio automobilio greitį, automobilio nesugebėjo visiškai prisivyti – automobilis važiavo dideliu greičiu. Iš pradžių, kai automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio, nebuvo jo greitis toks didelis, bet, pamatęs tarnybinį automobilį, greitį padidino. Įvykis buvo tamsiu paros metu, todėl tarnybinio automobilio žibintai švietė, automobilis buvo pažymėtas specialiaisiais ženklais, dėl to vairuotojas tikrai turėjo matyti, kad tai tarnybinis automobilis. Nuo to laiko, kai jie pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį iki kol jis sustojo, praėjo gal 10 min., atstumo nurodyti negali. S. V. nusuko į (duomenys neskelbtini) k., iš pradžių pro kiemus važiavo, ten labai siauri keliukai ir ten tikrai jis turėjo suprasti, kad pareigūnai vejasi jį, nes aplink jokių kitų mašinų nebuvo. Švyturėlius įjungė, kai priartėjo prie S. V. vairuoto automobilio, maždaug už (duomenys neskelbtini) k., važiuojant link (duomenys neskelbtini) k. Tuo metu, kai įsuko į (duomenys neskelbtini) k., švyturėliai jau buvo įjungti – įjungė dar iki pasukimo. Kelyje, kuriuo važiavo, yra vingių, bet persekiojamas automobilis visą laiką buvo jų (pareigūnų) matymo zonoje. Buvo ruduo ir kelio danga buvo slidi, buvo purvas, todėl asmens vairuojamą automobilį paprasčiausiai „užnešė“ – apsuko priekiu į juos (pareigūnus), ir jie pamatė, kad jis persėda į keleivio pusę, nes jo automobilio salone įsijungė apšvietimas, ir jie puikiai matė, kaip asmuo persėdo iš vairuotojo vietos į keleivio vietą. Pareigūnams priėjus, jis jau buvo keleivio vietoje, o kol jie dar ėjo link jo automobilio, jis dar persėdinėjo. Tarnybiniam automobiliui sustojus prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio, atstumas tarp automobilių buvo gal 5 m. Keliukas, kuriuo jie važiavo, labai siauras, todėl, automobiliui paslydus ir apsisukus, jis sustojo iš dalies keliuko šone. Mano, kad vairuotojas bandė važiuoti link savo sodybos, į kurią turėjo pasukti į dešinę, bet nepataikė į posūkį ir jo automobilį apsuko. Jis sustojo už posūkio į savo sodybą – tik jį pravažiavęs. Jie iš pradžių važiavo žvyrkeliu nuo (duomenys neskelbtini) k., važiavimo sąlygos buvo neblogos, bet, pasukus link (duomenys neskelbtini), keliuko danga buvo slidesnė, nes buvo ruduo ir lijo lietus. Tame keliuke negali prasilenkti dvi mašinos, nebent jeigu per pievą kažkieno ar per laukus važiuotų, tada galėtų prasilenkti. Keliukas, važiuojant tiesiai, veda link valstybės sienos, iš jo pasukus į dešinę, keliukas veda link sodybos, kurioje gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. S. V. važiavo iš (duomenys neskelbtini) k., išvažiavo iš šalutinio kelio prie stotelės, mano, kad jis buvo pas savo sugyventinę, bet tikrai ne pas F. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini) k., nes nuo (duomenys neskelbtini) k. visą laiką matė jo automobilį.

