Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-14850-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2YT-14850-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07531-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo
L. D.
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14850-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-07531-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovui advokatui J. L.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos D. A. D. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas, jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjo motina D. A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mama buvo surašiusi testamentą, kuriuo butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui A. D.. Nurodė, jog į notarą per 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia. Paaiškino, jog pareiškėjas su motina gyveno bute (duomenys neskelbtini), po jos mirties sūnus liko jame gyventi, juo rūpinosi, tvarkė ir mokėjo mokesčius. Nurodė, kad turi vieną brolį, kuris neprieštarauja pareiškimui, kitų įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. D. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 101–102), nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo į 2018 m. spalio 29 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (popierinės b. l. 45), todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. D. ir suinteresuotas asmuo L. D. yra D. A. D. sūnūs (b. l. 5–6). 1999 m. spalio 4 d. teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. A. D. yra L. D. ir A. D. motina (b. l. 95–96). D. A. D. nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10, 93–94). Pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 8). 2002 m. gruodžio 5 d. D. A. D. sudarė testamentą, kuriuo minėtą butą bei garažą paliko sūnui A. D. (b. l. 7). 2002 m. vasario 12 d. testamentu butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą adresu (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paliko R. D., M. D. ir K. D. (b. l. 149). D. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 3). Pareiškėjas pateikė į bylą duomenis, kad apmoka buto sąskaitas (b. l. 11–45).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjo, jo atstovo nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. D. po motinos mirties perėmė ir pradėjo valdyti testatorės turtą – liko gyventi jos bute, toliau juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė D. A. D. palikimą. D. A. D. 2002 m. gruodžio 5 d. Šakių rajono 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui A. D.. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į minėtą turtą, nėra pateikta.

Teismas pažymi, kad testatorė 2002 m. vasario 12 d. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą adresu (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paliko R. D., M. D. ir K. D.. Šiuo atveju testamentu paliktas turtas nėra susijęs su turtu, kurį testatorė paliko pareiškėjui, todėl 2002 m. vasario 12 d. testamente nurodyti asmenys šioje byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti nebuvo, nes bylos išnagrinėjimas įtakos jų teisėms bei pareigoms neturės.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. po savo motinos D. A. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po D. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė