Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-594/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
1-118-594/2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00224-2012-82
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nukentėjusysis
J. V., M. B.
Kaltinamasis
M. Š., V. S., D. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-118-594/2013Proceso Nr. 1-03-1-00224-2012-82Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.27.1.;2.3.6.4.5.;
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui K. G., nukentėjusiesiems J. V. ir M. B., kaltinamiesiems M. Š., V. S. ir D. D., kaltinamųjų gynėjui advokatui V. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-01-14, Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, iki nuteisimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas (2006-11-07 nuosprendžio duomenys): 1)2000 m. balandžio 7 d. pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams pritaikius BK 47¹ str. vykdymas atidėtas 1 metams, 2) 2000 m. lapkričio 22 d. pagal BK 225 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 3) 2001 m. kovo 9 d. pagal BK 18 str. 6 d., 281 str. 1 d., 42 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, 2002 m. kovo 19 d. pritaikius BK 54² str. paleistas lygtinai likus 1 metams 3 mėnesiams ir 19 dienų, 4) 2006-11-07 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d., 149 str. 1 d. - 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1978-12-30, Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, iki nuteisimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-05-14 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 str., 271 str. 3 d., 45 str., - 900 Lt bauda su turto konfiskavimu, 2) 1997-06-11 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., - 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 3 m., 3) 2001-07-10 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., - 3 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2005-03-02 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 214 str. 1 d. - 30 parų arešto, 5) 2005-11-23 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. - 2 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2006-01-23 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., - 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 7) 2009-04-30 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 25 paroms arešto, 8) 2009-05-15 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, 9) 2012-02-15 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 10 parų arešto, 10) 2012-03-21 nuosprendžiu pagal BK 241 str. 1 d. - 6 mėn. 10 d. terminuoto laisvės atėmimo, 11) 2012-06-26 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. - 6 mėn. 10 d. terminuoto laisvės atėmimo, 12) 2012-07-02 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 2012-12-04 nutartimi bausmės, paskirtos 2012-06-26 ir 2012-07-02 nuosprendžiais, subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo,

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1975-11-02, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, iki nuteisimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1992-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 91 str. 1 d., 16 str. 1 d. bei 91 str. 1 d., 99 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimu, 1992-06-29 paleistas lygtinai 9 mėnesiams 17 dienų; 2) 1994-02-09 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimu, remiantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1992-03-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu, taikyta amnestija ir galutinė bausmė nustatyta – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, paleistas 1994-08-25 lygtinai 7 mėnesiams 14 dienų; 3) 1995-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimu, remiantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1994-02-09 paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, paleistas 1997-10-25 atlikus bausmę; 4) 1999-01-14 Kauno apygardos teismo pagal BK 118 str. 4 d., 272 str. 3 d. 13 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, paleistas 2010-09-20 lygtinai 9 mėnesiams 12 dienų; 5) 2012-06-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str. 2 d. 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimu, remiantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 1999-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimu, 6) 2013-03-06 Alytaus rajono apylinkės pagal BK 300 str. 1 d., 259 str. 1 d., subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. subendrinta su 2012-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š., V. S. ir D. D. 2012-09-20 apie 08.30 val. Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. B. g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r., nuteistųjų bendrabučio laiptinės aikštelėje tarp 4 ir 5 aukšto, bendrininkaudami nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų - neleido atlikti M. Š. dalinės asmens kratos dėl mobilaus ryšio telefono suradimo, V. S. tyčia ranka vieną kartą sudavė Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui J. V. į kairę ranką, stumdė, tuo sukeldamas fizinį skausmą, D. D. tyčia rankomis stumdė Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį prižiūrėtoją M. B. ir tokiu būdu M. Š. išlaisvinus nuo pareigūnų, M. Š. pabėgo į savo būrio gyvenamąsias patalpas, tokiais bendrais veiksmais panaudojant fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - vyresniesiems prižiūrėtojams J. V. ir M. B., t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 286 str..

