- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-2636-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04109-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „SMK Aukštoji mokykla“
- Atsakovas
- E. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „SMK Aukštoji mokykla“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „SMK Aukštoji mokykla“ ieškinį atsakovui E. D. (E. D.) dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas VšĮ „SMK Aukštoji mokykla“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. D. 1 290 Eur skolą už studijas, 46,44 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur žyminį mokestį, 600 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo VšĮ „SMK Aukštoji mokykla“ ieškinys ir iš atsakovo E. D. priteista 1 290 Eur skola už studijas, 46,44 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 336,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024-11-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos 630 Eur, tai yra 30 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Taip pat iš atsakovo priteistos 10,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025-02-12.
Šalies argumentai
3. Atsakovas E. D. 2025-05-30 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimą už akių; atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; sustabdyti 2025-04-09 vykdomojo rašto Nr. e2-863-1205/2025 vykdymą bei su juo susijusią vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00727 kol bus išnagrinėtas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priimta teismo nutartis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo arba nutartis atsisakyti patenkinti minėtą pareiškimą; panaikinti 2025-04-09 vykdomąjį raštą Nr. e2-863-1205/2025 ir nuspręsti dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių vykdymo atgręžimo taikymo, jeigu sprendimas būtų įvykdytas; atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo priėmimo.
4. Atsakovas E. D. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2025-04-09 vykdomojo rašto Nr. e2-863-1205/2025 vykdymą bei su juo susijusią vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00727 iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priimta teismo nutartis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo arba nutartis atsisakyti tenkinti minėtą pareiškimą. Nurodė, kad:
4.1. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jei būtų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, gali kilti grėsmė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Antstolis atliks vykdymo veiksmus, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, susidarys mokėtini mokesčiai už antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus ir jo paslaugas, įrašus registruose ir pan. Atsakovas turės papildomai reikšti reikalavimus, prašymus, mokėti papildomus mokesčius, atlikti papildomus veiksmus dėl įrašų ir apribojimų panaikinimo, teismui nusprendus patenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo;
4.2. antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą būtų reali grėsmė atsakovo turtiniams interesams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos;
4.3. atsakovui būtų apsunkinta galimybė gauti paskolas, pablogėtų atsakovo skolinimosi vertinimas ir kreditingumo istorija. Ateityje gali pablogėti ir atsakovo galimybes pasiskolinti, jei būtų priimtas nepalankus atsakovui teismo sprendimas ir jis turėtų mokėti pagal sprendimą už akių (jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą) skolinantis iš kredito įstaigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0177/25/00727, atsakovo E. D. atžvilgiu pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025-04-09 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-863-1205/2025 iki bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad:
5.1. netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, vykdymo veiksmai būtų toliau vykdomi, nors teisme, priėmus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsirado pagrindas sprendimą už akių, kurio pagrindu galimai pradėtas vykdymo išieškojimas, panaikinti;
5.2. siekiant apginti atsakovo interesus, yra būtina sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus priimtas sprendimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad atsakovas nepatirtų nepagrįstų nuostolių. Siekiant išvengti galimų nuostolių, atsakovo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0177/25/00727 tenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas VšĮ „SMK Aukštoji mokykla“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad:
6.1. atsakovas nepateikė teismui bent tikėtinų duomenų apie ieškovo nemokumą, turto perleidimą ar slėpimą, administracijos slapstymąsi ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas;
6.2. teismas turėjo atsisakyti taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes toks jų taikymas pažeidė teisingumo principą, o taikytos poveikio priemonės yra neproporcingos vykdymo stadijoje pareikštam reikalavimui, pažeidžia ieškovo interesus ir neatitinka siekiamų tikslų. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Teismas iš esmės laikinąsias apsaugos priemones taikė savo iniciatyva. Nors tokia teismo teisė reglamentuota CPK 144 straipsnio 2 dalyje, tačiau su sąlyga, kad tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas nutartį grindė vien tuo, jog būtina ginti atsakovo interesus, nes jam gali atsirasti nuostolių, nors net neįvertino jo interesų pagrįstumo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas E. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad:
7.1. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo nagrinėti pareiškimo dėl sprendimo už akių pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai nustatė tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštos atsakovo pozicijos galėtų būti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas. Jokių kitų argumentų, galimai pagrindžiančių pareiškimo dėl akių peržiūrėjimo nepagrįstumą, ieškovas nenurodė;
7.2. atsakovas pagrindė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kad teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą už akių, liko nespręstas tarp šalių sudarytos sutarties / sutarčių kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo klausimas ir, esant vartojimo santykiams, Sutarties sąlygos neįvertintos jų sąžiningumo aspektu;
