Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-569-664/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
2-569-664/2011
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00385-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
D. U.
Advokatai
Birutė Krapavickaitė
Kategorijos
  • 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Civilinė byla Nr.2-569-664/2011Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00385-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 75.4.2; (S) 75.8.; 78.2.1.; 116.4;
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 31 d.Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Zitai Stankevičienei,dalyvaujant ieškovei M. V.,ieškovės atstovei advokato padėjėjai Birutei Krapavickaitei,Visagino savivaldybės administracijos VTAS atstovui Gitanai Ziziukienei,atsakovui D. U.,vertėjai Janinai Damanskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės M. V. ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė M. V. teismo posėdyje patikslintu ieškininiu pareiškimu prašo teismo:

1) nutraukti santuoką tarp M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2002-09-20 Visagino savivaldybės administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo D. U. kaltės. Sutuoktiniams palikti pavardes: vyrui –U., žmonai-V.;

2) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina M. V.;

3) pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimą, kuriuo iš D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui yra priteista po 125 Lt. Kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, padidinant priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui mokėti po 280 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti M. V.;

4) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U. ir atsakovo D. U. bendravimo tvarką

5) priteisti iš atsakovo D. U. ieškovei M. V. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, jog 2001-07-27 šalims gimė sūnus A. U., o praėjus daugiau nei metams, t.y. 2002-09-20 Visagino miesto savivaldybės administracijos CMS šalys užregistravo santuoką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas D. U. iš karto pripažino sūnų, rūpinosi šeima. Tačiau nuo 2004 metų eimoje ėmė kilti įvairūs konfliktai, atsakovas D. U. pats bendraudavo su draugais, tuo tarpu M. V. bendravimas buvo ribojamas. Ieškovė nurodo, jg nenorėdavo konfliktuoti, kadangi žinojo,

TIKRA :

jog jos vyras D. U. turi invalidumą ir jam negalima nervintis, nes susinervinęs jis galėjo išeiti ir palikti šeimą. D. U. gaudavo neįgalumo pensiją ir dar kartais uždarbiaudavo pindamas įvairius krepšelius. Kadangi materialinė padėtis buvo šeimoje sunki, o atsakovas D. U. teikdavo materialinę paramą nereguliariai ir nepakankamai, ieškovė M. V. 2005 m. kreipėsi į teismą su ieškininiu pareiškimu dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. U. priteisimo iš atsakovo D. U.. 2006-01-11 Visagino meišto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo D. U. priteistas nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27 išlaikymui po 125 Lt. dydžio pradedant mokėti nuo 2005-04-22 iki A. U. pilnametystės. Po teismo sprendimo santykiai tarp sutuoktinių tai pagerėdavo, tai vėl pablogėdavo. 2010 m. vasaros pradžioje ieškovė M. V. trims mėnesiams su sūnumi išvyko į Rusijos Federaciją pas sunkiai sergančią ieškovės motina, o kai 2010 m. rugpjūčio mėnesį grįžo į Lietuvą, atsakovas D. U. atidavė jai nuo buto raktus ir pasakė, kad išsikelia ir gyvens atskirai. Kokia jo išsikraustymo priežastis atsakovas neaiškino, o bandymas pasikalbėti su atsakovu jokių rezultatų nedavė. Ieškovė M. V. nurodo, jog ji mano, kad atsakovas D. U. yra jai neištikimas, susitikinėja su kita moterimi. Ji ir pati mačiusi mieste atsakovą su kita moterimi, prižiūrintį svetimą vaiką. Bandė su juo priėjus pasikalbėti, tačiau nepavyko, buvo iškviesta net policija, kad šalys galėtų ramiai išsiskirti. Atsakovas vengia kalbėtis su ieškove. Ieškovė M. V. nurodo, kad tai pirma jos ir atsakovo santuoka, ji ištekėjusi vėlai ir pagimdžiusi vaiką 39 metų, be to, tarp jos ir vyro daugiau kaip 13 metų amžiaus skirtumas. Kodėl atsakovas išėjo iš namų, ieškovė nurodo nesuprantanti. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas paliko šeimą ir nebegyva kartu.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, gyvenamąją vietą su ieškove M. V., pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą bei pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimą, kuriuo iš D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui yra priteista po 125 Lt. Kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, padidinant priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui mokėti po 280 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti M. V.. Ieškovė nurodo, jog po Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimo pasikeitė šalių turtinė padėtis: atsakovo gaunama socialinė pensija padidėjo apie 100 litų, tuo tarpu nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos taip pat padidėjo: vaikas auga, pragyvenimo kaštai didėja, nepilnamečio vaiko išlaikymui būtina į mėnesį vidutiniškai 700 litų. Kadangi išlaikymą nepilnamečiui vaikui turi teikti abu tėvai, proporcingai gaunamoms pajamoms, ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 280 litų.

