- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-553-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- Ž. J.
- Ieškovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Ž. J., trečiajam asmeniui A. N. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ž. J. 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą (paramą) už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-07-01, priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Eur nuo 2020-09-01 iki ieškovė mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje iki jai sueis 24 metai, taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, reikalavimą dėl paramos periodinėmis išmokomis ieškovė sumažino, prašė priteisti jai po 150 Eur kasmėnesinės paramos periodinėmis išmokomis iki baigs mokslą ir įgis pirmą specialybę. Nurodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre (duomenys neskelbtini) specialybės, gauna 19,5 Eur stipendiją, kitų pajamų neturi, darbo susirasti negali dėl užimtumo dieninėse studijose bei nepastovaus paskaitų grafiko. Ieškovę išlaiko mama, kuri turi dar du išlaikytinius. Ieškovė teigė nesvarsčiusi galimybės pasiimti paskolą pragyvenimui, nes neturėtų iš ko tos paskolos grąžinti. Su tėvu, šioje byloje atsakovu dėl pastovaus dydžio paramos mokymosi laikotarpiu susitarti gražiuoju nepavyko, todėl prašo teismo priteisti jai paramą. Pagal ieškinyje pateiktus paskaičiavimus ieškovė teigė, kad jai pragyvenimui per mėnesį reikia daugiau kaip 400 Eur.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Ž. J. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad jis neatsisako remti ieškovę pinigais, tačiau jo manymu prašoma suma yra aiškiai per didelė, ieškovė pati nesiieško darbo, nededa pastangų gauti paskolą, mokosi ne itin pažangiai, praleidinėjo pamokas mokykloje. Nors atsakovas šiuo metu gauna pakankamas pajamas, tačiau ši situacija gali bet kada pasikeisti, nes atsakovas sirgo (duomenys neskelbtini), šiuo metu jam yra nustatytas dalinis darbingumas, sveikata gali vėl bet kada sutrikti. Atsakovas sutiktų remti dukrą po 100 Eur per mėnesį suma.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. N. paaiškino, kad viena išlaiko dukrą, kuri jau yra pilnametė, taip pat išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Kadangi dukra mokosi, jos tėvas atsakovas turėtų skirti lėšų paremti pilnametei dukrai, kol ji mokosi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas iš dalies, priteisti iš atsakovo Ž. J. ieškovei S. J. išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 130,00 Eur nuo 2020-09-01 iki ieškovė mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje iki jai sueis 24 metai, pervedant priteistą sumą į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Likusią ieškinio dalį teismas atmetė priteisdamas valstybei iš atsakovo Ž. J., 46,80 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas vertino, kad ieškovę šiuo metu visiškai išlaiko mama, šeimos pajamas sudaro motinos darbo užmokestis, pinigai, skirti vaikų išlaikymui, valstybės mokami vaiko pinigai, viso per mėnesį apie 700 Eur. Iš šios sumos 130 Eur sudaro buto nuoma, dar apie 50 Eur kas mėnesį kainuoja komunaliniai ir kiti mokesčiai, vanduo, elektra, ryšių paslaugos. Keturių asmenų šeimai lieka 520 Eur, t. y. po 130 Eur kiekvienam. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovas privalo prisidėti prie ieškovės poreikių patenkinimo. Ieškovės mokymosi rezultatai yra teigiami, ir nors į bylą nėra pateikta kvitų, čekių ir kitų rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovės išlaidas, teismas laikė, kad prašoma paramos suma yra protinga ir jos įrodinėti nereikia. Ieškovė yra į bylą pateikusi įrodymus apie tai, kad mokosi dieniniame skyriuje, gauna 19,50 Eur stipendiją, neturi kitų pajamų, nurodė, kad neturėtų lėšų paskolai grąžinti, remiantis šiais bylos duomenimis teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, kad parama jai yra būtina.
