- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- N-502-425-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 45.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. F. (I. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutarties I. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 29 d. surašė I. F. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 23-KL-39 (toliau – ir Protokolas) dėl to, jog 2007 m. gegužės 25 d., apie 9.55 val., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Uostas) ekvatorijoje policijos laivo „Audra“ ekipažui atliekant laivo (duomenys neskelbtini) patikrinimą, jo budintysis laivavedys I. F. pateikė mechaniko B. A. (B. A.), kurio tuo metu laive nebuvo, vidaus vandenų transporto specislisto (toliau – ir VVTS) laipsnio diplomą, kai jo vietoje dirbo A. S., kuris prisistatė laivo mechaniku, t. y. dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Vidaus vandenų laivybos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 ir 234.1 punktų pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 23-KL-39 (toliau – ir Nutarimas) I. F. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 200 Lt baudą.
II.
I. F. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir policijos patrulio katerio veiksmus pripažinti neteisėtais, nes saugios laivybos kontrolė Uoste neįeina į jų kompetenciją.
Skunde I. F. nurodė, kad 2007 m. gegužės 25 d., apie 9.45 val., į laivą (duomenys neskelbtini), kuriame jis dirbo kapitonu, atvyko policijos katerio „Audra“ pareigūnai ir pareikalavo pateikti laivo ir įgulos narių dokumentus. Pažymėjo, jog jis pateikė visus dokumentus, tačiau laivo mechanikas tuo metu su savimi asmens dokumentų neturėjo. Teigė, jog policijos pareigūnai kažką surašė, davė jam pasirašyti ir išvyko. Nurodė, kad jis buvo iškviestas į Instituciją, kurioje jam buvo pateiktas Protokolas dėl Taisyklių 20 ir 234.1 punktų pažeidimo. Pabrėžė, jog jis turi galiojančius diplomą Nr. 16-523-K ir diplomo patvirtinimą Nr. 18-438, išduotus Institucijos, kurie buvo pateikti ir policijos, ir Institucijos pareigūnams. Atkreipia dėmesį į tai, jog Protokolas buvo surašytas 2007 m. gegužės 29 d. jam nedalyvaujant, o jį pateikiant I. F., nedalyvavo vertėjas, kuris buvo reikalingas, nes jis nelabai gerai moka lietuvių kalbą, dėl ko negalėjo suprasti dėl ko yra baudžiamas. Vertino, kad Protokolas yra neteisėtas, dėl ko turi būti panaikintas. Tvirtino, jog, atvykęs į Instituciją, turėjo pasirašyti Nutarime, tačiau jam jis nebuvo įteiktas, tai buvo padaryta tik 2007 m. birželio 14 d. asmeniškai to pareikalavus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į I. F. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Institucija paaiškino, kad I. F. skunde neteisingai nurodė Instituciją, priėmusią Nutarimą, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsniu, tai turi būti Institucija, o ne Institucijos Laivybos kontrolės skyrius. Teigė, jog skunde taip pat neteisingai įvardinti pareigūnai, atlikę patikrinimą, nes tai buvo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos m. VPK) Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnai, o ne policijos katerio „Audra“ pareigūnai, todėl nepagrįstas ir I. F. teiginys, jog tai neįeina į jų kompetenciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 490 patvirtinto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano 14 punkte nurodyta, kad Klaipėdos m. VPK Jūrų uosto policijos skyrius yra uosto saugos subjektas. Rėmėsi Taisyklių 20, 23 ir 27 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 12 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statuto (toliau – ir Statutas) 43 ir 67 punktais ir pažymėjo, jog