Taip pat ieškovė nurodo, jog neprieštarauja tam, jog atsakovas D. U. bendrautų su nepilnamečiu sūnumi A. U. ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau prašo teismo nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į tai, jog vaikas yra labai užsiėmęs ir turi mažai laisvo laiko darbo dienomis. Be to ieškovė na mano, kad vaikas turėtų nakvoti pas atsakovą, nes mano, kad jam nebus sudarytos pakankamos sąlygos miegoti ir pavalgyti.

Atsiliepimas

Atsakovas D. U. nurodė, jog su pateiktu ieškininiu pareikimu sutinka iš dalies.

Atsakovas nurodo, kad jis su ieškove sudarė santuoką praėjus daugiau nei metams po sūnaus A. U. gimimo. Atsakovas nurodo, kad su ieškove iki santuokos sudarymo gyveno ilgai, susilaukė sūnaus, kurį atsakovas iš karto ir pripažino ir tuokėsi tikėdamiesi sukurti tvirtą šeimą, tačiau to padaryti nepavyko. Tačiau praėjus kuriam laikui ėmėm ryškėti šalių charakterio skirtumai. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pati ieškovė, dar 2005 m. padavė ieškininį pareiškimą į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nurodydama, jog atsakovas nesirūpina šeima ir neteikia jokios materialinės paramos. Kaip nurodo atsakovas tai buvo visiškas melas, jos, būdamas tik 35 procentų darbingas kiek galėjo padėjo šeimai, rūpinosi vaiku, pirko maistą, tačiau ieškovei to buvo maža. Atsakovas D. U. nurodo, jog toks ieškovės poelgis jį labai papiktino ir parodė, jog santykiai tarp sutuoktinių tėra formalūs, ieškovė nepasitiki atsakovu, jį šmeižia. Supratęs, kad jį su ieškove sieja tik formalūs ryšiai, atsakovas 2007 metais paprasčiausiai nusprendė gyventi atskirai nuo ieškovės. Jis dažnai lankydavosi jų bute (duomenys neskelbtini), Visagine, visada atvykdavo, kai ieškovė paskambindavo ir paprašydavo pagalbos: ką nors sutaisyti, sutvarkyti, pabūti su vaiku,

TIKRA :