Apklausiama kaip liudytoja VSAT prie LR VRM pareigūnė M. Ž. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes. Paaiškino, kad lapkričio 1 d. apie 23 val., kartu su Irmantu Rakšteliu, kuris tuo metu buvo jaunesniuoju specialistu, ir sargybos vyresniuoju – jaunesniuoju specialistu Igoriu Geniušu, patruliuodami (duomenys neskelbtini) k. pastebėjo transporto priemonę „BMW X5“, kuri įtartinai manevravo, todėl buvo nuspręsta ją sustabdyti patikrinimui. Vijosi transporto priemonę nuo (duomenys neskelbtini) k. iki (duomenys neskelbtini) k., buvo įjungti švyturėliai, taip pat garso signalas, sargybos vyresnysis tris kartus pakartojo reikalavimą sustoti, bet transporto priemonės vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Vėliau transporto priemonė sustojo, nes ją apsuko, sustojo priekiu į jų tarnybinio automobilio pusę, ir jie aiškiai matė, kaip asmuo persėdo iš vairuotojo vietos į priekinę keleivio vietą. Ji buvo priėjusi prie S. V. transporto priemonės, tuo metu S. V. jau sėdėjo keleivio vietoje, jis pats iš automobilio neišlipo, jie jį paprašė išlipti. Asmuo teigė, kad jis nevairavo, nenurodė, kas vairavo automobilį, sakė, kad vairuotojas pabėgo kažkur į mišką, bet jie tikrai matė, kad būtent S. V. vairavo transporto priemonę ir po to persėdo į keleivio pusę. S. V. vairuojamą automobilį matė labai gerai, pradėjo jį vytis nuo (duomenys neskelbtini) k. ir vijosi link (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. automobilis sustojo, kai jį apsuko. Švyturėlius įjungė iš karto, kai išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) k., garso signalas buvo įjungtas taip pat (duomenys neskelbtini) k., o per garsiakalbį buvo nurodoma sustoti jau privažiavus prie (duomenys neskelbtini) k. S. V. automobilį apsuko keliuko vietoje, kuri dar priskirta (duomenys neskelbtini) kaimui. Keliukas veda arba prie valstybės sienos arba prie S. V. sodybos. Kitų sodybų ten nėra, judėjimas neintensyvus. Po šio įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio ji asmeniškai nepažįsta, lapkričio 2 d. vakare buvo atėjęs pas ją į namus ir prašė jos pakeisti parodymus ir duoti naudingus jam parodymus. Jis jos klausinėjo apie įvykį, iš kur jį vijosi ir iki kurios vietos. Vėliu ji kreipėsi į policiją, nes ne kartą jos vyro ir jos pačios buvo prašoma pakeisti visus parodymus, kad jie būtų naudingi jam. Taip pat ji žino, kur gyvena F. Š., bet įvykio metu šio asmens namuose (duomenys neskelbtini) k. nebuvo, nes jis buvo sergantis ir jį buvo paėmusios dukros, jis savo namuose apie mėnesį negyveno. Ji artimai bendrauja su F. Š. giminėmis, ir tikrai žino, kad F. Š. namuose nebuvo, todėl S. V. negalėjo pas jį būti. Ji, kaip ir kiti pareigūnai, matė, kad S. V. važiavo iš (duomenys neskelbtini) k.

Liudytojas I. R. įvykio metu dirbęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta iš matymo. Lapkričio 1 d. dirbo naktinėje pamainoje, patruliuodami (duomenys neskelbtini) k. pastebėjo automobilį „BMW X5“, išvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini) k. – iš šalutinio į pagrindinį kelią Vilnius–Zarasai, ir nusprendė jį patikrinti. Automobilį vijosi, įjungė šviesos signalą – švyturėlius, ir sargybos vyresnysis per garsiakalbius pareikalavo sustabdyti automobilį, bet automobilis padidino greitį. Vijosi jį iki (duomenys neskelbtini) k., asmuo nesuvaldė automobilio ir automobilis sustojo. Privažiavę prie automobilio matė, kaip asmuo perlipa iš vairuotojo vietos į keleivio vietą. Tuo metu, kai švyturėliai buvo įjungti ir per garsiakalbį sakoma sustoti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo matymo zonoje, tikslaus atstumo pasakyti negali, nes neprisimena, bet automobilį gerai matė, nors ir sėdėjo tarnybinio automobilio gale. Matė, kad automobilio vairuotojas padidino greitį įjungus švyturėlius. (duomenys neskelbtini) k. asmuo turi sodybą netoli valstybės sienos, kaip tuo metu suprato, jis galimai bėgo link savo sodybos, bet nesuvaldė automobilio, jį kažkaip užmetė, automobilis tiesiog nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir sustojo šonu. Vairuotojo sodyba buvo netoli – apie 300 m, bet kad į ją nuvažiuoti, reikėjo pasukti į dešinę, bet vairuotojas, greitai ir pavojingai važiuodamas, pralėkė posūkį ir pavažiavo tiesiai. Jis nesuvaldė automobilio – važiuojant tiesiai, „užmetė“ automobilio galą ir nuvažiavo nuo kelio į rapsų lauką, ten ir užklimpo. Apsuko jo automobilį. Kai automobilis sustojo, buvo priėjęs prie automobilio, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sėdėjo automobilyje keleivio vietoje. Negali pasakyti, pro kurią pusę jis išlipo, nes mašinoje buvo didelis šuo be antsnukio, be diržo ir jie nelabai norėjo atidaryti mašinos duris, traukti vairuotoją iš mašinos. Neprisimena, ar asmuo pats išlipo iš automobilio, nes tuo metu nuėjo į automobilį pasiimti prožektoriaus, ginklo, nes buvo šuo ir turėjo būti stebima, kad šuo neiššoktų iš automobilio ir nepadarytų žalos.

