Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Byla Nr. N-444-337-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
N-444-337-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-337/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu pripažino A. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam už tai administracinę nuobaudą – 150 (šimto penkiasdešimties) litų baudą. Tuo tarpu administracinę teiseną dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo A. J. atžvilgiu teismas nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. J. savo kaltę 2009 m. rugpjūčio 20 d., 12 val. 1 min., Vytauto gatvėje, Trakuose, vairavus UAB „Lietuvos melioracija“ priklausančią transporto priemonę „Honda CR-V“ ir važiuojant atbuline eiga neįsitikinus, kad tai daryti saugu, atsitrenkus į stovintį automobilį „Mercedes Benz S 320“ bei apgadinus abu automobilius, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nepripažino, ji buvo įrodyta byloje surinktais įrodymais – policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema bei joje aprašytu automobilio „Mercedes Benz S 320“ apgadinimu, kur nurodyta, kad yra įbrėžtas šio automobilio priekinio bamperio kairys kampas, transporto priemonės „Honda CR-V“ techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus minėtą automobilį matosi įbrėžimas galinio bamperio dešinės pusės kampe, bei prie šio akto pridėtomis 2009 m. rugsėjo 15 d. apžiūrėto automobilio „Honda CR-V“ nuotraukų kopijomis, taip pat tą dieną policijos pareigūnų apžiūrėtų ir nufotografuotų abiejų šiame eismo įvykyje apgadintų automobilių nuotraukomis byloje esančiame kompaktiniame diske, automobilio „Mercedes Benz S 320“ vairuotojo A. K. bei šio automobilio minėto įvykio metu buvusios keleivės D. A. rašytiniais paaiškinimais, jų ir liudytojos E. S. teismo posėdyje duotais parodymais. Pažymėjo, jog pats A. J. paaiškino, kad, nors jis ir nedirba UAB „Lietuvos melioracija“, bet joje dirba jo sūnus R. J., todėl A. J. ir leido vairuoti firmai priklausantį automobilį „Honda CR-V“, be to, iš byloje esančio Trakų rajono policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 9 d. rašto UAB „Lietuvos melioracija“ matyti, kad šiuo raštu buvo prašoma informuoti, koks asmuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. vairavo šiai įmonei priklausantį automobilį „Honda CR-V“ bei įpareigoti šį asmenį atvykti 2009 m. rugsėjo 11 d., 9 val. 15 min., į policijos komisariatą, būtent tą dieną A. J. ir atvyko į Trakų rajono policijos komisariatą bei surašė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. prie „Senukų“ parduotuvės nepadarė jokios avarijos ir kad jį apkalba. Nurodė, jog liudytojai A. K. ir D. A., iki šio įvykio A. J. nepažinojo, todėl jo apkalbėti jie neturi jokio pagrindo. Taip pat pažymėjo, jog nors byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. J. iš tiesų pasitraukė iš eismo įvykio, A. K. ir D. A. parodė, kad susidūrimo smūgis nebuvo stiprus, ir A. J. galėjo nepastebėti, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. K. vairuojamą automobilį, tai buvo patvirtinta ir abiejų transporto priemonių apžiūros aktais, byloje esančių automobilio „Honda CR-V“ nuotraukų kopijomis, kompaktiniame diske esančių abiejų minėtame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių nuotraukomis, liudytojos E. S. parodymais, taigi negalima kategoriškai tvirtinti, jog A. J. pasitraukė iš eismo įvykio vietos sąmoningai (tyčia), siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, o jo byla dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

II.