tačiau gyveno atskirai pas savo pensinio amžiaus tėvus, o vėliau gautame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. 2010 m. liepos mėnesį ieškovė su sūnumi A. U. išvyko į Rusiją pas ieškovės motina, kadangi pastaroji susirgo, atsakovas juos išlydėjo, padėjo nuvykti ė aerouostą, ieškovės prašymu prižiūrėjo butą ir katiną, o ieškovei 2010 m. rugpjūtį grįžus jis atidavė ieškovei buto raktus. Ieškovei M. V. parsivežus neįgalia tapusią motiną į Lietuvą, atsakovas D. U. ėmė nebesilankyti pas ieškovę, kadangi ten jau ir taip nebebuvo vietos. Atsakovas D. U. nurodo, kad jis neneigia fakto, jog jis šiuo metu turi draugę, su ja bendrauja, tačiau kartu negyvena. Atsakovas nurodo, jog jį su atsakovę jau nuo 2007 metų pradžios jungė tik formalūs ryšiai, jis niekada neatsisakė jai padėti prižiūrint sūnų, sprendžiant įvairius buitinius klausimus, tačiau jokio intymumo tarp jų nebuvo. Atsakovas nurodo, kad jis jau nuo 2007 metų ne kartą siūlė ieškovei gražiai, bendru sutarimu nutraukti santuoką, tačiau ieškovė tai daryti atsisako, kadangi jos netenkina atsakovo siūloma išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma. Atsakovas mano, jog nelikus tarp šalių meilės, apsitikėjimo ir pagarbos, prievarta išsaugoti santuokos negalima, tuo tarpu ieškovė persekioja atsakovą, ima aiškintis santykius gatvėje, kelti konfliktines situacijas viešumoje (dėl to teko net kviesti policiją), kas atsakovo manymu, netoleruotina. Atsakovas mano, kad ieškovė ėmė nuteikinėti sūnų A. U. prieš atsakovą, neleisti jam kalbėti su tėvu mobilaus ryšio telefonu, kurį jam atidavė pats atsakovas D. U., sakydama, jog vaikas užsiėmęs. Pats A. U. taip pat ėmė vengti bendrauti su tėvu, kas pasak atsakovo, jį labai liūdina. Atsakovas nurodo, jog jis supranta, kad vaiko išlaikymui reikia skirti didesnę pinigų sumą nei priteistą 2006-01-11 teismo sprendimu, tačiau fiziškai neturi galimybių mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos po 280 litų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, kadangi jo gaunamos invalidumo pensija sudaro apie 645,5 Lt. kas mėnesį, sumokėjus ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, atsakovui neužtektų lėšų net už komunalinės paslaugas susimokėti, nekalbant apie tai, jog būtina valgyti ir apsirengti. Atsakovas D. U. nurodo, jog sutinka nepilnamečio sūnaus A. U. išlaikymui mokėti po 200 litų kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodo, jog esant galimybei jis tikrai suteiks vaikui didesnį išlaiką pinigais ar daiktais.

Taip pat atsakovas D. U. nurodo, jog jis neprieštarauja, jog nepilnamečio sūnaus A. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. V., tačiau prašo teismo nustatyti jo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovas nurodo, jog ieškovė vengia leisti vaikui bendrauti su tėvu, tyčia ar ne sudaro tam kliūtis bei atsakovo nuomone, nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Atsakovas prašo teismo leisti matyti su vaiku kas antrą dieną, bei nepilnamečiui vaikui neprieštaraujant ir suderinus su ieškove, pasilikti vaiką nakvoti pas save, o atostogų metu turėti galimybę vaiką pasilikti ir ilgesniam laikotarpiui.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta N. M. nurodė, kad ji yra ieškovės M. V. bendradarbė ir ją pažįsta jau nuo 1992 metų jai atvykus gyventi į Visagino miestą. Vėliau liudytoja susipažino ir su D. U. kurs buvo M. V. draugu, o vėliau vyru. Kodėl tarp M. V. ir D. U. santykiai nesusiklostė liudytoja nurodo nežinanti, tačiau nurodo, jog mačiusi, kad ieškovė M. V. sunkiai verčiasi materialiai, nors iš visų jėgų stengiasi rūpintis sūnumi A. U. i, kuris yra prižiūrėtas, aprengtas, pavalgydintas. Liudytoja nurodo, jog ji supratusi, kad M. V. ir D. U. šeimoje ne viskas gerai, kad jų santykiai yra pašliję, tačiau dėl kokios priežasties tai įvyko liudytoja nurodo nežinanti. Taip pat liudytoja nurodo, jog kelis kartus matė 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai atsakovą D. U. Visagino mieste prekybos centre „Domino“ esančioje kavinėje su kita moterimi ir mažu vaiku, tačiau pati ieškovė apie rūpesčius šeimoje su ja kalbėti vengusi.

