Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. M., tretiesiems asmenims P. J. ir R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečio atskyrimo nuo tėvo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys P. J. ir R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, jog sūnų globotų seneliai. Taip pat nurodė, kad jis jau devynerius metus gyvena užsienyje, todėl po R. Š. motinos mirties jo ir sūnaus bendravimas yra visiškai nutrūkęs, nes prieš tai jis kažkiek bendravo per „skype“ ar kitas socialines medijas. Mano, kad po motinos mirties R. Š. nebegali su juo bendrauti, nes neturi galimybės naudotis internetu ir neatrašo į jo rašomas žinutes. Nurodo, kad R. Š. visada laukiamas kai jis taps pilnamečiu ir visada gali jam parašyti per „mesendžerį“ bei į „facebook“ paskyrą. Nurodo, kad jis teikti išlaikymo neturi galimybės, nes turi labai daug finansinių įsipareigojimų, tai yra paskolų ir Lietuvoje didelių įsiskolinimų antstoliams ir išlaiko savo dukrą.

Atsakovas apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, tai yra teismo šaukimas atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu, nes jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje ir teismui nenurodė savo tikslios gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje. Be to, atsakovui teismo šaukimas buvo išsiųstas ir elektroniniu laišku ir buvo gautas patvirtinimas, kad jis elektroniniu paštu gavo teismo šaukimą, tačiau teismo posėdyje nedalyvaus, nes gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Tretieji asmenys P. J. ir R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad anūkas R. Š. pas juos gyvena praktiškai nuo gimimo ir jie visi gerai sutaria, o tėvą R. Š. matė paskutinį kartą kai buvo apie šešerių metų, kai kartu su motina buvo nuvykę pas atsakovo motiną ir atsitiktinai sutiko atsakovą, kuris buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau jų susitikimas truko apie valandą. Paaiškino, kad R. Š. yra moksleivis, lanko muzikos mokyklą ir groja akordeonu, anūkas turi galimybę naudotis internetu ir juo naudojasi, tačiau pats nenori bendrauti su tėvu, nes jų ryšys yra visiškai nutrūkęs. Nurodė, kad jie niekada nedraudžia R. Š. bendrauti ar palaikyti ryšius su tėvu G. Š., tačiau pats G. Š. nebendrauja. Nurodė, kad prieš kelis metus iš atsakovo R. Š. gavo žaislinę mašinytę, o išlaikymo iš atsakovo nėra gavęs. Paaiškino, kad kurį laiką po motinos mirties R. Š. verkdavo, nes labai pasiilgdavo mamos. Šiuo metu jis yra labai sumanus ir pagal metus labai protingas vaikas, žino apie šią bylą, tačiau neišreiškė noro dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.179 straipsnis numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Nors CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), tačiau vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma tik nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatytą, kad R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. J. ir atsakovo G. Š., sūnus. R. J., mirė (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. AV-2140 nustatyta, kad likusiam be tėvų globos R. Š. nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. nustatyta laikina globa, o jo globėjais paskirti P. J. ir R. J.. Iš R. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. raštelio, kuris buvo patvirtintas liudytojų, nustatyta, kad prieš mirtį R. J. raštu išreiškė valią, kad po jos mirties, jos vaiko R. Š., globėju būtų paskirtas jos tėvas P. J., nes G. Š. visiškai nesirūpino sūnumi, nelankė jo ir nerėmė materialiai. P. J. ir R. J. yra nepilnamečio R. Š. seneliai. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų duotais paaiškinimais nustatyta, kad R. Š. kartu su jais gyveno ir esant gyvai R. Š. mamai ir po jos mirties R. Š. liko gyventi kartu su jais. Iš į bylą pateikto 2019 m. vasario 27 d. globojamo vaiko apsilankymo akto nustatyta, kad R. Š. gyvena kartu su seneliais, jiems nuosavybės teise priklausančiame name, kur vaikui yra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos, vaikas jaučiais mylimas ir nori likti gyventi su seneliais, nes jaučiais mylimas ir reikalingas yra emociškai labai prisirišęs prie abiejų senelių. Su tėčiu nenori bendrauti, nes mano, kad jis tėvui nėra reikalingas, nes jis juo nesidomi. R. Š. mokslai sekasi neblogai, jo vidurkis yra 8 balai, sunkiausiai sekasi anglų kalba, vidurkis yra tik 7 balai, jis lanko muzikos mokyklą, groja akordeonu. Ankstesniuose globojamo vaiko apsilankymo aktuose taip pat užfiksuota, kad R. Š. nori gyventi su seneliais. Iš byloje esančio rašytinio R. Š. paaiškinimo nustatyta, kad po mamos mirties tėvas G. Š. jam neskambino, jis nežino kur gyvena tėvas, nebendrauja su giminėmis iš tėvo pusės, nes jų nepažįsta. Po mamos mirties liko gyventi pas senelius ir nori likti gyventi pas juos, nes jie juo rūpinasi, padeda jam ruošti pamokas ir jis yra pripratęs prie jų. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų registro duomenų apie atsakovą nustatyta, kad atsakovas yra teistas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-327-265/2007 iš atsakovo G. Š. nuo 2007 m. sausio 22 d. yra priteistas išlaikymas R. Š., mokamas periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur (400,00 Lt) per mėnesį iki jo pilnametystės. Gyventojų registro duomenims nustatyta, kad atsakovas G. Š. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismo turimi duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo.