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad išėjo iš virtuvės. Turėjo telefoną. Pareigūnai priėjo daryti kratą, užčiuopė telefoną, jis susirietė. Paskui pajuto, kad laisvas ir pabėgo. Iš anksto dėl išlaisvinimo nesitarė. Jis tik pasilenkė. Pareigūnai laikė jo rankas. Telefoną buvo užsikišęs už juosmens. Pareigūnai laikė stovintį. Nematė kada ir kas pribėgo. Viskas vyko penktame aukšte. Spec. priemonės nebuvo panaudotos. Pareigūnus pažinojo iš matymo, jie nukentėjusieji. Kai tik pajuto laisvas rankas pabėgo. Nežino ar S. ir D. žinojo, kad jis turėjo telefoną. Telefoną spėjo paslėpti. Buvo nubaustas 15 parų drausmine bauda. Telefoną pareigūnai vėliau surado. Pirmą kartą taip pasielgė. Pareigūnų atsiprašė. Pataisos namuose yra baustas drausmine tvarka. Dar likę beveik 3 metai neatliktos bausmės. Nematė kokius ir kiek veiksmų prieš pareigūnus atliko S. ir D.. Nematė kas padėjo išsilaisvinti, tik pajuto laisvas rankas. Už įvykį jam buvo paskirta 15 parų drausmės izoliatoriuje.

M. Š. apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-20 apie 8 val. jis vienas išėjo iš virtuvės, esančio bendrabučio 5-ame aukšte ir eidamas link savo gyvenamojo kambario koridoriuje sutiko du pareigūnus, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Už kelnių gumos iš priekio buvo užsikišęs vieną mobilaus ryšio telefoną. Pareigūnai jį sustabdė ir atlikę išorinę apžiūrą rankomis užčiuopė turėtą telefoną, todėl jis susilenkė ir siekdamas išsaugoti telefoną jį uždengė dešine ranka. Tada pareigūnai jam užlaužė rankas ir nusivedė į laiptinę. Būnant laiptinėje ant laiptų aikštelės į 5-ą aukštą jis pasakė, paleiskit atiduosiu, nežino kaip viskas tiksliai vyko, bet jis kažkaip parslydo, suklupo, o kai pajuto, jog yra laisvas pabėgo į savo gyvenamąsias patalpas. Jis nematė pribėgusių nuteistųjų nei V. S., nei D. D., nes veidu buvo į ketvirtą aukštą, todėl nematė kas buvo už nugaros. Dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 40)

Kaltinamasis V. S. parodė, kad ruošėsi vykti į etapą, į Lukiškes. Nusiprausė duše, atėjo į kambarį, užėjo D.. Išgirdo, kad M. (Š.) suriko. Išbėgo vienomis glaudėmis, pamatė M. susirietusį tarp pareigūnų. Pribėgęs tarp pareigūnų ir Š. įkišo ranką, sugriebė už turėklų ir laikėsi. D. stovėjo už nugaros, jis nieko nedarė. Kai jį sulaikė nei Š., nei D. nebuvo. Taip pasielgė, nes norėjo Š. apginti. Visko būna, kad ir muša, tik į viešumą neišeina. Buvo įkarščio apimtas. Nesudavė pareigūnams, tik įkišo ranką tarp pareigūno ir Š., kad sugriebti turėklą. Automatiškai gavosi, kad už turėklų ėmė. Gal petim pastūmė pareigūną. Buvo sekundžių reikalas. Š. buvo susirietęs, pagalvojo, kad jį muša. Nežinojo, kad Š. turi telefoną. Gal pareigūną ir užkabino, kai kišo ranką, bet to nedarė sąmoningai, specialiai jokių veiksmų nedarė. Kad trukdė padaryti kratą, gavo 15 parų.