Šalies argumentai

Trečiojo asmens Visagino savivaldybės administracijos VTAS atstovas nurodė, jog su pateiktu ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė M. V. ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) sutinka ir palaiko. Tačiau VTAS prašo teismo nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, atsižvelgti į tai, jog atsakovas D. U. yra neįgalus, jog galimybės rasti darbą yra ribotos. Taip pat VTAS atstovas nurodo, jog būtina nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiką, kadangi atstovo nuomone, šalių skyrybų ir santykių aiškinimosi kontekste, nepilnametis vaikas tapo savotišku įkaitu, kai ieškovės veiksmais atsakovo teisė bendrauti su vaiku yra varžomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog remiantis 2001-08-08 išduotu gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011-07-27 D. U. ir M. V. gimė sūnus A. U.

TIKRA :

(b.l. 5), 2002-09-20 Visagino savivaldybės CM įregistruota santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). M. V. ir nepilnametis sūnus A. U. deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Visagine (b.l. 6,7), remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-25 išrašu minėtas butas nuosavybės teise priklauso M. V., ir įgytas 1992-08-03 pirkimo paradimo nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 8-10), D. U. nuosavybėje nekilnojamojo turto nėra (b.l. 28); remiantis 2006-01-11 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. L2-156-531/2006, tenkinant M. V. ieškinį iš atsakovo D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27 išlaikymui priteista mokėti po 125 Lt. kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2005 m. balandžio mėnesio 22 d. iki sūnaus pilnametystės. Minėtame sprendime konstatuota, jog ieškovė ieškinio pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2005 m. kovo atsakovas išėjo gyventi atskirai ir ateina tik trumpam, dažniausiai naktimis (b.l. 12-13), 2006-05-18 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi 2006-01-11 sprendimas buvo paliktas galioti (13-15). Remiantis 2010-11-12 Visagino Č. S. muzikos mokyklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), A. U. lanko muzikos mokyklą, metų mokestis yra 360 litų (b.l. 16). Ieškovė M. V. dirba Visagino Č. S. muzikos mokykloje ir jos gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai 1383, 50 Lt. į mėnesį (b.l. 17). Remiantis D. U. vardu išduota darbingumo lygio pažyma nr. (duomenys neskelbtini), D. U. yra invalidas nuo vaikystės, jo netektas nedarbingumas yra 65 procentai (b.l. 29), kas remiantis invalidumo pažymėjimu serija VMSE-1 Nr. (duomenys neskelbtini) yra antra invalidumo grupė (30), o 2010-12-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), D. U. gaunama invalidumo išmoka yra vidutiniškai 645,40 Lt. kas mėnesį (b.l. 26-27). Remiantis 2011-05-10 Všį Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro medicinine pažyma, A. U., gimęs 2001-07-27, serga, jam nustatytas lėtinis tonzilitas, pirmo laipsnio adenoidai (b.l.53). Ieškovės M. V. tėvas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2007-03-27 (b.l. 54), o motina V. V. yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, yra senyvo amžiaus ir ligota (b.l.45,46). ieškovės N. V. brolis V. V., 1957 metų gimimo, mirė 2007-09-04 (b.l.47-48). 2011-04-21 Visagino miesto apylinkės teismui pateiktoje išvadoje Visagino savivaldybės administracijos VTAS skyrius nurodo, jog su pateiktu ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė M. V. ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) sutinka ir palaiko. Tačiau VTAS prašo teismo nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, atsižvelgti į tai, jog atsakovas D. U. yra neįgalus, jog galimybės rasti darbą yra ribotos. Taip pat VTAS išvadoje nurodoma, jog minėta šeima Skyriui yra žinoma dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi problemų (b.l. 22-23).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė M. V. nurodo, jog santuoka su atsakovu nutrūko dėl atsakovo D. U. kaltės, jam palikus šeimą 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir išėjus gyventi atskirai. Be to, ieškovė mano, kad atsakovas jai yra neištikimas.