7. Vertindamas atsakovo galimybės teikti paramą, teismas nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje, gyvenamąją vietą yra deklaravęs pas savo tėvus, turi automobilį. Atsakovas 2020 metų pradžioje persirgo (duomenys neskelbtini), jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, todėl teismas vertino, kad atsakovo galimybės dirbti bei uždirbti susirgus šia lyga sumažėjo. Teismas pripažino, kad atsakovas turi galimybių teikti paramą ieškovei, tačiau jo galimybės yra ribotos. Kadangi pareiga abiem tėvams išlaikyti besimokantį pilnametį vaiką yra vienoda ir nustačius, kad ieškovės mama A. N. teikia ieškovei paramą, kurios dydis yra 130 Eur mėnesiui, todėl iš atsakovo Ž. J. teismas priteisė 130 Eur paramą ieškovei.
8. Teismui iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą dėl paramos priteisimo, iš atsakovo valstybei teismas priteisė žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas, byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai, jos nevilkinant. Dėl šių aplinkybių teismas laikė esant reikalinga nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų, paliekant šias išlaidas valstybei. Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas pasisakė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad ieškovė S. J. yra reikalinga paramos, negauna jokių pajamų išskyrus 19,50 Eur stipendiją. Esant tokiai situacijai teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės S. J. ženkliai pablogintų jos turtinę padėti, todėl teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės atsakovui nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės naudai sumažinti priteistinos paramos dydį mokėtiną periodinėmis išmokomis iki 100 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas pažymi, kad teismas nors sprendime ir nurodė sąlygas, kurias turi vertinti sprendžiant dėl paramos būtinumo, bet dėl jų nepasisakė. Pirmiausia, teismas nevertino ieškovės sąžiningumo. Teismas, pasisakydamas dėl paramos suteikimo nevertino aplinkybių, jog ieškovė nedėjo pastangų, jog pati pasirūpintų mokytis reikalingomis lėšomis.
9.2. Teismas apribojo apelianto teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas bylinėjimosi išlaidų išvis nepriteisė vien tik dėl neva sunkios ieškovės turtinės padėties. Atsakovo prašomos kompensuoti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose rekomenduojamo maksimalaus dydžio, bet priešingai, yra žymiai mažesnės, todėl jų nepriteisti pilna apimtimi taip, kaip padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti nepagrįstai didelėmis, prieštaraujančioms teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nebuvo jokio pagrindo. Apelianto nuomone, teismas padarė neteisingas išvadas, jog ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Teismui nebuvo teisinio pagrindo sumažinti atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra adekvačios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, būtinas laiko sąnaudas ir suteiktų teisinių paslaugų kokybę, jos buvo sąlygotos ieškovės, o atsakovas neturėtų patirti nuostolių nepriteistų bylinėjimosi išlaidų forma.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors teismas ir priteisė mažesnę paramos dalį nei prašė ieškovė, tačiau iš esmės teismo sprendimo motyvai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas tinkamai nustatė dvi pagrindines paramos besimokančiam pilnamečiui asmeniui sąlygas, t. y. tai, kad ieškovei yra būtina parama, to neginčijo ir atsakovas, bei antra, kad atsakovas turi galimybę teikti paramą. Nesutiktina su atsakovo skundo argumentais, kad ieškovė mokydamasi yra nesąžininga. Nepasinaudojimas kreditavimo (valstybės remiamos paskolos) galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą. Dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu.
10.2. Atsakovas finansines galimybes teikti paramą dukrai turi, tačiau bando jas sumenkinti nurodydamas savo neįgalumą. Atsakovo nesutikimas su reikiamo dydžio išlaikymu gali būti suprantamas tik kaip atsakovo vienokių ar kitokių nuoskaudų išliejimas. Atsakovo finansines galimybes patvirtina ir gana brangios paslaugos už teiktas teisines paslaugas.
10.3. Ieškovė teisminio proceso metu išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo faktiškai atsisakė ne dėl to, kad manė jog jo nėra, o todėl, kad siekė taikaus ginčo byloje sprendimo bei atsižvelgdama į atsakovo pateiktus duomenis dėl jo sveikatos būklės. Tad, iš esmės teigti, kad ieškovė buvo nesąžininga, ko pasėkoje teismas neturėjo teisės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, yra tik atsakovo nepagrįsti teiginiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl paramos pilnamečiam vaikui
12. Apeliantas sutikdamas teikti dukrai 100 Eur paramą, nesutinka su teismo sprendimu skųsdamas priteistą 130 Eur paramos dydį. Tokį nesutikimą apeliantas argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, be to, tinkamai sprendimo nemotyvavo, tokiu būdu iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris anot atsakovo turėtų būti pakeistas, t. y. išlaikymo dydis sumažintas iki 100 Eur.