V. S. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, prisimena, kad buvo ketvirtadienis, apie 8 val. ėjo iš prausyklos ir jau buvo įėjęs į savo miegamąjį kambarį Nr. 520, kuris yra penktame aukšte, kai išgirdo kažką sakant „muša Š.“. Būdamas tik su apatinėmis glaudėmis išbėgo į laiptinę, aikštelėje prie penkto aukšto pamatė parguldytą M. Š., šalia jo buvo du pareigūnai, jis nusprendė, kad M. Š. reikia apginti, o kad pareigūnai atlieka jo dalinę apžiūrą, jam niekas nepasakė. Pirmas prie jų pribėgo jis, kaip pribėgo D. D. nematė. Pribėgęs jis staigiai kišo ranką tarp pareigūnų ir M. Š., tokiu būdu siekė išlaisvinti M. Š.. Viskas vyko greitai, iš kišdamas ranką jis galėjo netyčia vienam pareigūnui kliudyti ranką, taip pat savaime įvyko susistumdymas. Pareigūnų vardų ir pavardžių jis nežino, pažįsta tik iš matymo. Jam stojus tarp pareigūnų ir M. Š., šiam pavyko ištrūkti ir pabėgti į savo būrio patalpas, esančias 5-ame aukšte. Jis liko stovėti prie pareigūnų, nes jį sugriebę laikė už rankų, ir kadangi buvo tik su glaudėmis jį paleido. ( b. l. 62).

Kaltinamasis D. D. parodė, kad išsivirė arbatos, nusinešė į gyvenamąsias patalpas kai išgirdo triukšmą koridoriuje. M. (Š.) pareigūnai laikė. Nieko specialiai netrukdė. Pamatė, kad M. apglėbę pareigūnai, sako „palaukit“, žinot, kaip „bardakas“ būna. Už tai gavo 15 parų drausminę nuobaudą. Atsiprašė pareigūnų. Specialiai nieko nedarė. Nestūmė pareigūnų tik priėjo ir sakė „palaukit“. Nepamena kokius veiksmus atliko, nieko tyčia nedarė. S. stovėjo per vidurį tarp pareigūnų ir Š., ir laikėsi už turėklų. Jis (D. D.) jokių fizinių veiksmų pareigūnų atžvilgiu neatliko. Tuo momentu nežinojo, kad Š. turi telefoną. Š. buvo susirietęs prie turėklų. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrai neneigia. Jis atsistojo prie laiptų. Š. sakė „paleiskit, atiduosiu“, nesuprato, kad ten telefonas. Gavo 15 parų, kad trukdė atlikti kratos veiksmus. Nelindo tarp pareigūnų, nepamena.

D. D. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo priėjęs prie M. Š., kai jis buvo sulaikytas pareigūnų, po ko jam pavyko pabėgti ir parodė, kad 2012-09-20 apie 08.30 val. jis buvo bendrabučio 5-o aukšto virtuvėje, išėjęs į koridorių sutiko du pareigūnus J. V. ir M. B., kurie jam atliko dalinę apžiūrą, uždraustų daiktų nerado. Po to jis nuėjo į savo kambarį Nr. 520. Išėjęs į koridorių išgirdo barnį, sklindantį iš laiptinės. Atėjęs į laiptinę pamatė, kad ant pirmų laiptų į 4-ą aukštą tie patys pareigūnai J. V. ir M. B. pargriovę ir prispaudę laiko M. Š., kuris jiems sakė „paleiskit atiduosiu“. Ką turėjo atiduoti nepasakė. Prie jų buvo pribėgęs V. S., kad su jais stumdytųsi šito nematė, o jis priėjęs stojo į tarpą tarp pareigūnų ir M. Š., po ko M. Š. pavyko pabėgti į savo gyvenamąsias patalpas. Tyčia pareigūnų nestumdė, o susistumdymas įvyko savaime kai stojo į tarpą tarp pareigūnų ir M. Š.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 111 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, be jų dalinio prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