Atsakovas D. U. nurodo, jog santuoka su ieškove nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodo, jog su ieškove susilaukė sūnaus A. U., kurį atsakovas iš karto pripažino, o po metų sudarė santuoką, tikėdamasis sukurtu darnią ir stiprią šeimą. Tačiau praėjus kuriam laikui ėmėm ryškėti šalių charakterio skirtumai. Ieškovei pateikus ieškinį teismui dar 2005 metais ir melagingai apkaltinus atsakovą nesirūpinimu šeima ir vaiku, atsakovas supratęs, kad bendro gyvenimo, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo tarp jo ir ieškovės būti negali, todėl 2007 metais išėjęs gyventi atskirai, tačiau padėdavęs ieškovei rūpintis ir auklėti vaiką, bei spręsti įvairias buitines problemas. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu jis susitikinėjo su moterimi, tačiau jie tėra draugai, kartu negyvena. Tačiau ieškovei atsakovas nurodo jau nuo 2007 metų siūlo nutraukti juos siejančius formalius ryšius gražiuoju, t.y. bendru sutarimu, tačiau ieškovė tai daryti atsisako, nes jos netenkina atsakovo siūloma išlaikymo vaikui dydžio suma.

Pareiškime ir teismo posėdžio meti ieškovė patvirtino, kad šalys sutuoktinių gyvenimo negyvena jau seniai, juos jungia tik formalūs santuokiniai ryšiai, bendro ūkio neveda, daugiau nei metus gyvena atskirai, todėl preziumuojama, kad santuoka tarp sutuoktinių yra iširusi. Po 2,5 metų nuo santuokos sudarymo, t.y. 2005 m. balandžio mėnesį, ieškovė M. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu pareiškimu dėl išlaikymo

TIKRA :

nepilnamečiui vaikui priteisimo. 2001 01 11 teismo sprendime konstatuota, jog ieškovė ieškinio pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2005 m. kovo atsakovas išėjo gyventi atskirai ir ateina tik trumpam, dažniausiai naktimis (b.l. 12-13), todėl ieškovės M. V. teiginys, jog šalys atskirai gyvena tik nuo 2010 m. liepos – rugpjūčio mėnesio, vertintinas kritiškai, kaip prieštaraujantis pačios ieškovės parodymams duotiems kitoje civilinėje byloje. Kaip nurodo atsakovas jis siūlė ieškovei nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau ieškovė atsisakiusi tai daryti, nes jos netenkina siūlomo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad norėtų nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau tikisi, jog teismo sprendimu jai bus priteista didesnė išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma. Atsakovas D. U. nurodo, jog dar 2007 metų pradžioje išėjo gyvėti atskirai, tačiau tik nuo 2010 metų ėmė draugauti su kita moterimi (su ja kartu negyvena), t.y. praėjus daugiau nei trejiems metams po išėjimo gyventi atskirai bei po to kelių nesėkmingų bandymo nutraukti santuoką su ieškove M. V..

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos,

visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę).

Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės, ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes buvo ieškovei neištikimas, be to paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių charakterių nesuderinamumo, negalėjimo gyventi kartu, pagarbos ir tarpusavio pasitikėjimo praradimą ieškovei melagingai apkaltinus atsakovą nesirūpinimu šeima ir vaiku. Nors atsakovas jau nuo 2007 metų gyvena atskirai, tačiau rūpinasi šeima, padeda ieškovei spręsti įvairius buitinius ir asmeninius rūpesčius, tai patvirtino ir pati ieškovė (kaip nurodo pati ieškovė atsakovas ir morališkai ir praktiškai padėjo ieškovei išverti 2007 metais jos tėvo netektį, buvo likęs su sūnumi kol ji dalyvavo laidotuvėse Irkutske, brolio mirtį, 2010 m. liepos mėnesį padėjo ieškovei nuvykti su sūnumi į aerouostą skrendant pas sergančią motina, prižiūrėjo butą, šėrė katiną, vėliau pasitiki aerouoste ir parvežė į Visagino miestą; nepaneigė atsakovo teiginį, kad jis domisi vaiku, ieško su juo susitikimų, kiek turi išgalių nuperka vaikui jogurto ar bandelių ir pan.), todėl ieškovės teiginys, kad atsakovas palikęs šeimą ir pradėjęs gyventi atskirai visiškai ja nesirūpina, neatitinka tikrovės. Jo nepagrindžia jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo

TIKRA :

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, proc. Kat. 75.4.3;114.11;). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog juos jungia tik formalūs santuokiniai ryšiai, po santuokos sudarymo jie negyvena kartu bei netvarko bendro ūkio, preziumuojama, kad santuoka yra faktiškai iširusi, šalys bandė susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau tai padaryti nepavyko nesutarus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Visi šie byloje nustatyti faktai, nurodo tai, jog nei ieškovė, nei atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą, surasti bendrą kompromisą dėl gyvenimo kartu patvirtina lojalumo, savitarpio pagarbos tarp sutuoktinių nebuvimą, jų nenorą išsaugoti šeimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinis pagrindas –sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, neprisidėjimas pagal galimybes prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo, tai pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Tam, kad būtų taikomas CK 3.61 str., neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Pažymėtina, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusė. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, t. y. konstatatuoti abipusę lojalumo stoką. Abiejų sutuoktinių nepagarba vienas kitam, nesugebėjimas kylančius konfliktus išspręsti, yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimą ir jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas visas bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šiems pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas ir mano, kad tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės kaltės ir jų nenoro išsaugoti šeimą bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir daro išvadą, kad yra sąlygos, numatytos LR CK 3.61 str. sutuoktinių santuokai nutraukti. Ieškovas ir atsakovė daugiau kaip vieneri metai gyvena skyrium, nebendrauja. Bendro ūkio nėra. Bendras gyvenimas ir šeimos išsaugojimas neįmanomas, todėl santuoka nutraukina (Lietuvos Respublikos CK 3.53 ir 3.55 str. 1 d. 1 p.).

Santuoką išregistravus palikti pavardes: ieškovei – V., atsakovui – U.

TIKRA :

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku sąlygų nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiui

Ieškovė prašo teismo:

1) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina M. V.;

2)pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimą, kuriuo iš D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui yra priteista po 125 Lt. Kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, padidinant priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui mokėti po 280 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti M. V.;

3) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U. ir atsakovo D. U. bendravimo tvarką

Ieškovė nurodo, jog nuo 2006-01-11 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiui sūnui buvo priteistas išlaikymas mokėti po 125 Lt. Kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Vaikas auga, jo poreikiams reikia skirti vis daugiau lėšų, o priteisto iš laikymo dydis-125 Lt. yra nepakankamas. Be to, atsakovo gaunam neįgalumo pensija padidėjo daugiau nei 100 Lt. į mėnesį, todėl ieškovės manymu, atsakovas turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. A. U. lanko muzikos mokyklą, metų mokestis yra 360 litų (b.l. 16). Ieškovė M. V. dirba Visagino Č. S. muzikos mokykloje ir jos gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai 1383, 50 Lt. į mėnesį (b.l. 17). Remiantis D. U. vardu išduota darbingumo lygio pažyma nr. (duomenys neskelbtini), D. U. yra invalidas nuo vaikystės, jo netektas nedarbingumas yra 65 procentai (b.l. 29), kas remiantis invalidumo pažymėjimu serija VMSE-1 Nr. (duomenys neskelbtini) yra antra invalidumo grupė (30), o 2010-12-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), D. U. gaunama invalidumo išmoka yra vidutiniškai 645,40 Lt. kas mėnesį (b.l. 26-27). Remiantis 2011-05-10 Všį Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro medicinine pažyma, A. U., gimęs 2001-07-27, serga, jam nustatytas lėtinis tonzilitas, pirmo laipsnio adenoidai (b.l.53).