7.3. atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir turėdamas tikslą išlaikyti dėl ginčo (priteistų sumų) galimai išieškotinų lėšų (turto) status quo iki bus išnagrinėtas kilęs ginčas, t. y. atsakovas siekė, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebūtų vykdomas išieškojimas pagal priimtą sprendimą už akių, kuris dar turėtų būti peržiūrėtas, ir išieškant pagal sprendimą lėšos (turtas) nebūtų nepagrįstai perduotos ieškovui. Tokios priemonės nepažeidžia ieškovo interesų, nes esant palankiam ieškovui sprendimui, atsakovas turės ieškovo naudai mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, t. y. galima žala bus pašalinta ir atlyginta minimalių nuostolių atlyginimo forma. Atsakovo įsiskolinimo dydis ieškovui nėra didelis, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo reikalavimai galės būti tenkinami įprasta sprendimų vykdymo tvarka ir jo turtiniai interesai nebus pažeidžiami tokia apimtimi, kiek dėl priverstinio išieškojimo vykdymo būtų pažeisti atsakovo interesai;
7.4. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus – ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir teisingumo, kuriais, iš esmės, siekiama palaikyti priešingų šalių interesų balansą, proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šios priemonės nesuteikia nei vienai šaliai per didelio pranašumo ar nesuvaržo kurios nors proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 39 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 39 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
12. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad po skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, pirmosios instancijos teismas 2025-10-01 nutartimi netenkino atsakovo E. D. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimo už akių peržiūrėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus nurodė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismo 2025-10-01 nutartis nėra įsiteisėjusi.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako plačiau dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtino pagrįstumo), konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju ji yra.
15. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad atsakovas nepateikė teismui bent tikėtinų duomenų apie ieškovo nemokumą, turto perleidimą ar slėpimą, administracijos slapstymąsi ir panašius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.
17. Atsakovas nurodo, kad jis prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėdamas tikslą išlaikyti dėl ginčo (priteistų sumų) galimai išieškotinų lėšų (turto) status quo iki bus išnagrinėtas kilęs ginčas.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, vykdymo veiksmai būtų toliau vykdomi, nors teisme, priėmus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsirado pagrindas sprendimą už akių, kurio pagrindu pradėtas vykdymo išieškojimas, panaikinti.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
20. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0177/25/00727 yra pradėtas skolos priverstinio išieškojimo procesas, atsakovui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Atsakovas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas iš esmės nesutiko su pateiktu ieškiniu, siekė gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kad teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą už akių, liko nespręstas tarp šalių sudarytos sutarties / sutarčių kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo klausimas ir, esant vartojimo santykiams, Sutarties sąlygos neįvertintos jų sąžiningumo aspektu. Ieškovas siekia susiklosčiusios situacijos grąžinimo iki Šiaulių apylinkės teismo sprendimo už akių priėmimo buvusią padėtį. Todėl darytina išvada, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese atsiranda grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos iš atsakovo gali būti išieškota visa ieškovo ieškiniu prašoma priteisti skola.
22. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo atsisakyti taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes toks jų taikymas pažeidė teisingumo principą, o taikytos poveikio priemonės yra neproporcingos vykdymo stadijoje pareikštam reikalavimui, pažeidžia ieškovo interesus ir neatitinka siekiamų tikslų. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes panaikinus skundžiamą nutartį ir sudarius sąlygas tęsti vykdymo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, išieškant pagal sprendimą už akių lėšos (turtas) būtų galimai nepagrįstai perduotos ieškovui. Tokia situacija gali lemti tolimesnius teisinius ginčus: turėtų būti sprendžiamas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas, tai apsunkintų galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei skatintų tolimesnį šalių bylinėjimąsi, proceso išlaidų didėjimą. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieštarautų teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principams.
24. Apeliantas teigia, kad teismas iš esmės laikinąsias apsaugos priemones taikė savo iniciatyva. Nors tokia teismo teisė reglamentuota CPK 144 straipsnio 2 dalyje, tačiau su sąlyga, kad tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Apelianto nurodyta CPK norma apie viešąjį interesą buvo pakeista 2016-11-08 įstatymu Nr. XII-2751 (nuo 2017-07-01) (TAR, 2016, Nr. 2016-26956). Taigi, ji yra negaliojanti nuo 2017-07-01. Atsižvelgiant į tai dėl šio apelianto argumentas plačiau nepasisakoma.
26. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad teismas nutartį grindė vien tuo, jog būtina ginti atsakovo interesus, nes jam gali atsirasti nuostolių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne tik siekiant apsaugoti atsakovo interesus, tačiau ir siekiant laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo bei siekiant byloje užtikrinti teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų taikymą.
27. Sprendžiant klausimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma, dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, pagrįstumo. Ginčo šalių nurodytus faktinius ir teisinius argumentus tiria ir vertina, bei ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu, todėl yra nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo viešosios įstaigos „SMK Aukštoji mokykla“ atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.