laive privalo būti kvalifikuotas mechanikas, turintis atitinkamus jo kvalifikaciją įrodančius dokumentus, o laivo kapitonas atsako už šių reikalavimų tinkamą vykdymą. Akcentavo, jog A. S. nei patikrinimą atlikusiems pareigūnams, nei Institucijai tokių dokumentų nepateikė, be to, patikrinus Institucijos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad jis tokių dokumentų apskritai neturi. Taigi laive (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu apskritai nebuvo kvalifikuoto mechaniko. Pažymėjo, jog I. F. buvo paskirta minimali ATPK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio bauda. Nurodė, kad I. F. nepagrįstai teigė, kad jam nebuvo aišku, dėl ko jis yra baudžiamas, kadangi su juo pareigūnas kalbėjo jam suprantama kalba, t. y. rusų kalba. Be to, kad pažeidimas buvo padarytas, jis suprato, nes savo parašu patvirtino Protokolą. Teigė, jog I. F. nepagrįstai teigia, kad Nutarimo nuorašą jis gavo 2007 m. birželio 14 d., nes jis jam buvo įteiktas 2007 m. birželio 6 d.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi I. F. skundą atmėtė ir Nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. F. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 119 straipsnio 1 dalyje, buvo įrodyta Protokole, A. K. tarnybiniame pranešime, A. S. paaiškinime užfiksuotais duomenimis. Vertino, jog I. F. argumentai, kad Protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, kad, I. F. atvykus į Instituciją, administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo nagrinėjama, kad nedalyvavo vertėjas ir kad Nutarimas jam nebuvo įteiktas, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, jog Protokolo skiltyje „Pažeidėjo paaiškinimas“ yra įrašas, kad tikrieji dokumentai buvo pamesti, be to, paaiškinimo surašymo teisingumą patvirtina I. F. parašas. Taigi pagrindo manyti, kad, surašant Protokolą, I. F. nedalyvavo, nėra. Kad Nutarimo nuorašas jam buvo įteiktas 2007 m. birželio 6 d. patvirtina jo parašas. Atkreipė dėmesį į tai, jog I. F. neatvyko į pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame galėjo realizuoti savo teisę duoti paaiškinimus ir pan. Vertino, jog nėra pagrindo netikėti Institucijos atstovo paaiškinimais, jog I. F. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama, o ta aplinkybė, jog Nutarime įrašyta 2007 m. gegužės 29 d. data, vertintina kaip rašymo apsirikimas, nepaneigiantis to fakto, kad Nutarimas buvo priimtas 2007 m. birželio 6 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad I. F. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, o administracinė nuobauda jam buvo paskirta laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Konstatavo, jog panaikinti Nutarimą tik dėl datos rašymo apsirikimo nėra pagrindo.
IV.
Apeliaciniu skundu I. F. prašo policijos patrulinio katerio „Audra” ir Institucijos veiksmus pripažinti neteisėtais bei panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir Nutarimą.
1. Nurodo, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galioja Susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės (toliau – ir Uosto taisyklės), kurių vykdymą kontroliuoja Uosto kapitono tarnyba, o skirti administracinę nuobaudą dėl šių taisyklių pažeidimo turi teisę asmenys, nurodyti šių taisyklių 3 punkte ir ATPK 117 straipsnio 1 punkte bei 228 straipsnio 2 punkte.
2. Teigia, kad Taisyklės Uoste negalioja (nurodo, kad laivas (duomenys neskelbtini) stovėjo prie Uosto 9-osios krantinės).
3. Pažymi, jog laivas (duomenys neskelbtini) yra tarnybinis-pagalbinis ir nepriklauso laivų klasei, nurodytai Protokole.
4. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Protokole nurodytų Taisyklių 20 ir 234.1 punktų.