Tiek byloje esančiais rašytiniai įrodymai, tiek teismo posėdžio metu duotais šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas G. Š. ir R. J. nebuvo susituokę, tačiau turi sūnų R. Š.. Iš įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-265/2007 nustatyta, kad po R. Š. gimimo atsakovas G. Š. su R. J. pragyveno dar tris mėnesius, o vėliau išvyko gyventi į Šilutę ir nustojo rūpintis vaiku, tai yra nereguliariai teikia išlaikymą arba iš viso neteikia vaikui jokio materialinio išlaikymo. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys ir atsakovo teismui atsiųsti elektroniniai laiškai, atsakovas nuo 2014 m. yra išvykęs gyventi į užsienį ir neketina grįžti gyventi į Lietuvą, nes ten yra sukūręs šeimą ir turi dukrą. Tiek iš R. Š. byloje esančių rašytinių paaiškinimų, tiek ir trečiųjų asmenų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad R. Š. savo tėvą G. Š. yra matęs vos keletą kartų, paskutinį kartą su juo matėsi ir bendravo dar esant gyvai R. J., tai yra maždaug prieš 4-5 metus ir jų bendravimas buvo trumpas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas siektų bendrauti su sūnumi ar juo rūpintųsi, domėtųsi jo auklėjimu, vaiko pasiekimais ar teiktų sūnui priteistą išlaikymą, ar ketintų grįžti gyventi į Lietuvą ir bandytų atkurti jo ir vaiko tarpusavio ryšį. Priešingai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo skola pagal teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo R. Š. yra priteistas išlaikymas šiuo metu yra 17 030,29 Eur. Antstolio teismui pateiktais duomenimis atsakovas vaikui išlaikymui lėšų paskutinį kartą skyrė 2014 m. kovo 17 d. sumokėdamas vaiko motinai 56,48 Eur.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra R. Š. paaiškinimus, daro išvada, kad nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė yra išklausyta per išvadą teikiančią instituciją, nes vaiko nuomonė likti gyventi su seneliais buvo nuosekli ir nesikeitė nuo pat jo motinos mirties.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nepilnametis R. Š. negali būti grąžintas į tėvo G. Š. šeimą ir turi būti atskirtas nuo tėvo G. Š., nes dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali pasirūpinti vaiku, tai yra atsakovas nuo 2014 m. gyvena užsienyje, pats nurodo, kad neketina grįžti į Lietuvą, be to atsakovas yra sukūręs kitą šeimą. Dėl atsakovo gyvenimo užsienyje, jo nusišalinimo nuo vaiko priežiūros, vaiko auklėjimo ir nedėjimo jokių pastangų bendrauti su vaiku, tėvo ir R. Š. ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, todėl darytina išvada, kad neatskyrus R. Š. nuo tėvo, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes jis būtų priverstas keisti jam įprastą aplinką, mokyklą, draugus, palikti jam artimus žmones, tai yra senelius su kuriais yra stiprus emocinis ryšys ir prie kurių R. Š. yra prisirišęs ir pripratęs, jam tektų vykti gyventi į užsienį, kas teismo vertinimui vaikui šiuo metu būtų labai didelė trauma, nes jis nemoka užsienio kalbos, jo ir atsakovo ryšys yra visiškai nutrūkęs ir byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas šiuo metu dėtų pastangas, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, jog vaiko atskyrimas nuo tėvo yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Atsakovo sūnus nuo pat gimimo su juo praktiškai negyvena ir jau trejus metus gyvena su globėjais, kurie suteikia vaikui tinkamas ir reikiamas gyvenimo sąlygas savo namuose, tenkina visus vaiko poreikius – tiek fiziologinius, tiek dvasinius, sudaro vaikui saugią ir ramią aplinką.