Motyvuojamoji dalis

Iš minėtų liudytojų parodymų, kitų byloje gautų įrodymų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 1 d. pareigūnai patruliavo Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos veikimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) prieigose, apie 23.20 val., būdami tarnybiniame automobilyje, pamatė (duomenys neskelbtini) iš šalutinio į pagrindinį kelią Vilnius–Zarasai išvažiuojančią transporto priemonę, kuri įtartinai manevravo – automobilis išvažiavo staigiai, darydamas per didelį lanką, be to, buvo naktis, todėl pareigūnai nusprendė automobilį patikrinti ir vijosi automobilį. Vairuotojas padidino greitį, todėl pareigūnai įjungė mėlynos ir raudonos spalvos šviesos švyturėlius, garso signalą ir važiavo automobiliui iš paskos. Švyturėlius ir garso signalą įjungė iki pasukant link (duomenys neskelbtini) k. Automobilio vairuotojas didino greitį, todėl pareigūnai, kiek galėdami priartėjo prie automobilio ir pareigūnas I. Geniušas per garsiakalbį tris kartus nurodė automobilio vairuotojui sustoti, tačiau vairuotojas važiavo toliau, iki kol jo vairuojamą automobilį keliuke „sumėtė“, automobilis slydo, apsisuko ir sustojo keliuko pakraštyje. Privažiavę prie automobilio ir prieidami prie jo pareigūnai matė, kaip vairuotojas iš vairuotojo vietos perlipo į keleivio vietą. Vairuotojas nepripažino, kad vairavo automobilį.

Nesivadovauti pasienio pareigūnų ir buvusio pareigūno, kurie buvo įvykio vietoje ir užfiksavusių nusižengimą, parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojų teismo posėdyje duoti parodymai iš esmės sutampa, jie išsamūs ir detalūs, be to, analogiškos aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime. Byloje nėra duomenų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodo, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad institucija, priimdama nutarimą, pagrįstai vadovavosi pasienio pareigūno I. Geniušo tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vienu iš nutarimo nepagrįstumo motyvų nurodo aplinkybę, kad prie bylos neprijungtas vaizdo registratoriumi padarytas įrašas, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės nesutinka, kad buvo jo tyčia nepaklusti pasienio pareigūnams. Asmuo neneigia, kad matė tarnybinę transporto priemonę, matė įjungtus švyturėlius ir girdėjo garso signalą, tačiau galvojo, kad pasieniečiai ne jį stabdo, bet nori, kad jis netrukdytų jiems pravažiuoti toliau, t. y. kad praleistų tarnybinį automobilį, todėl pasitraukė į šalį nuo keliuko ir sustojo, kad pareigūnai galėtų pravažiuoti. Atsižvelgus į šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motyvus, vertinama, kad nėra pagrindo vaizdo registratoriaus įrašą vertinti kaip pagrindinį įrodymą, kuriuo gali būti grindžiamas veikos padarymas, nes įrašu tiesiogiai nebūtų nei patvirtinama, nei paneigiama asmens tyčia, o kitos reikšmingos bylai aplinkybės gali būti nustatytos ir iš kitų byloje gautų įrodymų, t. y. liudytojų parodymų, kuriais, kaip minėta abejoti nėra pagrindo.

ANK 7 str. nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).

ANK 426 str. 5 d. nurodyti nusižengimai yra tyčiniai – byloje turi būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. suvokė jam pareigūnų duodamų nurodymų turinį, suprato, kad privalo juos vykdyti, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Byloje nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčijo, kad pareigūnų reikalavimas jam sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas aiškiai ir atitiko ANK 426 str. 6 d. įtvirtintus reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdus, asmuo nurodė, kad matė jį besivejantį tarnybinį automobilį, matė švyturėlius ir girdėjo garso signalą, tačiau negirdėjo nurodymo sustoti, sakomo per garsiakalbį.