J. V. (nukentėjusysis) apklaustas liudytoju parodė, kad yra bendrabučių apėjimo grafikas. Grįžtant iš 5-ojo aukšto, pastebėjo išeinantį Š.. Jis juos pamatęs pasimetė, kilo įtarimas, kad turi draudžiamų daiktų. Sustabdė patikrinti, jis susirietė. Pajuto, kad už diržo kažkas užkišta. Jis (M. Š.) nesidavė, nusivedė į laiptinę, beveik nusinešė. Tuo momentu išbėgo S., kaip sakė su vienomis glaudėmis, kirto jam (nukentėjusiajam) per ranką ir mušė į petį, atsilošė į tvorelę. Įbėgo D.. Jo veiksmų nepastebėjo. Kai S.pribėgo, Š. su B. laikė už rankų. Š. buvo stovėjimo padėtyje, tik susirietęs. Jis veiksmų neatliko. S. mušė per kairę ranką ir stūmė į petį. Neišlaikė lygsvaros ir paleido Š.. D. padėjo ištraukti Š.. Jo atžvilgiu D. fizinių veiksmų neatliko. Nematė kaip Š.išsilaisvino. Jis atsilošė, jis jau bėgo. Kai jį S. mušė, pamatė, kad D. atbėgo. Koridoriuje buvo ir daugiau nuteistųjų, gal apie dešimt. Jie juokėsi, sakė „žiūrėkit, kaip mentus tvarko“. Š. antrankių nebuvo uždėję. Nuo S. pastūmimo apie porą savaičių jam buvo ant nugaros mėlynė. Š. susirietė ir sakė „paleiskit, atiduosiu pats“. Jei tie nebūtų atbėgę, jis būtų ir pats telefoną atidavęs. Dėl sumušimo į gydytoją nesikreipė. Buvo tuo metu skausmas, paskaudėjo ir praėjo. Žmona namuose apžiūrėjo, kad mėlynė per juosmenį eina. Marijampolėje ekspertas jo neapžiūrėjo, paklausė ar kur neskauda. Skausmas jau buvo praėjęs. Š. ir D. jo atsiprašė.

M. B. (nukentėjusysis) apklaustas liudytoju parodė, kad kai ėjo apėjimą, iš virtuvės išėjo Š. ir D.. Jis tikrino D., V. – Š.. Pas Š.užčiuopė telefoną, įsivedė į laiptinę. Š. susirietė, pribėgo S., D. traukė Š. per pilvą apsikabinęs. Š. stovėjo susirietęs -jį vedė, galima sakyti nešė iki aikštelės gal kokius penkis metrus. S. pirmas pribėgo prie jų, paskui D.. Jam S. nieko nepadarė. Nepastebėjo ką S. padarė V., nematė pastūmė ar sudavė. Viskas vyko ant laiptų, gavosi apsistumdymas. D. traukė Š. apsikabinęs per pilvą. Š. ir pats muistėsi, o D. jį per pilvą apsikabinęs traukė ir išsitraukė. Prieš jį (nukentėjusįjį) smurto veiksmų nebuvo atlikta. Po įvykio Š. nubėgo į penktąjį aukštą, D. irgi, sulaikė tik S.. S. daug nesipriešino. V. sakė, kad po įvykio nugarą jaučia, mėlynės nematė. Š. buvo susilenkęs, sakė telefoną atiduos, bet nedavė. Jam Š. smūgių nesudavė. Kaltinamieji atsiprašė. D. Š. traukė ir tuo pačiu jį (nukentėjusįjį) stūmė atsistumdamas. Tai nebuvo smūgis. Gal Š.muistėsi kažkiek kai buvo susilenkęs. Po įvykio kaltinamieji gavo 15 parų drausmės izoliatoriuje.

2012-07-27 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. B. g. 14, nuteistųjų bendrabutyje tarp 4 ir 5 aukšto esanti laiptų aikštelė (b.l. 5, 6, 7, 8, 9).

2012-09-21 specialisto išvada patvirtina, jog J. V. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (b.l. 16).

2012-09-21 specialisto išvada patvirtina, jog M. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (b.l. 22).

Pateikti įsakymai patvirtina, kad M. B. ir J. V. dirba Kybartų pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų prižiūrėtojų pareigose (b.l. 31-32, 33, 34).