Atsakovui G. Š. išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametis R. Š., po motinos mirties gyvena senelių P. J. ir R. J. šeimoje ir toliau nori likti gyventi šioje šeimoje.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo, rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Š. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis laikinų globėjų šeimoje, todėl ieškovo prašymas yra tenkinamas ir nepilnamečio R. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatoma laikinųjų globėjų P. J. ir R. J. šeimoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti iš atsakovo G. Š. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tai yra padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą R. Š. mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje iš atsakovo G. Š., yra priteistas 115,85 Eur (400,00 Lt) išlaikymas sūnui R. Š.. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia ir šiuo metu jau yra susidaręs 17 030,29 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas apie bylą informuotas tinkamai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, tai yra apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą ir panašiai, o tik nurodė, kad negali teikti sūnui išlaikymo, nes turi daug paskolų ir skolų antstoliams Lietuvoje bei turi išlaikyti dukrą.

Įvertinus tai, kad teismas neturi tikslių duomenų apie atsakovo G. Š. gaunamas pajamas, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar būtų tik iš dalies darbingas, į atsakovo amžių, atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius, yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Šiuo metu iš atsakovo vaiko išlaikymui yra priteista 115,85 Eur (400,00 Lt) suma per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnui, yra praėjęs ne mažas laiko tarpas, tai yra kai buvo priteistas išlaikymas R. Š. buvo tik kiek daugiau nei vieneri metai, o šiuo metu R. Š. jau yra beveik trylika metų, į tai, kad R. Š. šiuo metu yra moksleivis, akivaizdu, kad iš esmės pasikeitė R. Š. poreikiai, kurie šiuo metu yra išaugę, į pasikeitusią ekonominę situaciją, į tai, kad yra mirusi R. Š. motina ir R. Š. nebegauna iš jos išlaikymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, yra pagrindas padidinti iš atsakovo teismo sprendimu priteisto sūnui išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis R. Š. po 220,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą padidinant nuo ieškinio teismui pateikimo, tai yra nuo 2019 m. kovo 25 d. iki R. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Teismo vertinimu tai, kad atsakovas sukūrė kitą šeimą ar turi skolų neatleidžia jo nuo pareigos teikti bent minimalų išlaikymą savo sūnui. Be to, atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad susirastų tinkamai apmokamą darbą ar kitų priemonių, kad galėtų užtikrinti vaiko poreikius.

Išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise, iki teismo sprendimo dėl R. Š. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtini vaiko laikini globėjai P. J. ir R. J. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdomas skubiai (CPK 283 straipsnis 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, į tai, kad jis nenurodė savo tikslaus adreso Jungtinėje Karalystėje ir nepaskyrė įgalioto asmens Lietuvoje, kuriam būtų galima siųsti procesinius sprendimus, atsakovui sprendimo kopija išsiųstina teismui žinomu atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį vaiką R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-327-265/2007 iš atsakovo G. Š. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. Š., nepilnamečiui vaikui R. Š., išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2019 m. kovo 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl R. Š. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo skirtini vaiko laikini globėjai P. J. ir R. J..

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui R. Š. nustatymo ir globėjų paskyrimo.

Nepilnamečio R. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti globėjų P. J. ir R. J. gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją atsakovui išsiųsti teismo žinomu atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.