Taip pat ieškovė nurodo, jog neprieštarauja tam, jog atsakovas D. U. bendrautų su nepilnamečiu sūnumi A. U. ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau prašo teismo nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į tai, jog vaikas yra labai užsiėmęs ir turi mažai laisvo laiko darbo dienomis. Be to ieškovė na mano, kad vaikas turėtų nakvoti pas atsakovą, nes mano, kad jam nebus sudarytos pakankamos sąlygos miegoti ir pavalgyti.

Atsakovas D. U. mano, kad ieškovė ėmė nuteikinėti sūnų A. U. prieš atsakovą, neleisti jam kalbėti su tėvu mobilaus ryšio telefonu, kurį jam atidavė pats atsakovas D. U., sakydama, jog vaikas užsiėmęs. Pats A. U. taip pat ėmė vengti bendrauti su tėvu, kas pasak atsakovo, jį labai liūdina. Atsakovas nurodo, jog jis supranta, kad vaiko išlaikymui reikia skirti didesnę pinigų sumą nei priteistą 2006-01-11 teismo sprendimu, tačiau fiziškai neturi galimybių mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos po 280 litų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, kadangi jo gaunamos invalidumo pensija sudaro apie 645,5 Lt. kas mėnesį, sumokėjus ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, atsakovui neužtektų lėšų net už komunalinės paslaugas susimokėti, nekalbant apie tai, jog būtina valgyti ir apsirengti. Atsakovas D. U. nurodo, jog sutinka nepilnamečio sūnaus A. U. išlaikymui mokėti po 200 litų kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodo, jog esant galimybei jis tikrai suteiks vaikui didesnį išlaiką pinigais ar daiktais.

Taip pat atsakovas D. U. nurodo, jog jis neprieštarauja, jog nepilnamečio sūnaus A. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. V., tačiau prašo teismo nustatyti jo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovas nurodo, jog ieškovė vengia leisti vaikui bendrauti su tėvu, tyčia ar ne sudaro tam kliūtis bei atsakovo nuomone, nuteikinėja vaiką prieš tėvą. Atsakovas prašo teismo leisti matyti su vaiku kas antrą dieną, bei nepilnamečiui vaikui neprieštaraujant ir suderinus su ieškove, pasilikti vaiką nakvoti pas save, o atostogų metu turėti galimybę vaiką pasilikti ir ilgesniam laikotarpiui.

Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta

TIKRA :

tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, Visagino savivaldybės administracijos VTAS išvadą, (ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove M. V. nėra) bei į pačio vaiko interesus, mano tikslinga nustatyti nepilnamečio A. U., gimusio 2001-07-27, gyvenamąją vietą kartu su jo motina M. V. (CK 3.168 str., CPK 385 str.).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, geri sūnaus ir tėvo santykiai turi būti skatinami ir puoselėjami.