13. Paramos pilnametystės sulaukusiems vaikams teikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
14. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).
15. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė S. J. nors ir yra pilnametė, nuo (duomenys neskelbtini) studijuoja (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriuje (duomenys neskelbtini) specialybės, mokosi dieniniame skyriuje, numatyta (duomenys neskelbtini) mokslo baigimo data. Pagal mokymosi grafiką faktiškai visos dienos, išskyrus savaitgalius, ieškovei yra užimtos paskaitomis, ieškovė charakterizuojama teigiamai ir, nors pažangumo vidurkis nėra aukštas, pagal esančius duomenis ieškovė mokosi pažangiai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad ieškovė privalėjo kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos gavimo, o jei to nedaro, tuomet ji laikytina nebuvo pakankamai iniciatyvi siekdama pasigerinti savo finansines galimybes. Pažymėtina, kad nepasinaudojimas kreditavimo (valstybės remiamos paskolos) galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366- 687/2015). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dieninės studijos apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų studentui siekti pabaigti studijas ir įgyti profesinį išsilavinimą. Ieškovė jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gauna tik 19,50 Eur stipendiją, kitų pajamų neturi. Ieškovę išlaiko mama, kuri turi dar du išlaikytinius. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo priteista, atsižvelgiant į tėvo ribotas galimybes dirbti dėl sveikatos būklės, 130 Eur ieškovės būtinųjų išlaidų suma iš esmės net nesiekia teismų praktikos suformuoto dydžio. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei reikalinga finansinė parama, kol ji baigs studijas.
17. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą nepablogindamas savo ir kitų jo išlaikomų asmenų turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo finansines galimybes teikti paramą, nustatė, jog jis, dėl esančių sveikatos problemų, nors ir turi ribotą darbingumą, t. y. (duomenys neskelbtini) proc. nustatyta 2020-06-02, tačiau gauna atlyginimą, kuris yra gerokai didesnis nei 1000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas bando sumenkinti gaunamas pajamas nurodydamas savo neįgalumą, kuris pagal pateiktą pažymą apie gaunamas pajamas neturi jokios įtakos jo pajamų sumažėjimui. Atsakovo finansines galimybes patvirtina ir 1200 Eur apmokėjimas už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme. Pats apeliantas pripažįsta, kad gali teikti paramą po 100 Eur per mėnesį, todėl, įvertinęs jo gaunamas pajamas ir turimą turtą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apelianto galimybes teikti paramą pilnametei dukrai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apribojo apelianto teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto nuomone, teismui nebuvo teisinio pagrindo sumažinti jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra adekvačios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, būtinas laiko sąnaudas ir suteiktų teisinių paslaugų kokybę, jos buvo sąlygotos ieškovės, todėl, atsakovas neturėtų patirti nuostolių nepriteistų bylinėjimosi išlaidų forma. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Pažymėtina, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šių taisyklių esmė, kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, pažymėdamas, kad teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, reikalavimą dėl paramos periodinėmis išmokomis ieškovė sumažino, prašė priteisti jai po 150 Eur kasmėnesinės paramos periodinėmis išmokomis iki baigs mokslą ir įgis pirmą specialybę. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas tiek ieškovė, tiek atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas, byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai, jos nevilkinant. Dėl šių aplinkybių teismas laikė esant reikalinga nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų, paliekant šias išlaidas valstybei. Vertindamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas pagrįstai vertino ieškovės turtinę padėtį, todėl teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės atsakovui teismas nepriteisė pagrįstai. Be to, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjamu atveju buvo patenkintas, o atsakovas sutinka teikti 100 Eur finansinę paramą ieškovei, todėl atsakovas pasirinkdamas jam atstovaujantį advokatą, pats prisiėmė ir galimų didesnių bylinėjimosi išlaidų riziką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti šalims išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl paramos (išlaikymo) iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, teisingai nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 130,00 Eur per mėnesį, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už ieškovės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 171,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jos iš apelianto valstybei priteistinos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 98 ir 99 straipsniais.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.