A. J., nesutikdamas su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 52 – 53), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, nes ginčijamo eismo įvykio dieną ir valandą Vytauto gatvėje, Trakų mieste, automobilio „Honda CR-V“, priklausančio UAB „Lietuvos melioracija“, nevairavo. Pažymi, kad jis visą laiką šią aplinkybę neigė, todėl ir eismo įvykio sukelti negalėjo. Priduria, kad tiek jis, tiek jo atstovas tai patvirtino teisme, ir jokiais įrodymais šie jo parodymai paneigti nebuvo. Nurodo, jog teismas nusprendė, kad eismo įvykį sukėlė jis, remdamasis vienintele aplinkybe – tuo, kad jis 2009 m. rugsėjo 11 d. atvyko į policijos komisariatą, kuriame iš karto paneigė, jog jam inkriminuojamo eismo įvykio dieną vairavo automobilį „Honda CR-V“ ir į jokį eismo įvykį nebuvo patekęs. Teigia, jog nežino, kas tą dieną naudojosi minėtu automobiliu ir apskritai turi teisę naudotis šiuo automobiliu. Tikina į policijos komisariatą nuvykęs tik todėl, kad sūnaus, kuris dirba UAB „Lietuvos melioracija“, paprašytas išsiaiškintų, kodėl ši bendrovė gavo pranešimą apie tariamą įvykį, nes jis gyvena Trakuose. Mano, jog jo apsilankymas policijos komisariate negali būti laikomas įrodymu, jog jis sukėlęs šį eismo įvykį, juo labiau, kad jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymi, kad net jei teismui kilo abejonė, ar jis galėjo sukelti eismo įvykį, ši abejonė turėjo būti vertinama jo naudai. Nurodo, jog teismas pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą surinkti visus būtinus įrodymus, nes teismo posėdyje nedalyvavo joks UAB „Lietuvos melioracija“ atstovas, kuris galėtų pateikti paaiškinimus, koks būtent asmuo eismo įvykio metu vairavo automobilį UAB „Lietuvos melioracija“. Akcentuoja, jog pagal byloje surinktą medžiagą akivaizdu, kad automobilis „Honda CR-V“ negalėjo susidurti su kitu automobiliu nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, jog nuotraukose matomas ant automobilio „Mercedes Benz S 320“ priekinio kairiojo bamperio paliktas įbrėžimas yra skirtingame aukštyje su įbrėžimu ant automobilio „Honda CR-V“ galinio bamperio dešinės pusės kampo, todėl negalėjo atsirasti šių dviejų automobilių sąveikos metu, tačiau skundžiamame teismo nutarime šios aplinkybės įvertintos nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad automobilis „Honda CR-V“ turi daugybę kitų įbrėžimų, atsiradusių anksčiau, todėl šis įbrėžimas galėjo atsirasti ir anksčiau. Mano, kad byla jo atžvilgiu turi būti nutrauktina ne tik dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis apskritai jokių neteisėtų veiksmų nepadarė ir eismo įvykyje nedalyvavo. Pabrėžia, kad per visą savo vairuotojo praktiką yra turėjęs tik vieną administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra atsakingas ir atsargus vairuotojas, todėl jei būtų patekęs į eismo įvykį, tikrai būtų tai supratęs ir nepasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, A. J. savo kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ginčija teigdamas, jog eismo įvykio metu jame dalyvavusio automobilio „Honda CR-V“ nevairavo, ką tvirtino viso bylos nagrinėjimo metu, be to, teigia, jog abu įvykyje dalyvavę automobiliai pagal byloje surinktus įrodymus susidurti negalėjo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, tokius A. J. argumentus laiko gynybiniais. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde A. J. teigia nežinąs, kas tą dieną naudojosi minėtu automobiliu ir apskritai turi teisę naudotis šiuo automobiliu, tačiau teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog „automobilis „Honda CR-V“ priklauso UAB „Lietuvos melioracija“ ir man buvo leista vairuoti šį automobilį, nes toje firmoje dirba mano sūnus R. J. ir jis leido vairuoti man tą automobilį“ (b. l. 41). Pridurtina, jog automobilį „Honda CR-V“ jis vadino įvardžiu „mano“, nurodydamas, jog „mano automobilis nei tą dieną, nei dabar nėra apgadintas“. Taip pat nepagrįsta teigti, jog jo kaltė buvo nustatyta vien ta aplinkybe, kad jis paprašytas UAB „Lietuvos melioracija“ dirbančio sūnaus nuvyko į vietinį policijos komisariatą pasiaiškinti, kodėl ši bendrovė gavo pranešimą apie tariamą įvykį, nes ji buvo nustatyta išsamiais bylos duomenimis – policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės „Honda CR-V“ techninės apžiūros aktu, prie šio akto pridėtomis 2009 m. rugsėjo 15 d. apžiūrėto automobilio „Honda CR-V“ nuotraukų kopijomis, tą dieną policijos pareigūnų apžiūrėtų ir nufotografuotų abiejų šiame eismo įvykyje apgadintų automobilių nuotraukomis, liudytojų A. K., D. A. ir E. S., kurių šališkumas byloje nustatytas nebuvo, parodymais. Atmestinas ir tas jo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas galėjo iškviesti ir teismo posėdyje apklausti UAB „Lietuvos melioracija“ atstovus, nes, kaip minėta, pats A. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilį „Honda CR-V“, priklausantį šiai bendrovei, vairuoja ten dirbančio sūnaus leidimu.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog A. J. nepagrįstai teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog automobilis „Honda CR-V“ negalėjo susidurti su „Mercedes Benz S 320“. Pasakytina, jog iš byloje esančio kompaktinio disko (b. l. 15) fotografijų matyti, jog automobilių apgadinimų pobūdis atitinka liudytojo A. K. nurodytą susidūrimo mechanizmą (automobilio „Honda CR-V“ turėtų būti apgadinta dešinė pusė (b. l. 7), „Honda CR-V“ dešinės pusės galine dalimi prabraukė mano automobiliui kairės pusės priekinį bamperį (b. l. 42)), įbrėžimai ant abiejų automobilių yra panašiame aukštyje, be to, ant „Mercedes Benz S 320“ aiškiai matyti pilkšvų dažų siūlė, kas atitinka „Honda CR-V“ automobilio spalvą. Tuo tarpu tuos A. J. teiginius, jog apgadinimai ant automobilio galėjo atsirasti ir anksčiau, teismas vertina kaip prielaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius