- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- I-73-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Smalakienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. R., Z. R.
- Trečiasis asmuo
- M. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas, Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjoms V. R. ir Z. R., jų atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. ir jos atstovui advokatui Benediktui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir Z. R. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir M. V. dėl praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos V. R. ir Z. R. su prašymu (b. l. 43-46), kurį patikslino (b. l. 7-9), kreipėsi į teismą prašydamos atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, taip pat atnaujinti pareiškėjoms terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšius įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, bei prašė priteisti patirtas išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjų ir M. V. senelis J. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės ir miško, dabar esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. 1991 metais pareiškėjos ir M. V. (trys seserys) nutarė paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę. 2000 metais M. V. pareiškė, kad ji sutinka sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, nes turi pažįstamų ir viską greitai sutvarkys, t. y. atkurs visų trijų seserų vardu nuosavybės teises į senelio turėtą žemę. Pareiškėjos sutiko su tokiu sesers M. V. pasiūlymu. 2000-10-12 M. V. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti senelio J. K. žemę, tačiau prašyme nurodė, kad tik ji vienintelė pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Prašyme pareiškėjų, kaip pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą, neįrašė, įrašė tik mirusią motiną. Pareiškėjos laiko, kad tokie M. V. veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi, t. y. M. V. sukčiavo ir sąmoningai nenurodė kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu ji prašyme būtų nurodžiusi ir pareiškėjas, kaip pretendentes į nuosavybės teisių atkūrimą, jai būtų atkurta nuosavybės teisė tik į vieną trečdalį išlikusio nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad 2001 metų vasarą pareiškėjos domėjosi žemės grąžinimo klausimu, klausė M. V. apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau ji paaiškino, kad tvarko dokumentus, jog dar nieko nenuspręsta. Pareiškėjos su pareiškimais kreipėsi į Vilniaus rajono Zujūnų žemėtvarkos tarnybą, tačiau joms buvo pasakyta, kad jokių dokumentų niekas nepriims, kad reikia kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Kai jos kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos skyrių, joms buvo paaiškinta, kad reikia kreiptis į Zujūnų žemėtvarkos tarnybą. Atkreipė dėmesį, kad Zujūnų žemėtvarkos tarnyboje joms buvo nurodyta, jog jokios žemės nėra. Apie tai paklausus sesers M. V., M. V. atsakė, kad ji tvarko dokumentus, jog nuosavybė dar negrąžinta, kad reikia laukti. Pabrėžė, kad 2007 metais M. V. netyčia prasitarė, jog jai yra grąžinta kažkokia pelkė. Pareiškėjos 2007-11-08 sužinojo, kad 2007-04-11 sprendimu Vilniaus apskrities viršininkas M. V. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko (senelio) J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, t. y. atkūrė nuosavybės teises į 2,28 ha žemės sklypą. Šio sprendimo pagrindu M. V. vardu Valstybės įmonės Registrų centras buvo užregistruoti 4 sklypai, kurių vertė yra 353 487 Lt. Nors pagal įstatymą M. V. priklausė tik vienas trečdalis atkurto turto vertės arba vienas trečdalis atkurtų žemės sklypų, tačiau M. V., veikdama neteisėtai ir nesąžiningai, nepagrįstai praturtėjo 235 658 Lt. 2007 m. lapkričio mėnesį, kai pareiškėjos sužinojo, kad M. V. atkurta nuosavybės teisė į senelio J. K. turėtą žemę, vėl kreipėsi į savo seserį, kad ši pagal susitarimą atiduotų pareiškėjoms priklausančias žemės dalis, tačiau ji nesutiko, nes, anot M. V., ji į nuosavybės teisių atkūrimą investavo daug pinigų, o pareiškėjos nieko neprisidėjo, todėl pareiškėjoms nieko ir nepriklauso, t. y. vėl elgėsi nesąžiningai ir sukčiavo. Pareiškėjos 2007-12-17 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto M. V. praturtėjimo ir 2008-01-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismas areštavo M. V. priklausantį turtą – 4 žemės sklypus. 2008-06-02 bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, iškilo klausimas, ar pareiškėjos apskritai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Vilniaus apygardos teismas 2008-06-02 protokoline nutartimi pareiškėjoms pasiūlė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius įrodančius dokumentus. Akcentavo, kad M. V. apgavo pareiškėjas, ji neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į visą senelio žemę, nes jai priklauso tik vienas trečdalis, ji tyčia ir sąmoningai pasisavino žemės dalis pagal įstatymą jai nepriklausančias, o priklausančias pareiškėjoms, todėl, mano, kad terminas paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius įrodančius dokumentus turi būti atnaujintas.
Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovas prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai atsižvelgiant į prašyme išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo aktyvios, t. y. kreipėsi į agrarines tarnybas, tačiau dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, nerado. Įstatymo nustatytą terminą pareiškėjos praleido dėl M. V. nesąžiningumo (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b. l. 51-53) nurodė, kad teismui pripažinus, kad pareiškėjų nurodytos įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastys yra svarbios, t. y. objektyviai nepriklausė nuo jų valios ir kliudė realizuoti savo teises (kreiptis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo) konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad terminas būtų atnaujintas. Paaiškino, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje 2000-10-12 buvo gautas M. V. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, turėtą žemę. Prašyme vienintele pretendente atkurti nuosavybes teises buvo nurodyta buvusio savininko anūkė M. V., kuri pateikė ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Gavus visus reikiamus dokumentus buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo M. V. procedūra ir atitinkamai priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2007-04-11 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų prašymai atkurti nuosavybės teises į to paties buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytų žemę Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo gauti. Nors pareiškėjos prašyme teismui nurodė, kad 2001 metų vasarą (dar nepasibaigus prašymo ir dokumentų padavimo terminams) kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių Zujūnų seniūnijoje, tačiau nepateikė jokių kreipimąsi patvirtinančių duomenų. Mano, kad pareiškėjos nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jos negalėjo pateikti prašymų ir dokumentų per įstatymo nustatytus terminus, kurios galėtų būti įvertintos kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Pareiškėjų ir M. V. susitarimas dėl dalyvavimo atkuriant nuosavybės teises, kurio buvimo fakto nepagrindžia jokie su pašymu pateikti dokumentai, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio priežastis, sąlygojusi termino prašymams ir kitiems dokumentams pateikti praleidimą. Pareiškėjų elgesio variantą, kad nuosavybės teisių atkūrimo reikalus tvarkys viena iš seserų kitoms nepaduodant žemėtvarkos institucijoms atskirų prašymų bei reikalingų dokumentų, pareiškėjos pasirinko sąmoningai, todėl tai negali būti vertinama kaip objektyviai atsiradusi ir egzistavusi aplinkybė, kliudžiusi savarankiškai dalyvauti atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. turėtą žemę.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 114).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo M. V. su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjų V. R. ir Z. R. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b. l. 49-50) nurodė, kad pareiškėjų ir M. V. mama V. L. mirė dar (duomenys neskelbtini), todėl ji nepateikė prašymo į senelio iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Apie 2000 m. tretysis suinteresuotas asmuo sužinojo, kad senelis J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę. Apie tai informavo pareiškėjas, tačiau jos kategoriškai atsisakė, ką nors daryti, motyvuodamos tuo, kad žemė joms nereikalinga, nes abi gyvena mieste. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos klaidingai informuoja teismą, jog M. V. žadėjo rūpintis pareiškėjų reikalais ir padėti joms atkurti nuosavybės teises. Pažymėjo, kad tokio pokalbio niekada nebuvo. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2000-10-12 M. V. savo vardu pateikė prašymą dėl nuosavybes teisių atkūrimo į senelio J. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. M. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos tik 2007-04-11 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, t. y. po 7 m nuo prašymo pateikimo. Visą šį laikotarpi pareiškėjos žinojo apie M. V. pastangas atkurti nuosavybės teises, jokių pretenzijų nereiškė. Kadangi daugiau pretenduojančių į senelio žemę nebuvo, ji viena atitiko įstatyme nustatytas sąlygas, todėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimas yra teisėtas. Nors pareiškėjos prašyme nurodė, kad jos asmeniškai kreipėsi su prašymais tiek į Vilniaus rajono Zujūnų žemėtvarkos tarnybą, tiek į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą, bet jų prašymai nebuvo priimti, tačiau pareiškėjos nepateikė šį jų teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl laiko, jog pareiškėjos klaidina teismą dėl savo sąmoningų veiksmų. Teigė, kad pareiškėjos nesistengė pateikti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes dar 2000 m. jos buvo pareiškusios, kad jų senelio žemė nedomina.
