Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-334-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-07-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
AN2-334-497/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00550-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Institucija
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Byla Nr. AN2-334-497/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00550-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.1.4.4; 1.5.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 5700 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. vasario 5 d. A. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. V., būdamas MB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), direktoriumi, laikotarpiu 2020 m. sausio 6 d. nuo 08.00 val. iki 22.00 val. ir 2020 m. sausio 7 d. nuo 08.00 val. iki 14.00 val. bendrovės veiklos vykdymo teritorijoje restorane (duomenys neskelbtini), leido dirbti virtuvės pagalbinės darbuotojos darbines funkcijas Ukrainos pilietei O. S., nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie O. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutarimu A. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 5700 Eur baudą. Teismas sprendė, kad byloje esančiais duomenimis A. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. V. prašo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad tarp darbdavio ir O. S. buvo sutarta dėl darbo apmokėjimo, kitų sąlygų ir patikrinimo metu ji jau dirbo. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad apklausiama O. S. tvirtino, kad ji nedirba, o atvyko tik apžiūrėti būsimo darbo sąlygų. Kai į patalpas įsiveržė inspektoriai, ji plovė savo pačios puodelį po išgertos kavos. Iš įrašo matyti, kad darbo inspektoriai naudodami psichologinį smurtą ją primygtinai vertė parašyti, kad ji dirbo ir ji, neatlaikiusi spaudimo pasidavė, nors iki to nuosekliai kartojo, kad nedirbo. Ludytojų D. V., V. V. ir G. R. parodymai taip pat patvirtina, kad O. S. nedirbo, o buvo atvykusi tik apžiūrėti būsimų darbo sąlygų. Skunde pažymima, kad D. V. nevengė duoti parodymų, kaip tai nurodoma nutarime, inspektoriai jos patys neprašė jokių paaiškinimų.

3.2. Pareiškėjas taip pat skunde atkreipia dėmesį į liudytojos G. R. parodymus teisme, kuriuose ji patikslino, kad O. S. sausio 6-7 dieną buvo atvykusi apžiūrėti darbo sąlygų, ji matė, kad pastaroji buvo vedžiojama po patalpas, jai aiškino darbo funkcijas. Inspektoriui pasakydama, kad užsienietė pas juos dirbo neįsigilino į sąvokos “dirba“ prasmę ir nepagalvojo apie tokio pasakymo esmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu VDI Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo posėdyje apelianto šeimos narių ir nuo jo ekonomiškai priklausomos liudytojos G. R. parodymai skundžiamame nutarime įvertinti kritiškai teisingai. 2020 m. sausio 7 d. apklausiama G. R. davė išsamius paaiškinimus apie O. S. apsilankymų skaičių, trukmę ir priežastis, šie jos parodymai, vertinant juos kartu su kitais nustatytais faktais, visiškai patvirtino O. S. nelegalaus darbo faktą. Preliminarioje darbo sutartyje buvo aptartos visos būtinosios darbo įmonėje sąlygos. O. S. buvo žinoma, kad pradėti darbą ji galės gavusi darbo vizą, todėl logiška, kad iškart po vizos gavimo ji ir atėjo dirbti. Inspekcija kategoriškai nesutinka su skundo teiginiais, kad O. S. buvo daromas spaudimas. Teismas vertino filmuotą medžiagą ir konstatavo, kad jokio spaudimo O. S. nebuvo daroma.

Motyvuojamoji dalis

5. A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nors apeliantas skunde neigia padaręs administracinį nusižengimą, tai yra neigia jog O. S. jo vadovaujamoje įmonėje patikrinimo metu faktiškai dirbo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, pripažindamas A. V. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantas padarė šį administracinį nusižengimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

7. Skunde išdėstyti argumentai, kad byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad O. S. visą laiką tvirtina, kad nedirbo, o tik atvyko apžiūrėti būsimo darbo sąlygų, kad įsiveržus inspektoriams ji tik plovė išgėrusi kavos savo puodelį ir tai, kad iš įrašo matyti, kad inspektoriai O. S. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei vertė parašyti, kad ji dirbo – neatitinka tikrovės, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Susipažinus su byloje esančiu įrašu matyti, kad Darbo inspekcijos pareigūnai į patalpas neįsiveržė, patikrinimas vyko ramiai ir korektiškai. Vaizdo įrašas visiškai paneigia skunde nurodomas aplinkybes, kad O. S. plovė tik savo pačios puodelį po išgertos kavos, kadangi įraše aiškiai užfiksuota, kad ji plauna ne kavos puodelį o indą valgiui gaminti, be to pati O. S., nors pradžioje ir bandė sakyti, kad nedirbo, tačiau vėliau ne kartą patvirtino, kad ji plovė indus, nurodė, kad juos plovė nuo 10 iki 14 val.