Todėl ieškovė M. V. įpareigotina suteikti D. V. galimybę dalyvauti vaiko auklėjime ir netrukdyti bendrauti su sūnumi pagal nustatytą grafiką ir tvarką, t.y. :

1) bendrauti su sūnumi mokslo metu kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną valandą (arba ne mažiau kaip septynias valandas per savaitę),

2) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, pradedant penktadieniu 17:00 val. ir baigiant sekmadieniu 19:00 val., paimti sūnų A. U. iš M. V. namų ir grąžinant į M. V. namus;

3) sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, vasaros atostogų metu D. U. praleidžia vieną savaitę su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš M. V. pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas paskutiniąją atostogų dieną M. V., apie tikslų atostogų laiką ir trukmę ne vėliau kaip prieš penkias dienas informuodamas M. V.;

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko motinos(tėvo) ieškinį pakeisti priteisto išlaikymo formą, sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Ieškovė M. V. nurodė, ir pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad po Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 ženkliai padidėjo išlaidos vaiko priežiūrai ir vaiko poreikiams tenkinti: vaikas auga, mokosi, todėl atsakovo teikiamas periodiškai teikiamas išlaikymas yra nepakankamas patenkinti net elementariems fiziologiniams vaiko poreikiams ir būtinoms pragyventi reikmėms: maistui, mokesčiams už buto nuomą ir komunalines paslaugas, aprangai ir pan.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus gebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3.192 str. 2 d.) Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str.

TIKRA :

1,2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis (vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymui), sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, socialinę pašalpą ir kt. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004 m.).

Teismas mano, jog nepilnamečio A. U., gimusio 2001-07-27, teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Teismas keisdamas ir nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo išmokų dydį, atsižvelgia į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, į tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.), į tai, jog atsakovas yra neįgalus, gaunantis neįgalumo pensiją, duomenų, jog be nepilnamečio sūnaus A. U. atsakovas turėtų dar kokių nors išlaikytinių, teismui nepateikta, tačiau po Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimo iš esmės padidėjo nepilnamečio vaiko išlaikymo sąnaudos, todėl teismas mano, jog atsakovas privalo teikti pakankamą išlaikymą savo vaikui, ir daro išvadą jog remiantis protingumo, teisingumo principais, tikslinga pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimą, kuriuo iš D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui yra priteista po 125 Lt. Kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, padidinant priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui mokėti po 240 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2011 m. balandžio 6 d.(CK 3.200 str.).

Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Taip pat iš šalių išieškotinos pašto išlaidos valstybės naudai (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai).

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė M. V. už ieškinio padavimą teisman yra sumokėjusi 135 Lt. žyminio mokesčio (b.l. 1), duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas-teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 263-270 str., 293 str. str. ,-

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

2002 m. rugsėjo 20 d. Visagino savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą santuoką tarp M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl D. U. ir M. V. kaltės.

Įregistruojant ištuoką, pareiškėjams palikti pavardes: ieškovei-V., atsakovui U.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina M. V..

Nustatyti nepilnamečio A. U., gimusio 2001-07-27, bendravimo su tėvu D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

- bendrauti su sūnumi A. U., gimusiu 2001-07-27, mokslo metu kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną valandą (arba ne mažiau kaip septynias valandas per savaitę),

TIKRA :

- kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, pradedant penktadieniu 17:00 val. ir baigiant sekmadieniu 19:00 val., paimti sūnų A. U. iš M. V. namų ir grąžinant į M. V. namus;

- sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, vasaros atostogų metu D. U. praleidžia vieną savaitę su sūnumi, pasiimdamas sūnų iš M. V. pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas paskutiniąją atostogų dieną M. V., apie tikslų atostogų laiką ir trukmę ne vėliau kaip prieš penkias dienas informuodamas M. V.;

Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-11 sprendimą, kuriuo iš D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui yra priteista po 125 Lt. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, padidinant priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. U. nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2001-07-27, išlaikymui mokėti po 240 Lt.(du šimtus keturiasdešimt litų) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2011 m. balandžio 6 d.

Išieškoti iš D. U. 135 Lt. (vieną imtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio M. V. naudai.

Išieškoti iš D. U. 8 Lt. (aštuonis litus) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Išieškoti iš M. V. 1,34 Lt. (vieną litą 34 ct.) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena VapsvienėTIKRA :TeisėjaIrena Vapsvienė __________2011-05-31