Kiti I. F. apeliaciniame skunde išdėstyti argumenatai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į I. F. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Institucija paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos m. VPK Jūrų uosto policijos skyrius yra Uosto saugos subjektas, vykdantis operatyvinę veiklą, dėl švartavimosi jo pareigūnai neprivalo derintis nei su Uosto kapitonu, nei su kitais asmenimis. Nurodo, kad, Institucijos duomenis, Jūrų uosto policijos kateris 2007 m. gegužės 25 d. plaukė paskui laivą (duomenys neskelbtini) ir, tik jam prisišvartavus, atliko jo patikrinimą. Teigia, jog Nutarime nurodyta 2007 m. gegužės 29 d. data yra rašymo apsirikimas. Remiasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (toliau – ir Konvencija) ir nurodo, kad Uoste galioja ir Taisyklės, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. Nukreipia į ATPK 229 straipsnį ir pažymi, jog I. F. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo Institucijos Laivybos kontrolės skyriaus valstybinis inspektorius, taigi minėtas ATPK straipsnis nebuvo pažeistas. Atkreipė dėmesį į tai, jog laivas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre yra įregistruotas kaip tarnybinis-pagalbinis (t. y. vidaus vandenų), todėl jo įgulai be jokių išimčių galioja Statuto reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
I. F. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
ATPK 119 straipsnio 1 dalis numato, jog laivų vairavimas pažeidžiant nustatytus plaukimo saugumą užtikrinančius reikalavimus; laivybos keliuose išdėstytų ženklų nesilaikymas; laivų prasilenkimo ir aplenkimo, manevravimo taisyklių pažeidimas; laivų įplaukimas, plaukiojimas ir stovėjimas uždraustose akvatorijose ir rajonuose; laivų vairavimas arba leidimas vairuoti asmenims, neturintiems atitinkamų diplomų ar nustatyta tvarka išduotų pažymėjimų; plaukimas laivais nenavigaciniu laiku arba itin nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis; keleivių saugumą lipant į laivus, kelionės metu ir išlipant iš jų užtikrinančių taisyklių pažeidimas, taip pat mažųjų laivų vairuotojų tų pačių pažeidimų padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.
Institucija, Protokole apibrėždama I. F. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, nurodė, kad 2007 m. gegužės 25 d., apie 9.55 val., Uosto akvatorijoje policijos laivo „Audra“ ekipažas atliko laivo (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kurio metu budintysis laivavedys I. F. pateikė mechaniko B. A. VVTS laipsnio diplomą, kurio tuo metu laive nebuvo, jo vietoje dirbo A. S., kuris prisistatė laivo mechaniku. Šia I. F. veika, kaip nurodyta Protokole, buvo pažeisti Taisyklių 20 ir 234.1 punktų reikalavimai. Taigi I. F. kaltinamas pažeidęs minėtų taisyklių 20 ir 234.1 punktus ir tuo padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 119 straipsnio 1 dalyje.
Taisyklių 234.1 punkte nustatyta, jog mažojo, pramoginio arba burinio laivo laivavedys plaukiojimo metu privalo turėti galiojantį laivavedžio kvalifikacijos dokumentą (motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimą, kitą laivavedžio kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą), suteikiantį teisę valdyti atitinkamos klasės ir galingumo laivą, o šių taisyklių 20 punktas įtvirtina, jog visi laivai arba laivų junginys, išskyrus nesavaeigius, turi būti valdomi kvalifikuoto asmens, turinčio reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Protokolas buvo surašytas ne todėl, jog I. F. nebūtų turėjęs atitinkamų jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, o todėl, jog jis neužtikrino, kad laive (duomenys neskelbtini) mechaniku dirbtų asmuo, turintis atitinkamus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Taigi nagrinėjamu atveju I. F. negali būti kaltinamas padaręs Taisyklių 20 ir 234.1 punktų pažeidimus. Be to, iš Protokolo skilties „Administracinio teisės pažeidimo apibūdinimas“ nėra aišku, kurios konkrečiai faktinės aplinkybės laikytinos ATPK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimu, t. y. tai, kad laive (duomenys neskelbtini) nebuvo mechaniko B. A., kurio VVTS laipsnio diplomas buvo pateiktas policijos laivo „Audra“ ekipažui, ar tai, kad laive (duomenys neskelbtini) vietoj B. A. dirbo A. S., kuris prisistatė laivo mechaniku. Vertintina, kad Protokole I. F. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmė nebuvo tinkamai atskleista, dėl ko I. F. suformuluotas kaltinimas nėra aiškus
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių Protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole I. F. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ir Nutarimas naikintini, o byla gražintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant I. F. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, taip pat nurodant konkrečias Taisyklių nuostatas, kurių reikalavimus savo veika pažeidęs I. F. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2007 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 23-KL-39 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijai tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.