8. Aukštesnysis teismas nesutinka su skunde išdėstytu vertinimu, kad O. S. atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas ir spaudimas, buvo reikalaujama parašyti, kad ji dirbo. Šiuos teiginius paneigia vaizdo įrašas. Psichologinis smurtas įprastai suprantamas kaip įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai, gąsdinimai, kuriais yra siekiama asmenį įbauginti. Vaizdo įraše tokio pobūdžio veiksmai neužfiksuoti. Inspektorius su O. S. bendrauja ramiai, keletą kartų paaiškina, kad ji savo paaiškinime viską nurodytų taip, kaip buvo iš tiesų, išdėstytų teisingas aplinkybes, taip pat paiškina, kad jai atsakomybė už tai, kad ji dirbo neįforminus iki galo darbui reikalingų dokumentų nenumatyta, netgi ramino, kad ji turėdama darbo vizą, galės įsidarbinti ir sėkmingai dirbti. Skunde nurodytas teiginys, kad O. S. buvo grasinama teigiant: “jei neparašysi, kad dirbai, mes tave nuvešim į policiją ir migraciją ir tuomet tau jau bus blogai” neatitinka tikrovės. Vaizdo įraše užfiksuota, kad inspektorius nurodo, kad jai gali tekti vykti į policiją ir migracijos tarnybą, tačiau iš pokalbio turinio matyti, kad tai susiję su tuo, kad O. S. nevykdo inspektoriaus nurodymo surašyti paaiškinimą, bei neatsako į jo užduodamus klausimus. Inspektorius teigia, kad jei ji nesurašys paaiškinimo, jei gali tekti važiuoti į policiją ir ten jį surašyti. Jokių gąsdinimų, kad jai bus blogai vaizdo įraše neužfiksuota.

9. Skunde taip pat teigiama, kad liudytojų D. V., V. V. bei G. R. parodymai patvirtina, jog O. S. nedirbo. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo šių asmenų parodymų kritiškam vertinimui. D. V. ir V. V. nusižengimo tyrimo metu apklausti nebuvo, tačiau G. R. patikrinimo metu savo rašytame paaiškinime nurodė visiškai kitokias aplinkybes, nei teisme. Nors teisme ji teigė, kad rašant paaiškinimą ji buvo spaudžiama, primygtinai klausinėjama, jau minėtasis patikrinimo vaizdo įrašas visiškai paneigia liudytojos nurodomas aplinkybes. Iš įrašo matyti, kad paaiškinimą G. R. rašė savarankiškai, inspektorius tik nurodė, kokias aplinkybes reikia paaiškinti. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šių asmenų parodymai yra paneigti byloje surinkti medžiaga.

10. Aukštesnysis teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta skundo argumentus apie tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tarp O. S. ir įmonės pasirašyta preliminaria darbo sutartimi, teigiant, kad darbo sąlygos ir apmokėjimas su O. S. jau buvo aptartas, kadangi ši sutartis buvo pasirašyta, tik tikslu gauti darbo vizą. Preliminari darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. spalį. O. S. pati nurodė, kad buvo atvykusi dėl darbo tartis 2019 metais, ji taip pat teigė, kad į darba bus priimta mėsininkės pareigoms kaip ir nurodyta sutartyje, taigi akivaizdu, kad dėl darbo sąlygų su O. S. jau buvo tartasi, jos paaiškinimas, kad dėl darbo užmokesčio nieko nebuvo sutarta nelogiškas, kadangi užsienio piliečiui vykti į kitą valstybę dirbti į konkrečią įmonę nežinant darbo užmokesčio ekonomiškai rizikinga, be to iš pačios preliminarios sutarties matyti, kad O. S. buvo supažindinta ne tiks su visomis darbo sąlygomis, pareigomis,, darbo valandų trukme, bet ir nurodyta, kad jai bus mokamas 600 Eur darbo užmokestis, bei nurodytas jo išmokėjimo laikotarpis. Tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad su O. S. buvo sutarta dėl darbo apmokėjimo ir sąlygų. Be to teismų praktikoje yra laikomamsi nuostataos, kad jei asmuo, kad ir neesant susitarimo dėl darbo apmokėjimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (LAT nutartis Nr. 2AT-25-942/2018)

11. Pažymėtina ir tai, kad A. V. pagal ANK 95 straipsnį yra baudžiamas ne pirmą kartą, kas rodo, jog įstatymo reikalavimai priimant asmenį į darbą jam buvo žinomi.

12. Apibendrinant išdėstytą aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjas Audrius Cininas