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau darytina išvada, kad jų kaltė įrodyta pilnai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2012-09-20 apie 08.30 val. dalinės asmens apžiūros metu pas nuteistąjį M. Š. pareigūnai apčiuopė draudžiamą turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems daiktą – mobilaus ryšio telefoną (BVK 112 str. 4 d., 1 priedas 6 p.). Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusieji M. B. ir J. V. dirba Kybartų pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojais, todėl atlikdami savo tiesiogines pareigas privalėjo ir galėjo tikrinti pataisos įstaigos vidaus tvarką pažeidžiantį nuteistąjį ir paimti draudžiamą turėti daiktą, todėl jų veiksmai siekiant iš nuteistojo draudžiamą daiktą paimti buvo teisėti (BVK 110 str.). Surinkti byloje įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad nuteistasis M. Š. užtikus draudžiamą turėti daiktą savanoriškai jo neatidavė ir vengdamas jo paėmimo susilenkė bei uždengė rankomis, muistėsi, todėl pareigūnai, tikslu draudžiamą daiktą paimti, jį sulaikę vedėsi, tuo tarpu nuteistieji V. S. ir D. D., savo neteisėtais veiksmais, (nurodytais nustatomojoje nuosprendžio dalyje) tai padaryti sutrukdė, o nuteistasis M. Š. tuo pasinaudojęs pabėgo. Kaip seka iš pačių kaltinamųjų V. S. ir D. D. parodymų, jie suprato, kad pareigūnai M. Š. sulaikė dėl pas pastarąjį rasto draudžiamo daikto, kadangi girdėjo M. Š. sakant „paleiskit atsiduosiu“ ir prie jo pribėgo reaguodami į kilusį triukšmą. Nors V. S. savo veiksmus pareigūnų atžvilgiu motyvavo tuo, jog manė esant reikalinga ginti M. Š. nuo galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų (manė, kad pareigūnai M. Š. muša), tačiau nenurodė matęs kokius nors pareigūnų smurto veiksmus M. Š. atžvilgiu. Jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis M. Š. incidento metu būtų pareigūnų fiziškai žalojamas ir jį reikėję neva gelbėti nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų, o kaip jau buvo paminėta – pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl kaltinamojo nurodytas motyvas vertintinas kaip siekis pateisinti savo neteisėtus veiksmus, tačiau niekaip jų nepateisina. Nors byloje ir nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji V. S. ir D. D. žinojo kokį draudžiamą daiktą turi M. Š., tačiau veikos kvalifikacijai tai reikšmės neturi, kadangi jie dėl staiga kilusios tyčios ir konkliudentiniais veiksmais išreikšto susitarimo dėl bendrininkavimo, visi trise siekė bendro tikslo – neleisti pareigūnams paimti iš M. Š. jo turimą draudžiamą daiktą, jų veiksmai tarpusavyje papildė vienas kitą ir padėjo pasiekti norimą rezultatą – M. Š. pabėgimą su turimu draudžiamu daiktu, todėl visi yra atsakingi kaip vykdytojai už kitų bendravykdytojų veiksmus (BK 25 str. 2 d., 26 str. 1 d.). Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Kaltinamieji yra kaltinami pasipriešinę smurtu, kuriuo suprantamas bet koks neteisėtas tiesioginis fizinis poveikis, todėl tai, kad pareigūnams nebuvo padaryti kūno sužalojimai nėra reikšminga veikos kvalifikacijai, kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra laikoma baigta nuo aukščiau paminėtų aktyvių kaltinamųjų veiksmų atlikimo, tačiau į tai atsižvelgtina individualizuojant bausmę. Kaltinamieji suprato, kad priešinasi teisėtiems pareigūnų veiksmams ir norėjo taip veikti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių faktų ar aplinkybių, kad nukentėjusieji apkalba kaltinamuosius ar turi pagrindą juos apkalbėti, juolab, kad jų parodymų nepaneigia ir pačių kaltinamųjų parodymai, o esami neatitikimai yra vertintini kaip objektyvūs dėl skirtingo įvykio aplinkybių suvokimo ir požiūrio į jas. Išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai pagal BK 286 str. kvalifikuoti teisingai.