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo M. V. ir jos atstovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Tvirtino, kad tariamas M. V. nesąžiningumas nelaikytinas argumentu, suteikiančiu teisinį pagrindą tenkinti prašymą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti S. A. ir J. U. parodė, kad mirus pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens M. V. seneliams, joms buvo pasiūlyta sutvarkyti visus reikalingus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelių valdytą žemę. Po įkalbinėjimų liudytoja S. A. kartu su M. V. nuvyko į agrarinę tarnybą. M. V. viena stengėsi, ieškojo reikalingų dokumentų juos tvarkė, dėl to išleido nemažai savo piniginių lėšų. Bendraujant su pareiškėjomis, jos teigė, kad joms žemė nereikalinga. Kadangi tuo metu žemė buvo pigi, todėl ji pareiškėjoms nebuvo reikalinga, o kai pabrango – atsirado interesas ir joms atkurti nuosavybės teises (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Kolegija, išnagrinėjusi prašymo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, liudytojų parodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, atnaujinimas (b. l. 7-9).
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku jam realizuoti tam tikras jo teises. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi, terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.
Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėjos. Pareiškėjos savo prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, į buvusio savininko J. K. 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, grindžia trečiojo suinteresuoto asmens M. V. nesąžiningumu, t. y. dėl jos neteisėtų veiksmų, kuriais M. V. sukčiavo ir sąmoningai nenurodė kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu ji prašyme būtų nurodžiusi ir pareiškėjas, kaip pretendentes į nuosavybės teisių atkūrimą, jai būtų atkurta nuosavybės teisė tik į vieną trečdalį išlikusio nekilnojamojo turto.
Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo M. V. 2000-10-12 su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusios savininko J. K. (I. K.) iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., ((duomenys neskelbtini) k.), Zujūnų sen., Vilniaus r., (buvęs (duomenys neskelbtini) k., Riešės valsč., Vilniaus-Trakų apskr.) kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (b. l. 14, 73). Vilniaus apskrities viršininko 2007-04-11 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M. V.“ Nr. 2.5-41-25376 trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,28 ha (į 0,72 ha bus atkurtos vėliau) žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone (b. l. 15, 56).
Byloje nustatyta ir tai, kad nei prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusius savininku patvirtinančių dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus ir Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjos nepateikė. Duomenų, kad be pareiškėjų dar kas nors pretenduotų atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą nuosavybę, byloje nėra. Be kita ko, byloje nėra ir jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų ir M. V. susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo reikalų tvarkymo bei įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, buvo rūpestingos ir apdairios.
Kaip jau minėta, svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Objektyviomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Tai lemia ne tik nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, bet ir aplinkybės, turėjusios įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis protingai galėjo neteisingai suvokti atitinkamą teisinę situaciją.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų prašyme ir teismo posėdyje nurodytos Įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis Įstatymo 10 str. prasme, nes jos yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo pačių pareiškėjų valios. Teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjų nurodytos priežastys yra pačių pretendenčių pasirinkto elgesio nulemtos.
Atsižvelgdama į byloje ištirtų rašytinių įrodymų visumą ir išdėstytus motyvus, įvertinusi liudytojų parodymus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų nurodytos priežastys nėra svarbios 1997 metų Įstatymo Nr. VIII-359 10 str. (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) prasme ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo atnaujinti joms terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suformuotoje teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisėtai atkurtos kitiems asmenims, negali būti naikinami vien tuo pagrindu, kad pareiškėjui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, jog pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo, arba dėl to, kad sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, priėmimo metu pareiškėjas pagal tuo metu galiojantį įstatymą neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A10-738-2002).
Teismui atmetus pareiškėjų prašymą kaip nepagrįstą, jų prašymas priteisti teismo išlaidas, LR ABTĮ 44 str. 1 d. pagrindu, taip pat netenkintinas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjų patirtas teismo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 44 str. 1 d., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjų V. R. ir Z. R. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.