Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-13 R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 41­³ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2014-06-06 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad jis, vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, leido dirbti V. B. (duomenys neskelbtini) esančioje poilsiavietėje, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties. V. B. su R. M. aptarė darbo sąlygas, t. y., kad į poilsiavietę įleis klientus, juos sutiks, aprodys gyvenimo ir žvejybos sąlygas, paims užmokestį už suteiktas paslaugas. Iki patikrinimo dienos (t. y. 2014-06-06) V. B. iš R. M. buvo gavusi 100,00 Lt darbo užmokestį. Tokiu būdu R. M. leido dirbti V. B., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-31 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo R. M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 litų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje R. M. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi jis, vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, neužtikrino, kad V. B. būtų leista pradėti dirbti, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį, bei vieną dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie minėtos pilietės įdarbinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad su V. B. jie buvo susitarę, jog ji išsiims verslo liudijimą ir nuo tada įsigalios jų pasirašyta sutartis Nr. RM-0601, pagal kurią ji atliks poilsiavietės patalpų valymo darbus, tuo tikslu jis jai buvo davęs 100 Lt, ir nežinojo, jog V. B. patikrinimo metu dar nebuvo išsiėmusi verslo liudijimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. M. kaltės, teismo posėdyje apklausė VMI darbuotoją L. M., patikrinime dalyvavusią ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią liudytoją L. I., patikrinime dalyvavusį VMI darbuotoją R. A., protokolo surašyme dalyvavusią VMI darbuotoją D. N., liudytoją V. B., liudytoją J. B. bei patį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. M. bei įvertino rašytinius įrodymus. Remiantis visais šiais įrodymais, nustatyta, kad V. B. 2014-06-06 (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą, kadangi su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDF skyriui.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus, individualios veiklos vykdytojas gali samdyti darbuotojus, sudarydamas su jais darbo sutartį. Už darbuotoją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai darbdavys (individualią veiklą vykdantis gyventojas) iš savo lėšų moka 30,8 proc. dydžio įmoką (3 proc. PSD ir 27,8 proc. VSD), apskaičiuotą nuo darbuotojui priskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio sumos. Taip pat darbdavys yra įpareigotas iš darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaityti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kurį perveda į VMI surenkamąją sąskaitą bei 9 proc. VSD ir PSD įmokų sumą, kurią perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog su V. B. ketino sudaryti paslaugų teikimo sutartį ir jos pagrindu V. B. būtų teikusi jam poilsiavietės patalpų valymo paslaugas, tačiau pažymėtina tai, jog 2014-06-06 patikrinimo metu V. B. poilsiavietėje neteikė minėtų paslaugų, t. y. nevalė patalpų, o atliko kitokio pobūdžio, būdingo poilsiavietės administratorei, darbą. Tai, jog V. B. iš tiesų dirbo, t. y. į poilsiavietę įleido klientus, juos sutiko, aprodė gyvenimo ir žvejybos sąlygas ir paėmė mokestį už suteiktas paslaugas, patvirtina pačios V. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 12), liudytojų L. I. ir R. A. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, jog V. B., jiems atvykus į stovyklavietę, atrakino jos patalpas, jas aprodė, taip pat aprodė žvejybos vietas, sutarė paslaugų kainą ir paėmė iš jų pinigus (b. l. 65-66; 78-79). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog V. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, vertintini kritiškai kaip siekimas padėti išvengti R. M. administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje darbines funkcijas pradėtų atlikti tik tada, kai visi formalumai jau yra sutvarkyti, priešingu atveju, darbdaviui kyla atsakomybė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. B. 2014-06-06 dirbo (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. Tokie R. M. veiksmai atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atliekant operatyvų jo poilsiavietės patikrinimą VMI darbuotojai padarė procedūrinių pažeidimų, todėl jokie operatyvaus patikrinimo metu nustatyti faktai negali būti laikomi leistinais ir pagrįstais įrodymais, traukiant jį administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismo manymu, galimai padaryti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, nepaneigia VMI darbuotojų patikrinimo metu surinktos informacijos, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jei teismas jo veiksmus vertintų priešingai ir pripažintų, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, prašo atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jo tyčios nebuvimą bei sąžiningą ketinimą su V. B. sukurti civilinius teisinius santykius ir skirti minimalią baudą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas pažeidėjui R. M. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą ir paskyrė jam straipsnio sankcijoje numatytą baudos minimumą, t. y. 3000 Lt baudą, todėl dar labiau švelninti šią nuobaudą apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.