Byloje duoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie tai, kad jis važiavo ne iš (duomenys neskelbtini) k., bet iš F. Š., pas kurį svečiavosi, namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., paneigti liudytojų parodymais apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis išvažiavo (duomenys neskelbtini) k. iš šalutinio kelio į pagrindinį, taip pat pareigūnės M. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, kad F. Š. tuo metu buvo išvykęs ir savo namuose nebuvo apie mėnesį, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo pas jį svečiuotis. Taip pat pareigūno tarnybiniame pranešime esančiais duomenimis ir liudytojų parodymais patvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pradėtas stabdyti įjungus švyturėlius ir garso signalą jau iki posūkio link (duomenys neskelbtini) k. Atsižvelgus į tai, kad buvo tamsus paros metas, į tai, kad VSAT prie LR VRM tarnybiniai automobiliai žymimi skiriamaisiais ženklais su įrengtais šviesos švyturėliais, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir pats paaiškino, kad, važiuodamas už (duomenys neskelbtini) k., matė besivejantį tarnybinį automobilį, matė švyturėlius ir girdėjo garo signalą, yra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė tarnybinį automobilį, matė ir girdėjo specialiąsias VSAT pareigūnų panaudotas šviesos ir garso priemones, tame tarpe ir per garsiakalbį išreikštą reikalavimą sustoti. Aplinkybė, kad S. V. suprato, kad jis stabdomas, patvirtinama ir jo paties teismo posėdyje duotais paaiškinimais apie tai, kad jis suprato, kad pasieniečiai jį vejasi, suprato, kad jis turi sustoti, nors, pagal S. V. paaiškinimus, savaip interpretavo priežastį, dėl kurios jis manė turintis sustoti.

Vertinant, ar institucija, priimdama nutarimą, pagrįstai nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose tyčią, atsižvelgiama ir į paties asmens elgesį po to, kai jo automobilis sustojo. Asmuo teigdamas, kad norėjo praleisti tarnybinį automobilį, kad pasieniečiai galėtų pravažiuoti, priėjus pasieniečiams nepasakė, kad jis juos norėjo praleisti, bet, kaip nustatyta iš liudytojų I. G. ir M. Ž. parodymų, iš karto pasakė, kad jis automobilio nevairavo, automobilį vairavęs asmuo pabėgo. Iš liudytojos M. Ž. parodymų nustatyta, kad vairuotojas elgėsi nemandagiai, buvo nusiteikęs priešiškai, atsisakė išlipti iš automobilio, analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas I. R., paaiškindamas, kad vairuotojas norėjo išeiti su šuniu, paklaustas, kur eina, atsakė, kad šunį pavedžioti. Taip pat byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pagal jo paaiškinimus, ketindamas sustoti ir praleisti tarnybinį automobilį, būtų rodęs posūkio į kairę signalą, taip įspėdamas pareigūnus, kad nuo jų nebėga, bet ketina sustoti. Tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiu neabejotinai paneigiamos jo paties nurodomos automobilio sustojimo aplinkybės bei priežastys ir patvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, pamatęs pasieniečių tarnybinį automobilį, didino važiavimo greitį ir, pareigūnams įjungus šviesos švyturėlius bei garso signalą ir per garsiakalbį tris kartus reikalaujant sustoti, siekdamas nuslėpti, kad vairuoja neblaivus, ir išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, sąmoningai ir tyčia nevykdė pareigūnų reikalavimo sustoti.

Be to, kaip nustatyta iš pareigūnės M. Ž. parodymų, kitą dieną po įvykio asmuo buvo nuvykęs pas pareigūnę į namus, nors jie asmeniškai nepažįstami, ir prašė pakeisti parodymus, t. y. duoti jam palankius parodymus dėl įvykio, su tokiu pačiu prašymu jis kreipėsi į pareigūnės vyrą, taip pat ir pakartotinai į pareigūnę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šių aplinkybių neneigė, apie jas nepasisakė, išskyrus tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnės pranešimo, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl grasinimo, tuo tarpu liudytojos nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti. Liudytojos nurodytais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais taip pat patvirtinama, kad asmuo bet kokiais būdais siekė išvengti atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, todėl nėra pagrindo abejoti, kad asmuo neketino vykdyti pareigūnų reikalavimų ir sustoti, todėl nepakluso jų nurodymams.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad institucija, priimdama nutarimą pagrįstai nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 p. nustatytą reikalavimą – tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, nepakluso pasienio pareigūno reikalavimui sustoti, šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė jam pareigūnų duodamų nurodymų turinį, suprato, kad privalo juos vykdyti, tačiau sąmoningai jų nevykdė, t. y. nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 4 d.

Institucija, priimdama nutarimą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudos dydžio neginčijo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. skundo netenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-2435-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo S. V. nubaustas pagal ANK 426 str. 4 d., palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.