Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1371-259/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-19
Bylos Nr.
2S-1371-259/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
Atsakovas
M. B., A. C.
Ieškovas
V. R.
Trečiasis asmuo
notarei B
Civilinė byla Nr.2S-1371-259/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė

Procesinio dokumento kategorija 121.1,121.15,121.21,121.22, 110.1

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4052-292/2007 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams A. C. ir M. B. bei trečiajam asmeniui notarei B. Z. dėl pirkimo- pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės V. R. prašymą, ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo M. B. 1,0322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas nurodė, kad pridedami prie ieškinio dokumentai ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės pagrindžia ieškovės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol nebus priimtas sprendimas byloje, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas M. B. gali žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. B. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:

1) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas. Ieškovė nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog yra grėsmė, kad atsakovas planuoja žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą;

2) teismas neatsižvelgė į atsakovo teisėtus interesus ir tas neigiamas pasekmes, kurias sukels nuosavybės teisių apribojimas. Atsakovas yra ūkininkas ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigijo ūkio plėtimui. Dėl neteisėto arešto faktiškai negalima vykdyti žemės įdirbimo darbų, kas turės neigiamą įtaką derliui kitais metais;

3) teismas neatsižvelgė ir nesiaiškino aplinkybės, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo pirkimo pardavimo sutarties - sudarytos 2007-06-27 pagrindu. Žemė nupirkta iš teisėto šios žemės sklypo savininko A. C., sutartis notariškai patvirtinta, už nupirktą žemės sklypą pilnai atsiskaityta, nekilnojamąjį turtą pardavėjas perdavė, sutartis visiškai įvykdyta. Sutarties 5 p. nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas niekam kitam neperleistas, neįkeistas, areštas ir draudimas jam neuždėtas. Teisme ginčų dėl jo nėra. Pardavėjas pareiškė, kad jokių įsiskolinimų už parduotą žemės sklypą nėra. Trečiųjų asmenų teisės į parduodamą žemės sklypą nėra. Atsakovas yra sąžiningas šio žemės sklypo įgijėjas (savininkas), todėl negali būti taikoma neteisėtas daikto suvaržymas. Prievolinių įsiskolinimų atsakovas niekam neturi, su ieškove nėra jokiuose santykiuose; 4) teismas neįvertino, ar ieškovė, nebūdama sutarties šalimi, teismo gali prašyti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, ar areštas neturės neigiamų pasekmių ir ar atsakovas pagrįstai įtrauktas į bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V. R. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

Šalies argumentai

1) ieškiniu teismo prašoma pripažinti sandorį, pagal kurį apeliantas 2007-06-27 įgijo 1,0322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , negaliojančiu. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus nebūtų galima įvykdyti restitucijos, jei atsakovas nekilnojamąjį daiktą perleistų sąžiningiems įgijėjams (LR CK 4.96 str.), dėl ko teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Teismui pakanka vien motyvo, kad būtų taikoma laikinoji apsaugos priemonė (LR CPK 144 str.1 d.). Ieškovė neprivalėjo pateikti įrodymų, kad atsakovas ketina ginčo žemės sklypą parduoti. Pakanka numatyti, kad tokia grėsmė yra, kad ji yra reali, ir kad perleidus žemės sklypą teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas;

2) teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas, turėdamas teisę nevaržomai disponuoti savo turtu (LR Konstitucijos 23 str.) gali bet kada žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko nukentėtų ieškovės interesai. Teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ginčijamo žemės sklypo vertė yra didelė, kas taip pat sudaro pagrindą areštuoti žemės sklypą;

3) apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad areštas žemės sklypui pažeis jo teisėtus interesus ir sukels neigiamas pasekmes, nes jis negalės ūkininkauti, dirbti žemės, kas atsilieps derliui. Tokie samprotavimai yra visiškai nepagrįsti. Teismas neuždraudė ūkininkauti, taip pat neuždraudė dirbti žemę, dėl ko derlius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali nukentėti. Teismo draudimas yra susijęs tik su žemės perleidimu tretiesiems asmenims, o tai atsakovui nesukels jokių neigiamų pasekmių.

4) atsakovas atskirajame skunde aiškina faktines aplinkybes dėl ginčo esmės, kurias tirs teismas tuomet, kai bus pateikti visi įrodymai. Šiame procesiniame etape būtų skubota daryti išvadą apie tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kad atsakovas yra sąžiningas įgijėjas. Teismas ieškinį priėmė, todėl laikė, kad ieškovė gali ginčyti sandorį.

Atsiliepimas

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas-kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė turtinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, o kai yra būtina apginti viešąjį interesą, ir savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas) yra pirkimo pardavimo sandorio panaikinimas, kuriuo atsakovas M. B. įgijo nuosavybės teisę į 1, 0322 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (LR CPK 137 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė taip pat prašo taikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti atsakovo A. C. nuosavybėn (b.l. 1-3). Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, padarė teisingą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad nesiėmus byloje laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovas gali perleisti sklypą tretiesiems asmenims (LR CK 4.96 str.), dėl ko ieškinio patenkinimo atveju būsimo teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Ieškovė neprivalėjo pateikti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konkrečių įrodymų, kad atsakovas ketina ginčo žemės sklypą parduoti. Pakanka numatyti, kad tokia grėsmė yra, kad ji yra reali, ir kad perleidus žemės sklypą teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Dėl to atskirojo skundo motyvai, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė byloje be pagrindo, nemotyvuotai yra atmestini.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo teisėtus interesus ir tas neigiamas pasekmes, kurias sukels nuosavybės teisių į žemės sklypą apribojimas. Nors apeliantas nenurodo skunde, kokie jo teisėti interesai yra pažeisti ir kokios neigiamos pasekmės atsiras apribojus nuosavybės teises į ginčo turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas netiksliai suformulavo laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastą. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (1999 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. VIII–1375 redakcija; Žin., 1999, Nr. 101-2897) 2 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, 2007 10 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nusprendęs areštuoti 1, 0322 ha žemės sklypą, nenustatė kitų su laikinąja apsaugos priemone susijusių teisių apribojimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis patikslintina, pažymint, kad areštuotam turtui taikomas draudimas areštuotu turtu disponuoti, nedraudžiant jį valdyti ir naudotis (LR CPK 148 str. 4 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nagrinėjami ginčijamos sutarties sudarymo, atsiskaitymo pagal sutartį, netinkamo ieškovo byloje klausimai, kadangi šie motyvai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, šie klausimai spręstini nagrinėjant bylą iš esmės.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tai pat nepažeidė įstatymo nustatytos prašymo nagrinėjimo procedūros. CPK 148 str. 1 d. numato, kad prašymas gali būti nagrinėjamas nepranešus atsakovui.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų LR CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti teismo sprendimo taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį patikslinti, nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad uždraudžiama M. B. areštuotu turtu disponuoti, leisti areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Antanas BurdulisRaimondas Buzelis