Atmestinas kaltinamųjų argumentas, kad jie už šį pažeidimą yra atlikę bausmę, kadangi buvo uždaryti į baudos izoliatorių. Nuteistojo nubaudimas drausmine tvarka pataisos namuose reglamentuojamas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, todėl ir atitinkamos drausminės nuobaudos skiriamos už minėtų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir baudžiamosios atsakomybės dėl pasipriešinimo pareigūnui nepašalina bei neįtakoja, lygiai taip pat kaip ir baudžiamoji atsakomybė nepašalina bei neapima pataisos įstaigoje padaryto vidaus tvarkos pažeidimo. Baudžiamąją ir drausminę atsakomybę pagal padarytas nusikalstamas veikas ar vidaus tvarkos pažeidimus reglamentuoja skirtingi įstatymai, numatantys skirtingas teisines pasekmes, todėl tai vertinti kaip dvigubą nubaudimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš esmės savo kaltės neneigė, o dalinį kaltės pripažinimą lėmė skirtingas veikos nusikalstamo pobūdžio vertinimas, nurodė jog gailisi, pareigūnų turėję galimybės atsiprašė, todėl jų visų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno jų atliktų veiksmų apimtį (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis M. Š. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b.l. 57), jo parodymai logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai (b.l. 56). Nusikalstama veika numatyta BK 286 str. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam, kaip recidyvistui, yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl, netgi atlikdamas bausmę, įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 286 str. kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, dėl nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nekilo, nukentėjusieji sužaloti nebuvo, į kaltinamojo veiksmus nusikaltimo padarymo metu, teismas sprendžia, kad kaltinamajam netgi ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, artimesnė minimaliai bausmė – 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 11 str. 3 d., 15 str. 1, 2 d., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str. 1 d., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 61 str.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrintina sudėjimo būdu su 2006-11-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, kuri nuosprendžio priėmimo dieną 2013-07-17 yra 2 m. 9 mėn. 28 d. ir galutinė subendrinta bausmė skirtina 3 metai 3 mėnesiai ir 28 dienos, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-07-17.

Kaltinamasis V. S. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b. l. 103), jo parodymai logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai (b.l. 102). Nusikalstama veika numatyta BK 286 str. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam, kaip recidyvistui, yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl, netgi atlikdamas bausmę, įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 286 str. kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nekilo, nukentėjusieji sužaloti nebuvo, į kaltinamojo veiksmus nusikaltimo padarymo metu, kurie savo apimtimi yra labiau pavojingi nei kitų dviejų kaltinamųjų, teismas sprendžia, kad kaltinamajam netgi ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (BK 11 str. 3 d., 15 str. 1, 2 d., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str. 1 d., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 61 str.). Kaltinamojo atžvilgiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013-06-03 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris yra neįsiteisėjęs, tačiau juo yra išspręstas kaltinamajam 2013-06-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo klausimas su anksčiau paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal 2012-12-04 nutartį, todėl šiuo nuosprendžiu bausmės nebendrinamos, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo.

Kaltinamasis D. D. nepriklauso pas psichiatrą stebimų pacientų grupei (b.l. 156), jo parodymai logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai (b.l. 154). Nusikalstama veika numatyta BK 286 str. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam, kaip recidyvistui, yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl, netgi atlikdamas bausmę, įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 286 str. kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, dėl nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nekilo, nukentėjusieji sužaloti nebuvo, į kaltinamojo veiksmus nusikaltimo padarymo metu, teismas sprendžia, kad kaltinamajam netgi ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei BK 56 str. 2 d. numatytai aplinkybei, skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 7 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo (BK 11 str. 3 d., 15 str. 1, 2 d., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str. 1 d., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 61 str., 62 str.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrintina sudėjimo būdu su 2013-03-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, kuri nuosprendžio priėmimo dieną 2013-07-17 yra 1 m. 7 mėn. 23 d. ir galutinė subendrinta bausmė skirtina 2 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-07-17.

M. Š. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra tam pagrįsto reikalingumo, kadangi kaltinamasis atlieka bausmę (BPK 121 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

V. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra tam pagrįsto reikalingumo, kadangi kaltinamasis atlieka bausmę, yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje (BPK 121 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

D. D. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra tam pagrįsto reikalingumo, kadangi kaltinamasis atlieka bausmę (BPK 121 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Daiktų turinčių reikšmės bylai nagrinėti nėra, proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d. subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2006-11-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 m. 9 mėn. 28 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metus 3 mėnesius ir 28 dienas terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-07-17.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d. subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013-03-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 7 mėnesių 23 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus 2 mėnesius ir 23 dienas terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-07-17.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

TeisėjasAlbinas Antanaitis